Gyvenimo kelio principai iš prof. S. Kovaliovo vebinaro "Gyvenimo instrukcija"

Pagaliau savaitgalis.  Šeštadienį nuo pat ryto ėmiausi subtitrų tvarkymo prof. S. Kovaliovo vebinaro "Gyvenimo instrukcija" 3-čiojoje dalyje, kurioje lektorius kalba apie gyvenimo principus.  Jie - kaip taisyklės, kaip kelio ženklai, kurių laikantis gyvenimo kelias bus saugus ir laimingas. 

Šį vebinarą klausiausi ne vieną kartą.  Ir kas kart randu vis ką nors naujo.  Kiekvienas principas - tai atskira tema visam straipsniui.  Apie juos galima kalbėti ir kalbėti. Pavyzdžiui, vienas iš principų yra 

VISKAS, KAS ATSITINKA TAVO GYVENIME,

YRA GALIMYBĖS.

Net nemalonumai, kuriuos tau tenka išgyventi, yra galimybė tau tobulėti, vystytis, augti dvasiškai.  Tai treniruotės tavo kantrybės vystymui, mokėjimui susikaupti, sutvirtėti.  Juk sakoma, kad tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais.

Gyvenime nėra nieko, ko nebūtų galima panaudoti. Tik mes dažnai atsisakome tų galimybių, kurias siūlo gyvenimas.

Andre Morua savo knygoje "Trys Diuma" pasakė įdomų dalyką: "Kiekvienam žmogui dienos bėgyje suteikiama ne mažiau penkių galimybių iš pagrindų pakeisti savo gyvenimą".

O rusų poetas Ilja Silvinskis tam teiginiui atitarė: "Visas mūsų gyvenimas, koks jis bebūtų, yra praleistų galimybių pasaulis".

Taip kad būkite budrūs ir nepraleiskite gyvenimo siūlomų galimybių. Net šio video perklausymas gali tapti kardinalių pokyčių galimybe.

Taigi, trečiąją vebinaro dalį rasite ČIA.

Arba čia https://youtu.be/YYiMIkIBkKo

Smagaus ir naudingo klausymo!

Pagrindinė šių dienų problema yra visuotinė primityvizavimo tendencija

Arūno Maniušio nuotr.

Seminarų metu prof. Sergejus Kovaliovas vengia kalbėti apie politiką, tačiau ne taip retai išsako savo nuomonę apie esamas žmonijos problemas. Lektorius ragina seminaro dalyvius mąstyti ir neretai kartoja savo mėgstamą posakį, kad protai nenaudojami pradeda rūdyti. 

Su liūdesiu Sergejus Viktorovičius pastebėjo, kad susidarė vaizdas, jog šiais laikais žmonės yra kvailinami. Tarytum kažkas būtų davęs slaptą nurodymą sustabdyti Žemėje vykstantį progresą. Tiesa, ne visose srityse.  Tose srityse, kurios teikia pasiturintiems žmonėms paslaugas, už kurias jie moka pinigus, progresas tebevyksta.

Nors sekundei susimąstykit, ar jūs turite savo norimo gyvenimo koncepciją

Arūno Maniušio nuotr.

Šis tekstas - S. Kovaliovo seminaro „Psichogenetinė psichoterapija ir Antineurotinis modulis“ (2016 m. sausio 16-17 d.d.) stenogramos vertimas į lietuvių kalbą. Tai profesoriaus pasakojimas, kuria linkme žmonės  turėtų kreipti  savo mintis, ko iš tikrųjų jie turėtų siekti, kad jų gyvenimai taptų sėkmingi ir laimingi.


Jūs gi žinote šimtosios beždžionės efektą. Prisiminkit - kai šimtoji beždžionė pradėjo plauti saldžiąsias bulves ir jau šimtas beždžionių jas plovė, visos archipelago beždžionės ėmė plauti saldžiąsias bulves.  Taip pasireiškė informacijos perdavimo morfiniu lauku efektas.

Kiek reikia žmonių, norint įgyvendinti svarbų poveikį?

Tokiu būdu išeina, kad, norint įgyvendinti svarbų poveikį kokiai tai teritorijai, pakanka, kad vienodai galvotų kvadratinė šaknis iš pusantro procento toje teritorijoje gyvenančių žmonių.  Girdite? Tik tiek.  Makarišos formulė.

Apie vitališkumo didinimą ir kaip S. Kovaliovas išsprendė dilemą „Pinigai arba gyvybė“

Arūno Maniušio nuotr.

ŽMOGAUS GYVENIMO ETAPAI (1)

Ištrauka iš S. Kovaliovo straipsnio "Apie integralinį neuroprogramavimą". Kitas šio straipsnio dalis galite rasti čia.

Tikriausiai, ne kartą pagalvojote, kodėl mes, gyvendami tame pačiame mieste, šalyje ar/ir pasaulyje, gyvename labai skirtingai. Lyg vieno daugiaaukščio namo gyventojai. Žemutiniuose aukštuose gyvenantys uosto šiukšlių dvoką, o gyvenantys viršutiniuose mėgaujasi peizažais ir gaiviu oru... Atmetę įprastą atsakymą „todėl, kad jie – vagys!”, ir įsigilinę, tai kur kas įdomiau, pamatysim, kad esant  vienodoms sąlygoms (t. y. atmetus priklausymą skirtingiems klaniniams sluoksniams ir kitus dalykus), tie, kurie kažko gyvenime pasiekė, pasižymi gerokai didesniu gyvybingumu, o tiksliau – sugebėjimu išgyventi (šiek tiek vėliau suprasite, kodėl panaudojau būtent šį žodį).  Integraliniame neuroprogramavime tai išreikšta vitališkumo koncepcija: apibendrintu sugebėjimu vykdyti gyvenimišką veiklą, kuri vyksta netgi labai nepalankiose sąlygose ir aplinkybėse.

Psichoterapinio darbo su žmogumi kryptys

Prof.S.Kovaliovas

S.Kovaliovas
"Apie integralinį neuroprogramavimą" straipsnio tęsinys. 2 dalis.
Pradžia čia.

Iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir paprasta, net trivialu. Bendrai paėmus, egzistuoja tiktai keturios darbo su žmogumi kryptys (į psichoterapiją žiūrint plačiąja to žodžio prasme kaip į sielos gydymą ir gydymą siela).

Psichosomatinis gydymas. Tiesiog psichoterapija. Psichologinis konsultavimas.  O taip pat asmens (asmenybės!) augimo ir vystymosi įgyvendinimas.

1.Psichosomatika	2.Psichoterapija
4.Asmenybės augimas ir vystymas	3.Psichologinis konsultavimas

2 pav. Darbo su žmogumi kryptys

Kuo išauga ančiukai, kurie žino, jog jie turi būti vištomis



Arūno Maniušio nuotr.

Šįkart pateiksiu man labai patinkančią prof.S.Kovaliovo sukurtą alegoriją apie vištą ir ančiukus.  Ją Sergejus Kovaliovas papasakojo kaip seminaro „Ego būsenų integracija“ įvadinę metaforą. 

Kartą žuvo antis, kuri jau buvo sudėjusi kiaušinius, todėl  juos pakišo po višta, kad ančiukai būtų išgelbėti.  Reikia pasakyti, kad višta sutiko išperinti ančiukus, nes , kaip žinoma, vištai nesvarbu, kur tupėti, svarbu tik tupėti.  Ančiukai išsirito ir pirmu reikalu žvaliai nušlepsėjo link tvenkinio.  Štai višta juos išperino ir jie nušlepsėjo link vandens.  Ančiukai sušoko į vandenį, o višta ėmė kudakuoti:
-Kud-ku-da! Kud-ku-da! Nuskęsite! – ir t.t. , su visoms mamoms būdinga ir net privaloma informacija, kurią ji ir perteikė ančiukams.

Integralinio neuroprogramavimo istorija, struktūra ir dinamika

Prof.S.Kovaliovas

Psichologijos mokslų daktaras, filosofijos daktaras, profesorius,
Inovacinių psichotechnologijų instituto generalinis direktorius,
Praktinės psichoterapijos centro mokslinis vadovas
Sergejus Kovaliovas:

Prisipažinsiu, kad savo psichoterapinio kelio pradžioje net nepagalvojau, kad kada nors sukursiu „INP* projektą”, tik siekiau surasti iš tiesų efektyvią sistemą psichoterapiniam darbui (tuo pačiu ir sau pačiam – nelabai mylimam, ir netgi labai neurotiškam). Iš pat pradžių man labai tiko ir patiko NLP. Plačiai išgarsėjusio: tai aukštinamo, tai keikiamo neurolingvistinio programavimo studijoms, panaudojimui ir propagavimui aš paskyriau ne vienerius savo gyvenimo metus. Netgi dar daugiau – susižavėjęs šios krypties paprastumu ir efektyvumu, aš parašiau apie NLP keletą knygų. Jos iki šiol vis dar kažkodėl yra populiarios, nors kai kurias iš jų aš asmeniškai vertinu, kalbant F. Ranevskajos žodžiais, kaip „spjūvį į amžinybę“, ypač turint omenyje, kad būtent dėl šių opusų įprastame visuomenės gyvenime mano vardas buvo tvirtai susietas su neurolingvistiniu programavimu, nors jau seniai su juo neturiu nieko bendro…

Genijus ir piktadarys: kaip jie dera viename asmenyje?

Autorius: Sergejus Kovaliovas
psichologijos mokslų daktaras, filosofijos daktaras, profesorius
Inovacinių psichotechnologijų instituto generalinis direktorius,
Praktinės psichoterapijos centro mokslinis vadovas



The Genius of Alexander, Louise Elisabeth Vigee-Lebrun (1755-1842)



Nuo to laiko, kai  pasirodė A.Puškino „Mocartas ir Saljeri“ (o iš esmės, gerokai anksčiau) žmonija atkakliai bandė išspręsti labai įdomią „genijaus ir piktadario“ (kaip tai įvardijo literatūros šviesulys) problemą. Tai yra, bandė suprasti ir paaiškinti keistą fenomeną:  žmonės, kurie pasižymėjo, švelniai tariant, nelabai aukšta morale (pavyzdžiui,  žymiojo lordo Bairono biografija), sugebėjo sukurti kūrybinio genialumo šedevrus (pavyzdžiui, paminėto autoriaus „Čaild Haroldas“.).

Mano žiniomis, atsakymas taip ir nebuvo rastas. Juk žmonės, iškėlę šį klausimą, nesuprato to, ką aš  atradau integraliniame neuroprogramavime (INP).  Taip yra todėl, kad kuria žmogaus Esybė, o gyvena pirmasis „Aš“, kuris neretai būna ne paties aukščiausio lygio.