Psichoterapinio darbo pavyzdys (2): kaip susidraugavo dvi šalys

Graikijos peizažas. Alius nuotr. iš efoto.lt

Tai - antrasis sėkmingos trumpalaikės psichoterapijos pavyzdys iš mano straipsnio „Nuostabus sąmoningų sąmonės vienetų pasaulis“. Nuoroda nuves jus į teorinę dalį, o pirmąjį pavyzdį rasite čia.

Jūs, tikriausiai, pastebėjote, kad žmoguje ne taip retai pasireiškia vidiniai prieštaravimai. Žinodami Savarankiškų sąmonės vienetų teoriją, suprantame, kad tokiais atvejais veikia dvi psichikos dalys, kurios siekia priešingų tikslų. Klasikinis pavyzdys – viena dalis skatina žmogų lieknėti, o kita dalis tam trukdo, nes ragina patirti valgymo malonumą. Kai tuo tarpu pats žmogus blaškosi nuo vieno kraštutinumo į kitą, o jo judėjimas link tikslo stovi vietoje arba net šliaužia priešinga linkme.  

Pateikiamame pavyzdyje klientės problemą išsprendėme pirmojo susitikimo, kuris truko 30 min., eigoje.  Į mano klausimą, kokią problemą klientė norėtų išspręsti visų pirma, patrauklios išvaizdos mergina greitakalbe ėmė pasakoti, kad, net stengiantis iš visų jėgų, Graikijoje neįmanoma gauti reikiamų dokumentų. Dokumentų neturėjimas labai trukdė klientei įvairiose gyvenimo srityse: jei sunku buvo įsidarbinti, pradėti mokytis mokymosi įstaigose, jau nekalbant apie tai, kad mergina tiesiog troško laisvai keliauti. Tuo atveju, jei oficialios šalies institucijos išsiaiškintų, kad ji neturi dokumentų, klientei kiltų rimta deportacijos iš Graikijos grėsmė.  Be to ji negali išvykti į gimtąją Gruziją ir ten susitikti su savo tėvu, nes tai reikštų, jog ji nebegalės grįžti į Graikiją, kur gyveno su savo mama.

Aš nesu Graikijos administracinių labirintų žinovė, tačiau man pasirodė keista, kad 24-rių metų mergina, gyvenanti Graikijoje jau pusę savo gyvenimo (nuo 12 metų), sugebėjo likti be dokumentų.  Aš jos paklausiau, kas blogo galėtų būti tame, jei ji vis tik tuos dokumentus gautų.  Netikėtai klientė pareiškė, kad tai jai reikštų Tėvynės išdavimą. 

Kaip matome, tokiu būdu pasireiškė merginos psichikos dalių, atstovaujančių Gruziją ir Graikiją, klaida.  Iš tikrųjų, juk dokumentų turėjimas kaip tik suteiktų galimybę merginai nuvykti į gimtąją šalį.  Įdėmus skaitytojas, tikriausiai,  pastebėjo, kad netgi šalių pavadinimai skamba panašiai.

Gruzija. Donato Šiurnos nuotr. iš eFoto.lt

Ištaisyti šią klaidą, žinant reikiamas psichotechnikas, buvo visiškai paprasta. Aš paprašiau merginos asmeninėje erdvėje įsivaizduoti jai svarbias šalis.  Klientė pamatė jas kaip skirtingus peizažus, kurių vienas buvo vienoje pusėje, o kitas – kitoje. Savaime suprantama, kad Graikijos vaizdinys buvo greta, o Gruzijos – gerokai toliau. Iš pradžių šios dalys viena į kitą žiūrėjo su neslepiama panieka, tačiau šis požiūris netruko pasikeisti, kai išsiaiškinome, kad jos abi siekia klientei to paties – laimės. Bekalbant Gruzijos peizažas gerokai priartėjo prie merginos. Tada mes jį įtikinome, kad dokumentų gavimas jokiu būdu nereikš Tėvynės išdavimo – Gruzija yra ir visada bus merginos gimtoji šalis. Kita vertus, mes padėkojom Graikijos daliai už tai, kad ji priėmė paauglę mergaitę į savo prieglobstį ir suteikė jai viską, kas būtina išgyvenimui ir augimui. Tai padarius, abu peizažai tapo šviesesniais, gaivesnių spalvų, o juos atstovaujančios šalys ėmė draugiškai žvilgčioti viena į kitą.

Tačiau pats nuostabiausias dalykas (o mums, INP psichoterapeutams, visiškai nekeistas) įvyko klientės gyvenime – už savaitės mergina gavo jai reikalingus dokumentus.