2017 m. balandžio 11 d., antradienis

Patarti ar nepatarti? Čia tai klausimas.

Ar mėgstate patarinėti kitiems, kaip pasielgti?  Ar dažnai sakote: "Aš tavo vietoje padaryčiau taip ir taip."  O gal mėgstate klausti kitų nuomonės, patarimų? 

Beje, tie, kurie vis teiraujasi kitų patarimų, iš tiesų ne tiek klausia kitų nuomonės, kiek ieško žmogaus, kurio patarimas atitiks jo nesuvoktą  nesąmoningą norą.  Ir jei, tarkim, tavo patarimas neatitiko jo supratimo, tai tas žmogelis būtinai užduos tą patį klausimą kitiems. Ir tai darys tol, kol suras "konsultantą", kurio patarimas geriausiai atitiks jo paties jutimą. 

Besivadovaujantys kitų patarimais žmonės bijo priimti atsakomybę už savo sprendimus. Nesėkmės atveju jie kaltins tą, kurio nuomonės paklausė.  Ne be reikalo sakoma, kad duodamas patarimus įgysi priešų.

Iš kitos pusės, mėgėjai mokyti kitus, kaip reikia gyventi, paprastai būna žmonėmis, kurie patys nepatenkinti savo gyvenimu.  Teikdami pamokymus, jie pasijunta pranašesni už tuos, kuriems juos duoda. Be to jie dar yra linkę pykti ar bent įsižeisti, jei žmogus, kuriam buvo duotas patarimas, juo nepasinaudojo. 

Prisiminkim tėvus, kurie atkalbinėjo vaikus tuoktis ar vesti būtent tą partnerį.  Vaikai dažniausiai jų neklauso ir dar pyksta.  Santykiai gali būti sugadinti visam gyvenimui.  Neretai jaunesnioji karta keikia gimdytojus, privertusius juos pasirinkti tėvams patinkančią profesiją.

Anekdotas:  Sūneli, na kodėl tu pasirinkai tokią purviną autoremontininko profesiją.  Geriau būtum kaip tėtis ir mama proktologu.

Tad išvada aiški ir nedviprasmiška: nepatarinėk!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą