2016 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Psichoterapinio darbo su žmogumi kryptys


Prof.S.Kovaliovas
S.Kovaliovas
"Apie integralinį neuroprogramavimą" straipsnio t
ęsinys. 2 dalis.
Pradžia čia.



Iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir paprasta, net trivialu. Bendrai paėmus, egzistuoja tiktai keturios darbo su žmogumi kryptys (į psichoterapiją žiūrint plačiąja to žodžio prasme kaip į sielos gydymą ir gydymą siela).

Psichosomatinis gydymas. Tiesiog psichoterapija. Psichologinis konsultavimas.  O taip pat asmens (asmenybės!) augimo ir vystymosi įgyvendinimas.


1.Psichosomatika
2.Psichoterapija
4.Asmenybės augimas ir vystymas
3.Psichologinis konsultavimas

2 pav. Darbo su žmogumi kryptys
Tačiau užtenka įvesti įvadinį integralinio neuroprogramavimo keturių principą (pagal kurį į viską galima žiūrėti keturiais visumos lygiais:  žemesniuoju, viduriniu, aukščiau vidurinio ir aukščiausiu), kaip visa tai staigiai ir iš esmės tampa pakankamai sudėtinga.


Pavyzdžiui, psichosomatinio gydymo srityje matome, kad turime ne tiek tradicinės medicinos papildymą „gydymo žodžiu“ variantais, kurie atitinka skirtingus papildymo laipsnius. Tai greičiau kokybiškai skirtingi psichosomatiniai modeliai, praktiškai atitinkantys tai, ką L.Dossi pakrikštijo „medicinos eromis“: fiziologine, psichosomatine, kvantine ir teologine (teosofine).

Paėmus šią idėją už pagrindą (o nepasinaudoti tuo būtų labai kvaila), išeina, kad, visų pirma, ji pilnai atitinka aukščiau paminėtai minčiai apie keturis viso, kas tik yra, lygius.
1.Fiziologinė
2.Psichosomatinė
4.Teologinė
3.Kvantinė


3
pav. L. Dossi medicinos eros

Trumpai priminsiu, kad fiziologinė  – tai tradicinė medicina, įskaitant terapiją ir chirurgiją. Psichosomatinė – visi , taip sakant, kūno gydymo variantai, papildomai panaudojant  (nors šiek tiek) ir sielą (psichiką). Kvantinis gydymas – visos iš esmės dvasinių praktikų rūšys, įtakojančios staigų (ir netgi kažkur nepaaiškinamą) žmogaus sveikatos sugražinimą.  O teologinė – visos iš ties svarbios minties, kad esant tam tikroms sąlygoms Kūrėjas visada ateis į pagalbą savo kūriniui, praktinio realizavimo rūšys. 

Iš INP konteksto išplaukia toliau išvardinti dalykai.  Pirmajame darbo su psichosomatika lygyje psichosomatinės (tiksliau – psichoterapinės) priemonės tik papildo tradicinius gydymo metodus. Antrajame (kurio būtinybė paprastai iškyla tada, kai „įprasti“ gydymo būdai nesuveikia...)  - psichosomatinis tiesiogine ta žodžio prasme gydymas yra pagrindinis, o tradicinė medicina tik prisideda  prie gydymo proceso.  Trečiajame (dažniausiai tada, kai susiduriame su neišgydomomis ligomis) – naudojamas dvasinis tikrąja to žodžio prasme gydymas; šiuo atveju žmogaus valios dėka arba netgi be jos atsiveria Aukštosios jo Būties Prasmės, kurios įjungia aukščiausius Kūno ir Sąmonės (tiesiogiai susijusius su Siela ir Dvasia) reguliacijos mechanizmus, ir tada įvyksta tai, ką mes įpratę vadinti stebuklu, kuris tarytum prieštarauja gamtos dėsniams (o iš tiesų prieštarauja tik mūsų šiandieninėms žinioms apie gamtą).  Na, o ketvirtajame lygyje tiesiogiai pasireiškia Aukščiausiojo valia, atsiliepianti į prašančios būtybės (tiksliau – tos būtybės Esybės), kuriai dar anksti mirti, nes ji dar neįgyvendino to, dėl ko atėjo į šią žemę, pagalbos šauksmą.

Jei išvesime atitikmenis su pasąmonės dalimis pagal R.Asadžoli psichikos modelį, tai pamatysime, kad pirmajame darbo lygyje yra įjungiama tik žemiausioji pasąmonės dalis, orientuota į gyvenimo išsaugojimą ir reprodukciją.  Antrajame  - vidurinė pasąmonės dalis, kuri yra „atsakinga“ už socialinį gyvenimą. Trečiajame lygyje prie šio „tandemo“ prisijungia aukštesnioji pasąmonės dalis, kuri ir yra Sielos buveinė.  O ketvirtajame –  aktyvizuojamas Aukščiausiasis  arba tikrasis Aš, kuris yra Dievo hologramos dalelė, kurią turi kiekvienas žmogus (prisiminkite induizmo: Atmanas lygus Brachmanui...)...


Paveikslėlyje pavaizduotas R.Assadžoli psichikos modelis, kuriame:
1. Žemesnioji pasąmonės dalis
2. Vidurinė pasąmonės dalis
3.
Aukščiausia pasąmonės dalis
4.
Sąmonės laukas
5. Sąmoningasis Aš”
6.
AukšiausiasAš”
7.
Kolektyvinės pasąmonės erdvė



 

Psichoterapija taip pat nėra paprasta.  Pirmame lygyje jos darbas susijęs su banalia simptomų, pasireiškiančių kaip įvairūs nukrypimai,  psichokorekcija. Antrajame  - psichoterapija tampa artima psichoterapijai pagal tradiciškai suprantamą ir priimamą to žodžio prasmę: kaip aukščiau įvardintų nukrypimų priežasčių (pakankamai gilių ir įsisenėjusių) gydymas.  Trečiajame - jau iš tiesų įvyksta kvantinis šuolis - staigiai keičiame mūsų darbo vektorių, ir imamės žmogaus išlaisvinimo iš bazinių meta-žemėlapių, mega-programų ir super-scenarijų (aukščiausio laipsnio epitetus naudoju tik tam, kad pabrėžčiau, jog čia mes dirbame su Pagrindų Pagrindu: pagrindinėmis žmogaus nelaisvės priežastimis ir jo gyvenimo duotybėmis). Na, o ketvirtajame lygyje imamės vystyti žmogaus kaip Esybės ir Kosminės Būtybės Aukščiausiąjį Potencialą, kas, beje, tampa įmanomu tik praėjus išsilaisvinimo etapą (tiesa, tai gali atsitikti ne tik psichoterapijos dėka, bet ir išgyvenus taip vadinamą egzistencinę situaciją, kuri paprastai įvyksta prie mirties slenksčio...)


Psichologinis konsultavimas integraliniame neuroprogramavime yra šiek tiek paprastesnis, tačiau tik šiek tiek.  Bet kokiame iš jo lygių – problemų (pirmasis) ir tikslų (antrasis) konsultavimas, o taip pat sisteminis taktikos (trečiasis) ir strategijos (ketvirtasis) gyvenimiškos veiklos konsultavimas, mes niekur, niekam, niekada neteikiame jokių patarimų („Jūsų vietoje aš...“), kas, kaip nebūtų gaila, tapo psichologinio konsultavimo, kurį atlieka vienas Dievas težino kas, pagrindu...  Ne! Integraliniame neuroprogramavime specialių psichotechnikų  pagalba mes tarytum išplečiame ir/ar pakeičiame kai kuriuos  žmogaus „žemėlapius“, kurių pagalba jis bando išspręsti savo problemą arba pasiekti norimą tikslą.  Žemėlapius, kurie gali būti nuo pat pradžių neteisingi (pavyzdžiui, lyg jūs su St.Peterburgo žemėlapiu bandytumėte ką nors surasti Maskvoje!). Pasenę (pavyzdžiui ar būtų normalu 2013 metų Maskvoje naudotis jos žemėlapiu, sukurtu Romanovų laikais – 1913 metais?). Ar paprasčiausiai nepilnais – jei jame nebūtų to „regiono“, kuriame kaip tik yra ieškomas sprendimas (pavyzdžiui, kai kurių valdžios asmenų dėka Maskva šiandien tapo „monstriško“ didumo, kai tuo tarpu didžioji taip vadinamos Naujosios Maskvos dalis žemėlapiuose tinkamai nepavaizduota)...


Ir paskutinis šios srities lygis yra dar keistesnis, tačiau integraliniame neuroprogramavime pateiktas pakankamai aiškiai.
Asmens augimas ir vystymasis (o ne tik asmenybės - tuoj suprasite, kodėl). Visa tai nėra paprasta nuo pat pradžių. Nes pabandykit man atsakyti, o ką iš tiesų mes vystome?  Jus?  O kokį?  Remiantis INP, žmoguje egzistuoja keturi taip vadinami pirmieji Aš, kurie paeiliui įsijungia, vystantis žmogui. (Tai tam tikri organizuojantys centrai, galintys dirbti  atskirai, bet ne vienu metu, ir tik tada, kai atėjo tam laikas...).  Ego – mūsų, bendrai paėmus, melaginga saviidentifikacija, kuri paprastai suteikia tik asmeninės svarbos jausmą.  Įvaizdis – vaidmenų, kaukių, amplua rinkinys, po kuriuo mūsų Ego paprastai slepia savo dalinai supuvusią ir lengvai niekšišką esybę, siekdamas „veikti kartu ir turėti įtakos kitam“. Individualybė – tikrasis mūsų asmens savitumas, kuris, jeigu pavyko, išauga ant Ego mėšlo ir prasimuša per Amplua asfaltą.  Ir pati Asmenybė – daugiau niekuo nesąlygojamas ir iš tiesų laisvas savo Paskirties įgyvendinimui tikrasis mūsų Aš.

1.Ego
2.Įvaizdis
4.Asmenybė
3.Individualybė


5
pav. Žmogaus keturi „pirmieji Aš“

Tokiu būdų suprantame, kad asmeninio augimo ir vystymosi nesėkmės susijusios su tuo, kad to siekiantys žmonės tradiciškai išskiria tik dvi kraštutines (priešingas) instancijas.  Ego, nuo kurio reikia bet kokiu būdu išsivaduoti (geriau iškart užmušti...).  Ir Sielą, kurią, vienas Dievas težino, kokiu būdu, reikia pasiekti. Visai užmirštami du momentai.  Mes į šį pasaulį atėjome ne tiktai tam, kad taip iškart “žengtumėm” iš Ego į Sielą, bet ir tam, kad čia kai ką dar padarytumėm.  Ir tuo pačiu praeitumėm visus šioje realybėje galimus žmogaus vystymosi lygius. Juk netgi kvantinis šuolis nuo Ego tiesiai į Sielą (ir tokie dalykai nutinka) yra, bendrai paėmus, perėjimas nuo gyvenimo Čia į gyvenimą Ten. Tuo labiau, kad žemiškasis gyvenimas dar nesibaigė, ir numatyti darbai dar nepadaryti. Atsižvelgiant į tai, toks šuolis daugumoje atvejų yra ne kas kita kaip dezertyravimas.  Tuo labiau, kad tikrai didelė dalis žmonių, pereidami nuo Ego tiesiai į Sielą, ieško tame ne Kelio, o tik Slėptuvės nuo pasaulio neteisybių.  Būtent dėl to kaip taisyklė jie negali tapti ir būti Nušvitusiais (tikiuosi, jūs žinote, ką reiškia ši žodis)...

Būtent todėl integraliniame neuroprogramavime viskas prasideda nuo Ego vystymo.  Jį darome stipriu, jei prieš tai jis buvo silpnas, adekvačiu, jei buvo, atleiskite, išpūstas.  Toliau, kaip nebūtų keista, auginame Įvaizdį su jo vaidmenimis, rolėmis ir amplua, nes be jų gyvenimas socialiame pasaulyje tiesiog neįvyktų – beje, neįvyktų ne tik sėkmingas gyvenimas, bet apskritai joks gyvenimas (ne atsitiktinai tie, kurie praranda arba neturi savęs įvaizdžio, palieka šį pasaulį:  iškeliauja net ne į vienuolynus, o į miškus, laukus ir bendruomenes...). Tada skrupulingai ir nuosekliai išvaduojame unikalią žmogaus individualybę iš jos apribojimų. O tada belieka leisti pasireikšti žmogaus idealiai Asmenybei,  kuri yra tik žingsnio atstumu nuo Esybės ir Nušvitimo.  Nes mūsų Esybei, praėjusiai visas žemiško gyvenimo klases ir visus universitetus, daugiau nebereikia jokių „pirmųjų Aš“, išskyrus vieno – Aukščiausiojo, kuris ir yra Tikrasis.

2 komentarai:

  1. Ar įmanoma tokią pagalbą gauti nemokamai? Galbūt šeimos poliklinika suteikia tokias paslaugas? Ar visgi tai jau yra tolimesnis žingsnis, kai yra kokia nors diagnozė? Nes juk Lietuvoje ėjimas pas psichoterapeutą dar yra gan retas reiškinys.. Kiek žinau, šeimos klinikose šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas psichologą ir žmogui berods priklauso net 10 nemokamų konsultacijų. Ar yra tokia galimybė su psichoterapeutais?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Integralinio neuroprogramavimo konsultacijos yra mokamos. Net tais atvejais, kai su klientu sutariame dėl nuolaidos, minimalus mokestis išlieka, nes kliento indėlis į psichoterapinį procesą padeda jam mobilizuotis ir efektyviau pasiekti norimų pasikeitimų. Ne be reikalo liaudies išmintis sako, kad nemokamas sūris yra tik pelėkautuose.

    AtsakytiPanaikinti