Arba darbas, arba aš!

Tik iš pirmo žvilgsnio ultimatumas „Arba darbas, arba aš!“ gali pasirodyti kvailas.  Juk be darbo nebus materialinės gerovės visai šeimai.  O be materialinės gerovės  šeimyniniai santykiai vegetuos, visos jėgos bus skirtos išgyvenimui.

Žiūrint iš kitos pusės, vienam sutuoktiniui “prapuolus” darbe, kitas gali pajusti dėmesio, pokalbių, leidžiamo kartu laiko su partneriu trūkumą, kurio nepakeis prabangus kilimas, ekskliuzyvinis pietų servizas, ar jau trejus metus iš eilės neišpildomas pažadas artimiausią vasarą kartu vykti į egzotišką šalį.

Reikalai ir uždaviniai, kuriuos reikia spręsti darbe, būna svarbūs ir nesvarbūs, skubūs ir neskubūs.  Jei užgriuvo svarbūs ir skubūs reikalai, tai natūrali sutuoktinių reakcija bus situacijos priėmimas tokios, kokia yra, ir ramus laukimas, kol reikalų spūstis išsilaisvins.

Jei situacija kartojasi ar net tęsiasi be pertraukos, panašu, kad atėjo laikas sutuoktiniams sėsti prie derybų stalo, bei išsiaiškinti, kokie yra galimi variantai.   

Darboholiko partneris turėtų susirasti, ką galėtų veikti, kol jo antroji pusė užstrigusi darbe.  Ne pro šalį bus turėti atsarginį  įdomų veiklos variant atvejams, kai sutuoktinis darbe eilinį kartą gesins forsmažorinius gaisrus.

Svarbiausia, apsieiti be aukščiau paminėto ultimatumo „Arba darbas, arba aš!“. Vis tik tai visiškai kvaila, juk darbas, kaip taisyklė, yra vardan šeimos gerovės.