2017 m. balandžio 25 d., antradienis

Tik optimistas sugebės pajusti malonumą gyvenimo kelionėse


Pesimizmas – tai proto tingumas.
K.Wilsonas

Kažkuris iš žymių autorių pesimizmą palygino su akmeniu, riedančiu nuo kalno žemyn, o optimizmą...  Taip, - su akmeniu, ridenamu į kalną.  Ši metafora labai gražiai iliustruoja Wilsono mintį. Tikra tiesa, kad į pakalnę akmuo ritasi visai be pastangų.

Kaip tiksliai šie autoriai pastebėjo! Juk visai paprasta būti amžinai piktu ir suirzusiu pesimistu, kuriam viskas visur ir visada negerai. Jis kaip musė net žydinčiame sode susiras šūdo krūvelę ir pasinaudos proga išreikšti nepasitenkinimą, kad visi gyvenimo kampai apdergti.


Nereikia didelių protinių pastangų tam, kad pasakytum, jos visi aplinkui niekšai, vagys ir chuliganai. O teiginys, kad viskas yra blogai ir bus tik dar blogiau, pesimisto lūpose skamba kaip prognozė.  Net ne kaip prognozė, o kaip aiškiaregio pranašystė. Ir iš tiesų, jam tai tikrai bus blogiau.  O jei nebus, tai suras dėl ko pavirkauti.

Būti optimistu kur kas sunkiau.  Čia jau reikia įjungti protą, kad sugebėtum smulkmenose pamatyti grožį ar net stebuklą. Net jei pesimistas dažniausiai teisus, tai tik optimistas sugebės pajusti malonumą gyvenimo kelionėse.

Tai kas vis dėlto svarbiau: būti teisiu ar laimingu?  Kiekvienas renkasi pagal save.  Aš pasirinkau optimizmą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą