2016 m. spalio 30 d., sekmadienis

Nors sekundei susimąstykit, ar jūs turite savo norimo gyvenimo koncepciją


Arūno Maniušio nuotr.
Šis tekstas - S. Kovaliovo seminaro „Psichogenetinė psichoterapija ir Antineurotinis modulis“ (2016 m. sausio 16-17 d.d.) stenogramos vertimas į lietuvių kalbą. Tai profesoriaus pasakojimas, kuria linkme žmonės  turėtų kreipti  savo mintis, ko iš tikrųjų jie turėtų siekti, kad jų gyvenimai taptų sėkmingi ir laimingi.


Jūs gi žinote šimtosios beždžionės efektą. Prisiminkit - kai šimtoji beždžionė pradėjo plauti saldžiąsias bulves ir jau šimtas beždžionių jas plovė, visos archipelago beždžionės ėmė plauti saldžiąsias bulves.  Taip pasireiškė informacijos perdavimo morfiniu lauku efektas.
Kiek reikia žmonių, norint įgyvendinti svarbų poveikį?

Tokiu būdu išeina, kad, norint įgyvendinti svarbų poveikį kokiai tai teritorijai, pakanka, kad vienodai galvotų kvadratinė šaknis iš pusantro procento toje teritorijoje gyvenančių žmonių.  Girdite? Tik tiek.  Makarišos formulė.


Surinkite kvadratinę šaknį iš pusantro procento tos teritorijos gyventojų, kasdien duokite jiems po 50 eurų ir instrukcijas, apie ką galvoti, galima netgi žaidimo forma, ir jūs sukursite egregorių.  Ir tada visi taip galvos.

Sakykit, apie ką mes galvojam, jei apie tai spręsim iš laikraščių ir žurnalų? Tai kodėl jūs vis dar stebitės, kad gyvename vis blogiau ir blogiau, ir blogiau. Išeikite iš šio žaidimo, ir jūs įsitikinsite, kad tai viso labo tik požiūris.  Tik jūsų požiūris.

Aš pateikiau pavyzdį: savo suvokime jūs kaip tamsoje, kur už kiekvieno kampo laukia maniakas.  Bet jei miestas gerai apšviestas, tai jame visai jauku.  (...)

Tiktai neveikite „kaip visi“

Nors sekundei susimąstykit, ar jūs turite savo norimo gyvenimo koncepciją.  Tik ne daiktų koncepciją.  Kaip jūs jau žinote, daiktai – tai spąstai.  Nusipirksiu butą, paskui nusipirksiu mašiną, paskui sėdėsiu virtuvėje su buteliu ir kankinsiuosi depresijoje, nes ne tas mintis sugalvojau.

Pamąstykit, ko jūs norit, kai norit tų daiktų.  Juk butas – tai komfortiška vieta, kur galite kurti, mylėti, mėgautis seksu ir pan.  Juk darbas – ne tiktai būdas bukaprotiškai gauti ribotą materialinį resursą, ir iš darbo jūs iš tiesų norite ne objektų, o situacijos – jūs norite, kad ten būtų įdomu, kad ten galėtumėte kurti.  Kurti galima bet kur, tai priklauso nuo jūsų požiūrio.  Kai kas sėdi mokslo tyrimo institutuose ir „kuria“...

Pagalvokite apie tai, kam jums santykiai ir ar jie išvis jums reikalingi. Juk dauguma veikiate pagal principą:  kažkas pasakė (o aš kaip visi), kad reikia turėti darbą, butą, žmoną, vaikus ir t.t.  Klausykite, kam reikia?  Jei tau reikia – valio! – tai tavo. O jeigu nereikia – nusiramink.  Šiais laikais yra įvairių modelių, šiais laikais niekas nieko niekur nevaro. Jei mylite vaikus, turėkit nors septynis, o jei nemylite – neturėkite nė vieno. Tiktai neveikite “kaip visi”, nes jeigu nekęsdamas vaikų, jį turėsite, jūs vaiką suluošinsite.  Ir priešingai.

Ko iš tiesų norite?

Nors sekundėlę pagalvokit, kad iš tiesų jūs norite būti ramus, norite visur ir visada jausti tokį keistą pasitenkinimo jausmą.  Ne patenkinimo, nes patenkinate save, išgėrę stiklinę.  Išgėrėte ir patenkinote).  Jūs tiesiog norite jausti keistą pasitenkinimo būseną.

Kai kurie jau pradeda suprasti, apie ką aš kalbu. Ramybė.  Ir tai yra jūsų Tikrojo Aš esminė būsena.

Kita esminė būsena – būtiškumas, kai jaučiate būties malonumą vien dėl to, kad  gyvenate.  Vien todėl, kad , anot daosų, esate šešios pėdos virš žemės, o ne šešios pėdos po žeme.

Toliau – tokia gerovė, kai tiesiog viskas yra gerai. Vienoje iš laidų aš pasakiau, kad staiga aš suvokiau, jog esu tobulas.  Pažiūrėjau į savo fizionomiją ir staiga pirmą kartą gyvenime sau pasakiau: “Dieve, aš - tobulas.” . Tu esi tobulas netgi savo netobulume.  Nėra nė vieno tokio, koks tu esi.  Tai gerovės būsena, kurios neįmanoma paaiškinti žodžiais.  Ją galima tiktai pajusti.

Ir dar viena esminė būsena –Meilė.  Ne tai ne tas jausmas, kai šaukiate: “Pasauli, aš tave myliu! Tuoj tave užsmaugsiu visiems laikams savo glėbyje!”.  Tai paprastų paprasčiausiai tam tikras santykis su objektais (stalu, klasės mokytoju). Taip meilę apibūdina vaikai.

Ir pagaliau susiliejimo būsena, suvokiant, kad mes čia ne vieni.  Kuo daugiau ribosime save savo Ego sienomis, tuo sunkiau bus gyventi, nes egoistų bendrija nieko doro nesugeba sukurti.

Na, ir – transpersonališkumas, kai aiškiai supranti, kad tavo auktesnysis Aš yra nemirtingas, kosminis, sukurtas pagal Dievo paveikslą ir lygus Dievui. Šią būseną jums taip pat reikia patirti.

Nors sekundę apie tai pasvajokit. Esu tikras, kad tai jums padės.

S. Kovaliovas apie esmines būsenas seminare „Psichogenetinė psichoterapija ir Antineurotinis modulis“, 2016 m. sausio 16-17 d.d.

Iš rusų kalbos vertė  ir tekstą parengė Linga Švanienė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą