2017 m. sausio 3 d., antradienis

2017-ųjų pasižadėjimas mankštintis ir pokalbis su treneriu Tomu Papieviu


Mano nuotraukoje pagautas momentas, kai
treneris Tomas Papievis mane bara, kad
užsiimu niekais (fotografuoju), o ne darau
paskirtą pratimą.
Visi žinome, kad norint padėti sau išlikti sveiku, linksmu ir darbingu, reikia tinkamai rūpintis savo fiziniu kūnu.  O jis linkęs persivalgyti, tingėti ar net stresuoti, kai reikia ir kai nereikia.  Todėl tenka jį laikas nuo laiko grąžinti į tinkamas vėžes. Kas ne visada būna lengva.
Taip ir aš ilgą laiką „ieškojau“, į kokią sportuojančių žmonių grupę man įsipaišyti.  Tikriausiai, kaip ir nemažai daliai suaugusiais save vadinačių žmonių atrasti sau tinkamą grupę būna nepaprasta. Pagrindinis pasiteisinimas - laiko stoka.
Galiausiai pati ant savęs supykau, nes puikiausiai žinau, kad, kai nenori, ieškai pasiteisinimų, o kai nori – galimybių.  Pradėjus dairytis rimčiau, atsakymas pasirodė besąs visai pašonėje – Gargždų sporto centre.  Ir dar pačiu tinkamiausiu man laiku – per pietų pertrauką nuo 12 val. Tris kartus per savaitę. Ar gali būti geriau?
Išsitraukiau sportbačius, susiradau sportines kelnes ir marškinėlius.  Štai ir įsiliejau į besimankštinančią suaugusių grupę, kuriai dirigavo ir fizinius pratimus į vientisą melodiją jungė treneris Tomas Papievis. Jo vardą ir pavardę  sužinojau tik išdrįsusi jį kur kas vėliau pakalbinti.  O iš pradžių... 
Liejau prakaitą, stengiausi tinkamai atlikti visus pratimus, stenėjau, nes man netreniruotai tai sunkiai pavykdavo.  Netgi prisiminiau mokyklos laikus, kai nusisukus mokytojui, ilsėdavausi, o jam vėl atsisukus, dirbdavau lyg niekur nieko.  Tačiau dabar jau toli gražu ne mokyklos laikai, dirbi sąmoningai (parašiusi šį žodį atsidusau) ir su tikslu (atsidusau dar kartą).
Mano nuostabai ir džiaugsmui, treneris pasitaikė griežtųjų priedermės.  Jis pastebi „nugriuvusius“ ar tinginiaujančius, ragina juos keltis ir dirbti.  Įskaitant ir mane, žinoma.  Patinka man rimtas darbas.
Lingos Švanienės nuotr.
Lankyti fizinio lavinimo užsiėmimus  mane skatina mano pačios norai: sulieknėti, išlaikyti gerą sveikatą, jaustis darbingai ir geros nuotaikos. 
O kas dirbti su suaugusiais žmonėmis motyvuoja trenerį Tomą Papievį?  Juk organizuojant fizinę veiklą tokiai grupei aiškių rezultatų nematyti.  Mes nesiruošiame varžyboms, kur pergalės kalba pačios už save. Arba - neauginame raumenų ir net neskaičiuojame ištirpusių kilogramų. 
Nusprendžiau trenerį pakalbinti. 
Linga Švanienė: Kiekvieną užsiėmimą jūs pateikiate vis naują pratimų seką.  Kuo vadovaujatės, parinkdami pratimus?
Tomas Papievis: Mankšta yra skirta visam kūnui, todėl dėmesį kreipiu į tai, kad dirbtų visų kūno dalių – rankų, kojų, pilvo, nugaros – raumenys.  Taip pat žiūriu, kad krūvį gautų kuo daugiau raumenų grupių. Visa tai padeda stiprinti širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas.
L.Š.: Kokių rezultatų gali tikėtis užsiėmimų dalyvis, maksimaliai rimtai dirbantis kiekvieną užsiėmimą?
T.P.: Tai, ką darome čia, nėra sportinis rengimas.  Mūsų tikslas – prasimankštinti, sustiprėti, o visa tai gerina žmogaus gyvenimo kokybę. Tai ir yra pagrindinis mankštinimosi uždavinys.
L.Š.: Matau ir savo kailiu jaučiu, kad dirbate atsidavęs. Suprantu, kad treneriams, ruošiantiems sportininkus varžyboms, darbui įkvepia rezultatų varžybose siekimas.  Jūs dirbate ne su sportininkais, o su vyresnio amžiaus žmonėmis.  Kas jus motyvuoja darbui?
T.P.: Dirbti skatina geras kolektyvas.  Dauguma žmonių čia lankosi pastoviai. Iš jų pusės nėra tokio, kad noriu - einu, nenoriu - neinu. O ir atėję dirba, stengiasi.  Mankštos metu vyrauja gera darbinė nuotaika.  Kai žmonės rimtai nusiteikę, tai ir man norisi jiems duoti kuo daugiau.
L.Š.: Pasportuoti į grupę renkamės tris kartus per savaitę.  Kiek laiko jau vedate šiuos užsiėmimus?  Kokia buvo pradinė šio projekto idėja?  Kas pasikeitė nuo pradžios?
T.P.: Dirbame jau daugiau nei du metai.  Iš pradžių tai buvo projektinis renginys, kuriam prasidėjus tuometinis treneris paprašė manęs jį pavaduoti. Taip išėjo, kad pasilikau. Po metų, kai baigėsi projekto laikas, žmonės išreiškė pageidavimą ir toliau mankštintis, tad iki šiol tęsiame. Dabar jau duodu sunkesnius ir ilgiau trunkančius pratimus, nei skirdavau juos pačioje pradžioje.
L.Š.: Ar teko anksčiau dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis? Kokia šio darbo specifika?
T.P.: Anksčiau nėra tekę dirbti.  Su vyresniais tenka taikyti ribotus pratimus.  O ir patys žmonės jaučia, kiek jie gali daryti.  Kartais parenku individualius pratimus. Mano grupėje lankosi palyginus sveiki žmonės. Turint rimtų problemų, žinoma, geriau būtų dirbti su kineziterapeutu.
Paparašius trenerio papasakoti apie savo pasiekimus, jis kukliai (netgi labai kukliai, kas buvo tiesiog kontrastiška, palyginus su tuo, kaip jis veda užsiėmimus – tvirtai, tiksliai, aiškiai, griežtai) pasakė, kad nemoka girtis.
Trenerio kuklumas pasireiškia ir jo nustatytame mokesčio už užsiėmimus dydyje.  Todėl dejuojantiems dėl krizės ir didelių kainų galiu pasakyti, kad tie, kurie tikrai nori, gali rasti ir aukšto lygio profesionalias paslaugas už labai patrauklią kainą. Tuo patvirtinamas posakis, kad kai žmogus žengia žingsnį link savęs, Dievas link jo žengia 10 žingsnių.
Ir tai įvyksta paprastų, bet kartu ir nepaprastų žmonių, tokių kaip treneris Tomas Papievis, dėka.
Ačiū, treneri, už nuoširdų darbą.  Atradusi kelią į Gargždų Sporto centro salę, aš jo tikrai nepamesiu.  Linkiu jums smagių, turiningų ir dosnių metų, o sau ir grupės dalyviams – puikios sveikatos ir aukščiausio lygio gyvenimo kokybės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą