2016 m. spalio 15 d., šeštadienis

Smagu nuo minties, kad mane skraidino pilotai, mylintys ir vertinantys savo geležinį paukštį


Arūno Maniušio nuotr.
Pastarosios dienos išsirikiavo kelionių režimu.  Ketvirtadienį skaičiau pranešimą simpoziume Maskvoje, penktadienį pravedžiau superviziją Kijeve.  Savaitgalį Ukrainos sostinėje dar laukia seminaras Vaikų psichoterapijos tema.  Bet ne apie tai norėjau papasakoti.
Iš Maskvos į Kijevą skridau per Minską, kur išbyrėję iš lėktuvo sugarmėjome į autobusą, vežantį link orouosto.  Iš lėktuvo išlipo ir orlaivio kapitonas su padėjėju.  Du uniformuoti vyrai apėjo lėktuvą iš priekio, apžiūrėjo šasi.  Vienas iš jų ranka lengvai paplekšnojo lėktuvą.  Paplekšnojo lyg gyvą būtybę.  Atrodė, kad tuo jis lėktuvui nori pasakyti: „Šaunuolis“.  Arba: „gerai padirbėjai“. Ar tiesiog „Ačiū.“. 
Pasijutau smagiai vien minties, kad mane skraidino pilotai, mylintys ir vertinantys savo geležinį paukštį.  
Simpoziume skaičiau pranešimą apie sąmoningus sąmonės vienetus, jų hierarchinę sistemą, kokiais vaizdiniais jie pasirodo žmogui, ir kokias pagrindines funkcijas atlieka.  Štai subasmenybių lygio dalys pasirodo žmonių pavidalu.  Pavyzdžiui, jei paklausime žmonių, vairuojančių automobilius, ar jų mašina mergaitė, ar berniukas, daugumai iš jų šis klausimas nesukels noro pasukioti smilių prie smilkinio. Jie tvirtai atsakys, kad jų mašina mergaitė (arba berniukas). 
Mano pačios Reno Scenic yra vidutinio amžiaus rami, patikima, rūpestinga moteris.  Mes su ja draugaujame.

O štai vienos mano klietės automobilio vaizdinys buvo pagyvenusi dama, kuri iš aukšto žiūrėjo į savo šeimininkę.  Nenuostabu, kad šeimininkė tiesiog virpėjo, kai jai tekdavo sėdėti už vairo.  Panaudojus integralinio neuroprogramavimo technologijas, moteris susidraugavo su mašiną pasąmonėje atitinkančiu vaizdiniu.  Ir tai padėjo jai atsikratyti vairavimo baimės ir jaustis už vairo ramiai.  Net ir baisusis autobanas tapo visai nebebaisus.  O atrodo, ką čia mes tokio padarėm... Šį atvejį plačiau aprašiau atskirame bloge "Norint ramiai vairuoti, reikia susidraugauti su mašina".
Tokiu būdu, kai pilotas paplekšnojo lėktuvą, dar kartą pasitvirtinau sau, kad mes visi iš to paties molio drėbti, nes suasmeninam savo mums reikšmingus daiktus.
Beje, mano nedidukas kelioninis kompiuteriukas, su kuriuo rašau šį tekstą, yra berniukas... J
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą