2016 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Kuo išauga ančiukai, kurie žino, jog jie turi būti vištomis



Arūno Maniušio nuotr.
Šįkart pateiksiu man labai patinkančią prof.S.Kovaliovo sukurtą alegoriją apie vištą ir ančiukus.  Ją Sergejus Kovaliovas papasakojo kaip seminaro „Ego būsenų integracija“ įvadinę metaforą. 



Kartą žuvo antis, kuri jau buvo sudėjusi kiaušinius, todėl  juos pakišo po višta, kad ančiukai būtų išgelbėti.  Reikia pasakyti, kad višta sutiko išperinti ančiukus, nes , kaip žinoma, vištai nesvarbu, kur tupėti, svarbu tik tupėti.  Ančiukai išsirito ir pirmu reikalu žvaliai nušlepsėjo link tvenkinio.  Štai višta juos išperino ir jie nušlepsėjo link vandens.  Ančiukai sušoko į vandenį, o višta ėmė kudakuoti:
-Kud-ku-da! Kud-ku-da! Nuskęsite! – ir t.t. , su visoms mamoms būdinga ir net privaloma informacija, kurią ji ir perteikė ančiukams.

O tada ančiukai išsiskirstė į dvi dalis – vieni iš jų sugrįžo, o kiti vis tik nuplaukė. Sugrįžę pas vištą ančiukai gyveno labai keistą gyvenimą, kurį nebūtų galima pavadinti nei sėkmingu, nei laimingu, nei efektyviu.  Ir visa tai dėl vienos paprastos priežasties – jie suprato, kad jie privalo būti vištomis.  Ančiukai turi būti vištomis!

Ir jie labai stengėsi būti gerais viščiukais, o vėliau išaugti į puikius gaidžiukus ir vištytes, nes juk reikia pratęsti vištų giminę ir toliau auklėti tokius, kaip ir jie. Nieko gero iš to neišėjo. Ir taip elgėsi antys, kurios  iš esmės yra nenuskandinamos! Tai gi jų gyvenimai susiklostė nekaip.

O štai tiems ančiukams, kurie nuplaukė, pasisekė labiau.  Be abejo, kuriam laikui jie jautėsi kaip našlaičiai, bet nežiūrint to ilgainiui surado savo gentainius ir išaugo į pilnaverčius gaigalus ir antis.  Tiesa, juos reguliariai barė už netinkamą elgesį ir nepagarbą  tikrajai motinai, smerkė už savo giminės išdavystę.


Ir tegu jūsų pasąmonė padaro reikiamas išvadas ir supranta, kaip tai susiję su mūsų seminaro tema.  Beje, šią alegoriją sugalvojau aš pats.

Alegoriją  pagal S.Kovaliovo seminaro „Ego būsenų integracija“  scenogramą išvertė Linga Švanienė. Seminaras įvyko 2015 m. lapkričio 3-4 d.d. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą