2016 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Žmogaus gyvenimo etapai įvairiais rakursais


Arūno Maniušio nuotr.
ŽMOGAUS GYVENIMO ETAPAI (2)
Tęsinys. Pradžia čia.

Žmogaus gyvenimo etapai“ –  vienas  S. Kovaliovo straipsnio „Apie integralinį neuroprogramavimą skirsnis, kurį dėl jame pateikiamos medžiagos kiekio padalinau į dvi dalis. Pirmoje dalyje S. Kovaliovas pasakojo apie vitališkumą ir nuo ko jis priklauso bei išskyrė dvi žmogaus gyvenime puses. Pirmojoje gyvenimo pusėje žmogus mokosi išgyventi (išgyvenimo lygis), ir tik antroje gyvenimo pusėje (tikrojo gyvenimo lygis), jei ją pasiekia, pradeda iš tikrųjų gyventi džiaugsmingai, sėkmingai, laimingai. O dabar skaitytojų dėmesiui pateikiu antrąją šio skirsnio dalį.
                                                                                                                                 Linga Švanienė

Žmogaus gyvenimo etapų (kartu jie yra ir vystymosi lygiai) koncepcija yra tokia globali ir visaapimanti, kad jai aprašyti paskyriau visą knygą „Kaip gyventi, kad gyventum“, o dabar jau matau, kad knygą galima (ir reikia!) papildyti ir perrašyti. Nauja informacija veržiasi srautu – tiesiog iš visų žmogaus gyvenimiškos veiklos „plyšių“. Šiame straipsnyje man teks apsiriboti greitakalbe.


Gyvenimo etapų (primenu, kad jie kartu yra ir vystymosi lygiai) koncepcijos pagrindu tapo mintis, kad yra keturi vienas kitą paeiliui keičiantys etapai (etapai gali ir nesikeisti, jei žmogus nesikeičia...). Kodėl? Todėl kad K. Jungo įvesta keturių (kvarteriškumo) sąvoka kur kas geriau apibūdina bet kokį procesą ar reiškinį nei įprasta triada. (Iš esmės šių laikų mokslininkai nagrinėjamų dalykų hierarchijoje paprastai naudoja triadą kaip pagrindą, net neįtardami, kad tai perimta iš Šventosios Trejybės.). Keturių principas įtraukia ketvirtą elementą, kuris užbaigia ir suvienija pirmus tris elementus (vadovaujantis principu, pagal kurį 3+1 lygu vientisai simetriškumą išlaikančiai struktūrai. Beje, trejybės: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia ketvirtuoju elementu, Jungo nuomone, yra Dievo Motina (kas, man atrodo, yra logiška). Tokiu būdu, šiuolaikinėje psichologijoje tradiciškai naudojamus tris gyvenimo etapus (ikisocialinį, socialinį ir postsocialinį) aš papildžiau taip vadinamu viršsocialiniu etapu (o tas sistemas, kuriose trečiu etapu buvo viršsocialinis, aš papildžiau postsocialiniu.).

1.     Ikisocialinis
2.     Socialinis
4.     Viršsocialinis
3.     Postsocialinis

6 pav. Žmogaus gyvenimo etapai

Galima sakyti, kad kiekvienas iš šių etapų turi savo Pagrindinę Užduotį, ir kiekvieno etapo Užduotis yra skirtinga. Ikisocialiniame etape privalu adaptuotis.  Socialiniame etape – socializuotis iki tam tikro jus tenkinančio (būtent – jus, o ne kažkokio vidurkio) apsirūpinimo materialinėmis gėrybėmis. Tradiciškai laikomasi nuomonės, kad sėkmingas šių etapų praėjimas ir yra teiginio „Gyvenimas pasisekė!” įgyvendinimas.

Bet tai – kvailystė, kadangi, net gerai socializavęsi jūs vis dar esate išgyvenimo lygyje. Tikras gyvenimas, gražus ir spindintis, pilnas džiaugsmo ir laimės, kupinas įkvėpimo ir prasmės, prasideda tik postsocialiniame etape (lygyje). Neatsitiktinai paštininkas Pečkinas (sovietiniais laikais populiaraus multiplikacinio filmuko herojus – vertėjos pastaba) teigė, kad jis tik dabar, kai išėjo į pensiją, pradėjo iš tikrųjų gyventi. Tik šiame etape įvyksta tai, ką galima pavadinti egzistencializacija: gyvenimas pagal nuostatą „privalau tai daryti“ pakeičiamas pilnu įkvėpimo, jus visiškai tenkinančiu gyvenimu. Ir tik šiame etape jūs kuriate taip lengvai, kaip kvėpuojate, pasiekdami Visatos lygį.

Matyt, paskubėjęs parašiau „jus visiškai tenkinančiu gyvenimu“. Vis tik yra ne visai taip.  Anksčiau ar vėliau laimingos egzistencijos etape įvyksta...  Ne, tai ne persisotinimas ar nuovargis, o greičiau aiškus supratimas, kad laikas eiti toliau. Laikas pereiti į ketvirtą etapą, kurio uždavinys – mūsų transpersonalizacija: skausmingai gražus sužinojimas ir suvokimas to, kas laukia mūsų Ten, kitoje Būties pusėje, kitame gyvenime, kuris tikrai bus (kol kas gana apie tai...).

1.     Adaptacija
2.     Socializacija
4.     Transpersonalizacija
3.     Egzistencializacija

7 pav. Gyvenimo etapų uždaviniai

Toliau – kur kas paprasčiau. Adaptacijos esmė – savęs patvirtinimo, deja šiek tiek papuvusio, prerogatyva. Socializacija vyksta saviraiškos srityje. Egzistencializaciją lydi spontaniški savirealizacijos proveržiai. O transpersonalizacija (tik ji vienintelė!) dovanoja savęs išplėtimą – išėjimą iš savęs ir savo realybės ribų...  


1.     Savęs patvirtinimas
2.     Saviraiška
4.     Savęs išplėtimas
3. Savirealizacija

8 pav.  Žmogaus gyvenimo etapų pagrindinės tendencijos

Pagal Jungo tipologiją (sensorinis, loginis, jausminis ir intuityvusis tipai), pirmajame gyvenimiškos veiklos etape pasaulį mes turime pajusti. Antrajame – suprasti. Trečiajame – priimti pasaulį emocionaliai-jausmiškai. O ketvirtajame – jį intuityviai suvokti, kad būtų galima eiti toliau...

Atitinkamai išdėstyti galima ir induistų priimtą gyvenimo tikslų ir turinio koncepciją: mūsų suprantamą pirmą gyvenimo etapą galima susieti su Kama (jutiminiais malonumais). Antrą – su Artcha (apsirūpinimu gyvenimui). Trečią – su Dcharma (gyvenimo prasmės radimu). Ir ketvirtą – su Mokša (kosminės sąmonės įgijimu).

1. Kama
2. Artcha
     4. Mokša
     3. Dcharma

9 pav.  Induistų “tradicija”, išdėstyta pagal gyvenimo etapus


Atskirais gyvenimo etapais mūsų elgesį ir veiklą reguliuoja visiškai skirtingi dalykai. Pirmame – chaotiškos emocijos ir nor
ai. Antrame – jau artimesni tikriems poreikiai ir motyvai. Trečiame – tikros vertybės ir tikėjimai. Ketvirtame – tikroji gyvenimo Prasmė ir link jos vedančios prasmės.


1. Emocijos ir norai
2. Poreikiai ir motyvai
4. Prasmė ir prasmės
3. Vertybės ir tikėjimai

10 pav.  Žmogaus gyvenimiškos veiklos etapų „reguliatoriai“


Atitinkamai (galbūt, tai – eilinis dėsningumas) ikisocialiniame etape mus išoriškai motyvuoja statusas. Socialiniame etape – pinigai ir materialiniai turtai. Postsocialiniame etape mus jau domina ne ankstesnės „smulkmenos“, o žmonių tarpusavio santykiai. O viršsocialiniame etape – visko, kas yra unikalumas ir atsiveriančių galimybių erdvės.


1. Statusas
2. Pinigai
4. Unikalumas ir galimybės
3. Tarpusavio santykiai

11 pav.  Žmogaus gyvenimo išoriniai motyvatoriai

Pastaroji motyvacija gali būti išreikšta ir labiau moksliškai: išvardinant tris D. MakKlelando motyvacinius faktorius, ir papildant ketvirtuoju, juos sujungiančiu faktoriumi.


1. Valdžios poreikis
2. Pasiekimų poreikis
4. Kūrybos poreikis
3. Afiliacijos (būti su kitais) poreikis

12 pav.  Svarbiausi motyvuojantys dalykai skirtingais gyvenimo etapais

Na, o jeigu į gyvenimo etapus pasižiūrėsime, taip sakant, moralinių reguliatorių šviesoje, tai pamatysime, kad jie taip pat (ypatingai ir kardinaliai!) skiriasi atskiruose etapuose. Pirmo etapo metu „veikia“ tik primityvi egoistinė sąžinė, kuri kontroliuoja jūsų priklausymą tam tikrai grupei (banditų, valdininkų ir pan.) ir tik jų atžvilgiu jaučiame sąžinės griaužimą, kad priklausydami jiems, esame kažkuo prastesni už juos (ir tai gali grėsti mums nepalankiomis pasekmėmis...): turime nepakankamai gerą automobilį, mažiau pinigų ir t. t.  Antrajame etape – konvencinė moralė, kurią galima apibūdinti „Tu – man, aš – tau“. Trečiajame – tikroji dorovė, pagal kurią laikomasi, kad aš ir kitas esame lygūs ir abu esame atsakingi už tą lygybę. Ketvirtajame – tikrasis dvasingumas, kuriame pasireiškia asmeninė atsakomybė prieš Kūrėją ir reiškiamas dėkingumas jam už viską: „Dėkoju tau, kad esu tas, kas esu...“.


1. Primityvioji sąžinė
2. Konvencinė moralė
4. Tikrasis dvasingumas
3. Tikroji dorovė

13 pav.  Moraliniai žmogaus elgesio reguliatoriai skirtingais gyvenimo etapais

Ir tai nėra atsitiktinumas, nes tik pirmuose dviejuose jūsų egzistencijos etapuose pagrindinėmis veikiančiomis „instancijomis“ (beje, veikiančiomis nesąmoningai) yra Kūnas ir Protas, kurie, bendrai paėmus, praktiškai „įsijungia“ pas visus. Trečiame ir ketvirtame etapuose pas jus turėtų prabusti kiekviename iš mūsų, imanentiškai esančios, tačiau ne visuose „prabundančios“ Siela ir Dvasia, be kurių atvėrimo ir pažinimo mes niekada neužbaigsime ŠITO gyvenimo ciklo. Tačiau Siela reikalauja dorovingumo, o Dvasia – dvasingumo...

Čia užbaigsiu, nes jei nesustočiau, tai užversčiau jus dar keliais šimtais tokių lentelių, charakterizuojančių žmogaus gyvenimą pačiais įvairiausiais gyvenimo aspektais. Taigi, toliau apsiribosiu tuo, kas yra susiję su jūsų gyvenimu, o ne, taip sakant, ezoterika...

Stiliaus požiūriu pirmajam gyvenimo etapui būdingas savotiškas asketiškas savęs apribojimas. Antrame etape jis pakeičiamas sąmoninga veikla ir „būtinu“ savęs tobulinimu. Trečiajame etape viskas, kaip pamojus burtininko lazdele, pasikeičia: jūs pereinate į malonų hedonistinį etapą, kuriame daugiau ar mažiau aktyviai naudojatės pasaulio teikiamais malonumais. O ketvirtajame etape, šiek tiek pavargę nuo chaoso, dėmesį nukreipiate į malonų jums Visatos (kurios dalimi yra ir mūsų Žemė) stebėjimą ir pažinimą.

1.Asketizmas ir saves apribojimas
2.Veikla ir savęs tobulinimas
4.Visatos stebėjimas ir jos pažinimas
3.Hedonizmas ir pasaulio panaudojimas

14 pav.  Gyvenimo stiliai skirtingais gyvenimo etapais

Tarp kitko, netgi tam tikras santykis su pinigais savitai tiksliai ir aiškiai pasireikš atitinkamai tame gyvenimo lygyje, kurį žmogus pasiekė arba kuriame užstrigo..  Pirmame etape į finansines krizes jūs reaguosite išlaidų minimizavimu. Antrame – pajamų didinimu. Trečiame – naudingumo didinimu (kaip žinome, pagal Pareto dėsnį, 20% veiklos duoda 80% pelno – būtent tokiai veiklai jūs ir teiksite pirmenybę). O ketvirtajame etape minimizuosite pastangas, nes tikrai reikalingi jums pinigai „ateis“ tarytum savaime, netgi tokiu kiekiu, kad nežinosite, ką su jais daryti.

1. Išlaidų minimizavimas
2. Pajamų maksimizavimas
4. Pastangų minimizavimas
3. Naudingumo maksimizavimas

15 pav.  Materialinės gerovės strategijos skirtingais gyvenimo etapais

Iš rusų kalbos vertė Linga Švanienė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą