Tęsinys. Pradžia čia.
Linga Švanienė
Gyvenimo etapų (primenu, kad jie kartu yra ir vystymosi lygiai) koncepcijos
pagrindu tapo mintis, kad yra keturi vienas kitą paeiliui keičiantys etapai
(etapai gali ir nesikeisti, jei žmogus nesikeičia...). Kodėl? Todėl kad K. Jungo įvesta keturių (kvarteriškumo) sąvoka kur kas
geriau apibūdina bet kokį procesą ar reiškinį nei įprasta triada. (Iš esmės šių laikų mokslininkai nagrinėjamų
dalykų hierarchijoje paprastai naudoja triadą kaip pagrindą, net neįtardami,
kad tai perimta iš Šventosios Trejybės.). Keturių
principas įtraukia ketvirtą elementą, kuris užbaigia ir suvienija pirmus tris
elementus (vadovaujantis principu, pagal kurį 3+1 lygu vientisai simetriškumą
išlaikančiai struktūrai. Beje, trejybės: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir
Dievas Šventoji Dvasia ketvirtuoju elementu, Jungo nuomone, yra Dievo Motina
(kas, man atrodo, yra logiška). Tokiu
būdu, šiuolaikinėje psichologijoje tradiciškai naudojamus tris gyvenimo etapus
(ikisocialinį, socialinį ir postsocialinį)
aš papildžiau taip vadinamu viršsocialiniu
etapu (o tas sistemas, kuriose trečiu etapu buvo viršsocialinis, aš papildžiau postsocialiniu.).
1.
Ikisocialinis
|
2.
Socialinis
|
4.
Viršsocialinis
|
3.
Postsocialinis
|
6 pav. Žmogaus
gyvenimo etapai
Galima sakyti, kad kiekvienas iš šių etapų turi savo Pagrindinę Užduotį, ir
kiekvieno etapo Užduotis yra skirtinga. Ikisocialiniame
etape privalu adaptuotis. Socialiniame etape – socializuotis iki
tam tikro jus tenkinančio (būtent – jus, o ne kažkokio vidurkio) apsirūpinimo
materialinėmis gėrybėmis. Tradiciškai laikomasi nuomonės, kad sėkmingas šių
etapų praėjimas ir yra teiginio „Gyvenimas pasisekė!” įgyvendinimas.
Bet tai – kvailystė, kadangi, net gerai socializavęsi jūs vis dar esate išgyvenimo lygyje. Tikras gyvenimas, gražus ir spindintis, pilnas džiaugsmo ir
laimės, kupinas įkvėpimo ir prasmės, prasideda tik postsocialiniame etape (lygyje). Neatsitiktinai paštininkas Pečkinas (sovietiniais laikais populiaraus
multiplikacinio filmuko herojus – vertėjos pastaba) teigė, kad jis tik dabar,
kai išėjo į pensiją, pradėjo iš tikrųjų gyventi. Tik šiame etape įvyksta tai,
ką galima pavadinti egzistencializacija:
gyvenimas pagal nuostatą „privalau tai
daryti“ pakeičiamas pilnu įkvėpimo, jus visiškai tenkinančiu gyvenimu. Ir tik
šiame etape jūs kuriate taip lengvai, kaip kvėpuojate, pasiekdami Visatos lygį.
Matyt, paskubėjęs parašiau „jus visiškai tenkinančiu gyvenimu“. Vis tik yra
ne visai taip. Anksčiau ar vėliau laimingos
egzistencijos etape įvyksta... Ne, tai
ne persisotinimas ar nuovargis, o greičiau aiškus supratimas, kad laikas eiti
toliau. Laikas pereiti į ketvirtą etapą,
kurio uždavinys – mūsų transpersonalizacija:
skausmingai gražus sužinojimas ir suvokimas to, kas laukia mūsų Ten,
kitoje Būties pusėje, kitame gyvenime, kuris tikrai bus (kol kas gana apie
tai...).
1.
Adaptacija
|
2.
Socializacija
|
4.
Transpersonalizacija
|
3.
Egzistencializacija
|
7 pav. Gyvenimo etapų uždaviniai
1.
Savęs patvirtinimas
|
2.
Saviraiška
|
4.
Savęs
išplėtimas
|
3. Savirealizacija
|
8 pav. Žmogaus
gyvenimo etapų pagrindinės tendencijos
Atitinkamai išdėstyti galima ir induistų priimtą gyvenimo tikslų ir turinio
koncepciją: mūsų suprantamą pirmą gyvenimo etapą galima susieti su Kama
(jutiminiais malonumais). Antrą – su Artcha (apsirūpinimu gyvenimui). Trečią – su Dcharma (gyvenimo prasmės
radimu). Ir ketvirtą – su Mokša (kosminės sąmonės įgijimu).
1. Kama
|
2. Artcha
|
4. Mokša
|
3. Dcharma
|
9 pav. Induistų “tradicija”, išdėstyta pagal gyvenimo etapus
Atskirais gyvenimo etapais mūsų elgesį ir veiklą reguliuoja visiškai skirtingi dalykai. Pirmame – chaotiškos emocijos ir norai. Antrame – jau artimesni tikriems poreikiai ir motyvai. Trečiame – tikros vertybės ir tikėjimai. Ketvirtame – tikroji gyvenimo Prasmė ir link jos vedančios prasmės.
1. Emocijos ir
norai
|
2. Poreikiai ir
motyvai
|
4. Prasmė ir prasmės
|
3. Vertybės ir tikėjimai
|
Atitinkamai (galbūt, tai – eilinis dėsningumas) ikisocialiniame etape mus išoriškai motyvuoja statusas. Socialiniame etape – pinigai ir materialiniai turtai. Postsocialiniame etape mus jau domina ne ankstesnės „smulkmenos“, o žmonių tarpusavio santykiai. O viršsocialiniame etape – visko, kas yra unikalumas ir atsiveriančių galimybių erdvės.
1. Statusas
|
2. Pinigai
|
4. Unikalumas
ir galimybės
|
3. Tarpusavio santykiai
|
11 pav. Žmogaus gyvenimo išoriniai motyvatoriai
1. Valdžios poreikis
|
2. Pasiekimų
poreikis
|
4. Kūrybos
poreikis
|
3. Afiliacijos
(būti su kitais) poreikis
|
12 pav. Svarbiausi motyvuojantys dalykai skirtingais gyvenimo etapais
1. Primityvioji
sąžinė
|
2. Konvencinė
moralė
|
4. Tikrasis
dvasingumas
|
3. Tikroji
dorovė
|
13 pav. Moraliniai
žmogaus elgesio reguliatoriai skirtingais gyvenimo etapais
Ir tai nėra atsitiktinumas, nes tik pirmuose dviejuose jūsų egzistencijos etapuose pagrindinėmis veikiančiomis „instancijomis“ (beje, veikiančiomis nesąmoningai) yra Kūnas ir Protas, kurie, bendrai paėmus, praktiškai „įsijungia“ pas visus. Trečiame ir ketvirtame etapuose pas jus turėtų prabusti kiekviename iš mūsų, imanentiškai esančios, tačiau ne visuose „prabundančios“ Siela ir Dvasia, be kurių atvėrimo ir pažinimo mes niekada neužbaigsime ŠITO gyvenimo ciklo. Tačiau Siela reikalauja dorovingumo, o Dvasia – dvasingumo...
Čia užbaigsiu, nes jei nesustočiau, tai užversčiau jus dar keliais šimtais
tokių lentelių, charakterizuojančių žmogaus gyvenimą pačiais įvairiausiais
gyvenimo aspektais. Taigi, toliau apsiribosiu tuo, kas yra susiję su jūsų
gyvenimu, o ne, taip sakant, ezoterika...
Stiliaus požiūriu pirmajam gyvenimo etapui būdingas savotiškas asketiškas
savęs apribojimas. Antrame etape jis pakeičiamas sąmoninga veikla ir „būtinu“
savęs tobulinimu. Trečiajame etape viskas, kaip pamojus burtininko lazdele,
pasikeičia: jūs pereinate į malonų hedonistinį etapą, kuriame daugiau ar mažiau
aktyviai naudojatės pasaulio teikiamais malonumais. O ketvirtajame etape, šiek
tiek pavargę nuo chaoso, dėmesį nukreipiate į malonų jums Visatos (kurios
dalimi yra ir mūsų Žemė) stebėjimą ir pažinimą.
1.Asketizmas
ir saves apribojimas
|
2.Veikla ir
savęs tobulinimas
|
4.Visatos
stebėjimas ir jos pažinimas
|
3.Hedonizmas
ir pasaulio panaudojimas
|
14 pav. Gyvenimo stiliai skirtingais gyvenimo etapais
Tarp kitko, netgi tam tikras santykis su pinigais savitai tiksliai ir
aiškiai pasireikš atitinkamai tame gyvenimo lygyje, kurį žmogus pasiekė arba
kuriame užstrigo.. Pirmame etape į
finansines krizes jūs reaguosite išlaidų minimizavimu. Antrame – pajamų
didinimu. Trečiame – naudingumo didinimu
(kaip žinome, pagal Pareto dėsnį, 20% veiklos duoda 80% pelno – būtent tokiai
veiklai jūs ir teiksite pirmenybę). O ketvirtajame etape
minimizuosite pastangas, nes tikrai reikalingi jums pinigai „ateis“ tarytum
savaime, netgi tokiu kiekiu, kad nežinosite, ką su jais daryti.
1. Išlaidų
minimizavimas
|
2. Pajamų
maksimizavimas
|
4. Pastangų
minimizavimas
|
3. Naudingumo
maksimizavimas
|
15 pav. Materialinės gerovės strategijos skirtingais gyvenimo etapais
Iš rusų kalbos vertė Linga Švanienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą