Arūno Maniušio nuotr. |
Aš esu už vyro
dalyvavimą gimdyme, maniškis iš pradžių sakė, kad dalyvaus, bet dabar
apsigalvojo, sako: "Tau labai skaudės, tu labai šauksi, man širdis plyš
bežiūrint". Manau, jis tiesiog bijo,
o gal dar apsigalvos? Iki gimdymo dar liko 4 mėn".
Sveika, tavo laiškutyje jaučiu pasimetimą dėl to, kad vyras
atsisakė dalyvauti gimdyme. Iš vienos
pusės tu matai jo baimę, tačiau ir tau pačiai neramu dėl to,
kas tavęs laukia, todėl nori, kad nelengvu metu šalia būtų artimas žmogus. Iš tavo žodžių girdžiu, kad tikiesi, jog
vyras dar apsigalvos.
Nors tu tiesiai neklausi, jaučiu tavo norą sužinoti, kaip
būtų galima padėti vyrui įveikti savo baimę dalyvauti gimdyme. Išgirdau ir kitą tavo klausimą: kaip išlikti ramiai,
pasitikinčiai savimi ir užtikrintai, kad gimdymo metu viskas vyks taip, kaip
turi būti, kad vaikutis ateitų į pasaulį lengvai ir greitai.
Baimės didžia dalimi būna susijusios su informacijos trūkumu,
todėl, norėdama geriausiu būdu užpildyti šią spragą, paskambinau į Šeimos
gerovės centrą Klaipėdos mieste. Tikėjausi gauti tikslias žinias, ką ir kaip
turi daryti tėvelis, nusprendęs dalyvauti gimdyme. Į mano pateiktus klausimus labai šiltai ir
entuziastingai atsakė nėščiųjų kursų vadovė Jovita Gracholski. Pagrindinis dalykas, kurį sužinojau, buvo tas, kad tėvelis vaikučio gimdyme gali
dalyvauti arba kaip pasyvus stebėtojas, arba kaip tikras dalyvis. Tiesa ta, kad stebėtojo ir dalyvio vaidmenys
bei pagalba gimdymo metu skiriasi kaip diena nuo nakties.
Tėvelis, kaip gimdymo dalyvis turi žinių apie gimdymo
proceso etapus, supranta, kas ir kaip vyksta, kaip ir kuo gali prisidėti,
įtakodamas žmonos ramybės išlaikymą bei lengvesnį vaikučio atėjimą į šį pasaulį. Jovita papasakojo, kad vyras, dalyvaudamas
gimdyme, žmonai padeda ne tik buvimu kartu, bet ir masažu, padėties keitimu,
akių kontaktu, kvėpavimu kartu ir kt. Visko, ką gauna tėvai kursų metu, neįmanoma perduoti trumpame straipsnelyje. Deja, šios žinios ir mokėjimai nėra įgimti, o
jų reikia mokytis.
Internete informacijos apie tėvelio pasirengimą dalyvauti
gimdyme beveik nėra, tad antrinu Jovitos kvietimui laiško autorei užsirašyti į
besilaukiančių tėvelių kursus. Kursų metu sužinosi daugiau apie nėštumo ir gimdymo ypatumus, įgysi pasitikėjimo
savimi. Pakviesk ir vyrą sudalyvauti su
tavimi kursuose. Buvimas kartu su kitais
tėveliais, besiruošiančiais dalyvauti gimdyme, gali turėti įtakos jo
apsisprendimui. Tačiau svarbiausia netgi
ne tai, ką jis nuspręs, o tai, kad jis turės galimybę sąmoningai ruošis tapti
tėvu.
Savo ruožtu dar pridursiu, kad kūdikystės ir ankstyvosios
vaikystės metu žmogaus pasąmonėje užsifiksuoja
virš 90 procentų gyvenimiškųjų
programų, turinčių įtakos tolesniems jo veiksmams ir svarbiausiems pasirinkimams. Psichoterapijų metu išaiškėja ir tai, kad
neekologiški sprendimai, tokie kaip „pasaulis yra baisi vieta“, „aš esu kažkoks
ne toks“ ir kt., gali būti priimti ne tik pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir
dar negimus (ypač, jei buvo aborto
grėsmė). Jie iš esmės trukdo žmogui gyventi
pilnavertiškai bei mėgautis gyvenimu.
Neuroprogramavime naudojamų psichotechnikų pavadinimai „ Naujas gimimas“, „Stebuklingi tėvai“ kalba
patys už save. Jų pagalba galimai padėti
žmogui pakeisti pasąmonės programas, tačiau geriausias dalykas, jei mažylis nuo
pradžių pradžios žinos, jog yra laukiamas ir mylimas, bei jausis visiškai saugus. Pirmųjų šiltų įspūdžių aidas mažorine
tonacija nudažys visą tolesnį žmogaus
gyvenimą. Tai didžiausia dovana, kurią tėvai gali padovanoti savo vaikui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą