Kodėl vieniši žmonės dažniau serga

Spaudoje ir internete apstu informacijos, kad vieniši žmonės dažniau nei gyvenantys santuokoje serga įvairiomis  ligomis. Mokslinių tyrimų metu atskleista, kad jų imuninė sistema yra silpnesnė.  

Iš kitos pusės,  pateiktas tyrimas buvo darytas, atsižvelgiant tik į tris kriterijus – amžių, lytį ir šeimyninė padėtį – todėl vienareikšmiškai teigti, kad gyvenimas santuokoje padeda išlikti sveikam, nebūtų teisinga.   Peršasi mintis, kad yra dar kažkoks sveikatos palaikymui reikšmingas bruožas (bruožai), kuris labiau paplitęs tarp santuokoje gyvenančių žmonių, nei tarp vienišių. 

E.Cvetkovas knygoje „Ieškant prarastojo aš“ pateikia psichologinių priežasčių, kurios sukelia organizmo veiklos sutrikimus, sąrašą.  Čia išvardintos širdies ligas sukeliančios priežastys yra:

*meilės ir saugumo trūkumas,
*per mažas dėmesio kreipimas į savo jausmus,
*emocinis užsispaudimas,
*spontaniškų jausmų prasiveržimo baimė,
*žema savivertė dėl įsitikinimo „esu nevertas meilės“.  

Tikėtina, kad didesnei daliai vienišių nei susituokusių žmonių tai yra būdinga.

Nors šeimos, sutuoktinio turėjimas nėra garantija, kad žmogus nesijaus vienišas, kai kalbam apie nevedusius ir netekėjusias, įsivaizduojam, kad jie dažniau patiria vienišumo jausmą.   Apklausus didelį skaičių žmonių buvo įvardintos emocinės būsenos, kurias laikas nuo laiko išgyvena chroniškai vieniši žmonės.  Sąrašas daro įspūdį:

beviltiškumas, ilgesys, nekantrumas, savo nepatrauklumo jautimas ir išgyvenimas, bejėgiškumas, paniška baimė, sunkumas, vidinė tuštuma, nuobodulys, melancholija, atšiaurumas, nesaugumas, susikaustymas, nervingumas, noras nuo visų pasislėpti ir kt. 

Be abejo, vienišumo jausmas sveikatai turi neigiamą poveikį. 

Vienišių padėtį sunkina tai, kad visuomenėje vyrauja negatyvus požiūris į senbernius ir senmerges.  Neturėdami savirealizacijos šeimyniniame gyvenime, vaikų gimdyme ir auginime, vienišiai gali pasijusti esantys užribyje.   Socialinio neadekvatumo suvokimas pasireiškia per nepasitikėjimą savimi, negatyvias mintis, kankinantį išgyvenimą „ką apie mane galvoja kiti“.

Kas galėtų padėti pagerinti vienišių situaciją, sumažinant ligų tikimybę?

Čia norisi paminėti Čikagos universiteto mokslininkų darytą vienišumo terapijos metodų analizę, kurios metu išaiškėjo, kad metodikos, susijusios su bendravimo įgūdžių tobulinimu, nėra pakankamai efektyvios. Sėkmingiausi psichoterapiniai metodai yra susiję su pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, brandumo didinimu.

 

Papildomai pridursiu, kad asmenybės tvirtumas ir brandumas, gyvenimo tikslų turėjimas ir jų siekimas, saviraiška ir savirealizacija,  gyvenimo prasmės suvokimas  gali padėti susigrąžinti ir išlaikyti optimalų fizinio kūno funkcionavimą nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena santuokoje, ar ne.  Tai priklauso nuo individualaus žmogaus sąmoningumo.