Kuo skiriasi kvailas prieštaravimas nuo savarankiško pasirinkimo

Kiekvienam žmogui (na, beveik kiekvienam) yra svarbu išreikšti savo valią ir ją realizuoti. Tokiu būdu jis pajaučia savo laisvę.
Kol vaikas mažas, jis dažniausiai paklūsta tėvų vadovavimui. Paauglystėje, kaip žinome, asmeninė laisvė pasidaro ypač svarbi. Jeigu tėvai nesugeba (o tai atsitinka labai dažnai) laiku pakeisti savo požiūrio ir atitinkamai bendravimo stiliaus su augančiu vaiku, konfliktas tarp jų neišvengiamas.

Ilgainiui paauglio prieštaravimai tėvams pradeda vykti tartum automatiškai: dar nespėjo mama užbaigti sakinio, kaip vaiko (beje, ir ne tik vaiko) viduje užgimsta pasipriešinimas. Tikriausiai kiekvienas prisimename kaip kilo pyktis, nepasitenkinimas, kai kitas mums nurodinėdavo, ką turime daryti. Įdomiausia tai, kad stabtelėjus ir geriau nužvelgus situaciją, galima pastebėti, kad prieštaraudami vien dėl prieštaravimo mes netampame laisvesni, nei buvome tada, kai besąlygiškai vykdydavome paliepimus.
„Kaip tai?“ – jau girdžiu jūsų nustebusį balsą. Kviečiu pažiūrėti į situaciją kiek atidžiau ir atsakyti į klausimą, kas vadovauja. Tegu tai bus pavyzdys su mamos paliepimu, o tu būsi paauglys, siekiantis savo laisvės.

1 situacija: Mama liepia ruošti pamokas ir tu, paklusdamas jai, imi vadovėlius, sąsiuvinius ir sprendi uždavinius.Kas vadovauja? Teisingai – mama.
2 situacija: Mama liepia ruošti pamokas o tu nepaklūsti jai vien todėl, kad ji kišasi ir neleidžia tau pačiam nuspręsti.Kas vadovauja? Tu? …. Nejaugi? Tavo atsisakymas iš anksto aiškus: jei lieps mama, tu darysi priešingai. Čia toks svarbus momentas. Jei prieštarausi dėl prieštaravimo, tai vėl ne savo valią išreikši, o „paklusi“ mamos valiai tik su minuso ženklu. Štai kaip išeina.
Natūralu, kad paklausi, kaip elgtis šioje situacijoje, kad išreikštum savo valią. Atsakymas iš tiesų labai paprastas: 1) stabtelti, 2) pagalvoti, ko aš noriu šitoje situacijoje, 3) pasirinkti ir veikti.
Kaip tai atrodytų aukščiau pateiktu atveju, kai mama liepia ruošti pamokas?

1) Stabteliu. Neskubu nei veikti, nei atsakyti.2) Įvertinu savo situaciją. Šiandien buvo sunki diena. Kontrolinis žinių patikrinimas bus tik už trijų dienų. Turiu pakankamai laiko.3) Nusprendžiu: šiandien nesimokysiu, o eisiu su draugais pasivaikščioti po miestą. Taip ir darau.
Tačiau galimas ir visai kitoks variantas. Mama liepia ruošti pamokas.

1) Stabteliu. Neskubu nei veikti, nei atsakyti.2) Įvertinu savo situaciją. Tarkim, ji tokia: ryt reikės atsakinėti į testo klausimus. Aš noriu geresnio įvertinimo. Jau šiek tiek mokiausi, bet tam, kad gaučiau mane tenkinantį pažymį, panašu, kad žinių neužteks.3) Nusprendžiu dar pasimokyti. Taip ir pasielgiu.
Tikriausiai nebereikia klausti, kas dabar pasirenka, ką daryti. Sėkmės priimant savo sprendimus!