2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Nusivylęs vaikinas: iš santykių tikėjaus, kad bus kaip pasakose, tačiau dabar tik nusvyra rankos

Simonos Krogertaitės pieš.
Sveiki, esu Edvinas, man 16 metų.  Draugauju su mergina jau metus ir dar 2 mėnesius. Viskas lyg ir būtų gerai, bet kai kurios problemos man neleidžia ramiai gyventi.

Mes bendraujam gražiai, laukiam, kol išgirsim vienas kito balsą, bet labai dažnai pykstamės dėl dalykų, kuriems nereikėtų suteikti tiek prasmės. Pavyzdžiui, esame vienas kitam iškėlę daug salygų, ką galim daryt, ko ne. Mes manome, kad taip paprasčiau bendrauti, nes nėra nesusikalbėjimo, kai vienam jo veiksmai atrodo normalūs, o kitam  tai nepatinka.

Nu žodžiu, užtenka, kad ją mokykloje kas nors užkalbina, man dėl to jau dingsta nuotaika. O juk pagalvojus, kas čia tokio. Bet juk man skauda dėl to, ir tai kažką reiškia.

Mums būna, kad tiesiog neberandam, apie ką šnekėtis. Bet kai paklausiu, kodėl  tu tyli, atsakymas būna toks: „Tyliu, nes neturiu, ką pasakyti. O pats, kodėl tyli?“ Arba ji manęs to paties klausia, ir aš tą patį atsakau. Tada susipykstam.

Iš santykių aš tikėjaus, kad bus kaip pasakose, kad viskas aišku, kad viskas gerai, kad nebus problemų, bet tai, ką patiriu dabar, man nuo to tik nusvyra rankos ir tiek.

Ar tai gali reikšti, jog mes neturim tiek bendrų savybių, kad tiktume vienas kitam? Ar tai reiškia, kad susižavėjimui dingus, nebėra kam toliau kurstyti meilės? Ar tai gali reikšti, jog šiuos santykius geriau būtų nutraukti? Jei ne, gal galit patart, ką daryti, kad nebebūtų man su ja  taip gera.  Juk mūsų bendravimas - vieni pykčiai.  Ką daryt, kad nebūtų taip? Ačiū už jūsų atsakymą.

Edvinas (vardas pakeistas)

 

Labas, Edvinai,

Kviečiu pagalvoti, ar iš tiesų galima pasakyti, kad  jūs gražiai bendraujate, kai dažnai pykstatės.  Paprastai, kai vaikinas su mergina barasi, jų santykiai nėra darnūs. Kaip jau pamatei, nepadeda nė iškeltos vienas kitam sąlygos, nors atrodė, kad taisyklių sudarymas padės išvengti nesusipratimų.

Rašai, kad tau skaudu, kai mokykloje tavo draugę užkalbina kiti vaikinai. Tau atrodo, kad tokia reakcija parodo, kokia brangi tau yra mergina.  Aš nežinau tiksliai, ką  tais atvejais jauti, tik noriu atkreipti dėmesį, kad tokiu būdu gali pasireikšti ir paprastas pavydo jausmas.  Tarp vaikų dažnai iškyla rietenos, kai vienas iš jų paima kito žaisliuką, kuris ilgą laiką užmirštas mėtėsi dėžėje ar lentynoje. Taip ir tavyje gali sukilti nepasitenkinimas, pamačius kitą jaunuolį, kalbinant tavo merginą.

Beje, jokie susitarimai, pasižadėjimai ar net santuoka (tai tau dar ateity), nepadaro draugės „tavo mergina“.  Iš esmės ji yra, lieka ir liks atskira asmenybe, gyvenančia savo gyvenimą.  Ji niekieno, tik savo ir sau.  Bet koks žmogus yra laisvas pasirinkti, su kuo bendrauti, kam šypsotis, į ką žiūrėti, su kuo tylėti. Ir šios teisės iš jo ar jos niekas negali atimti. O jei tu dėl to blogai jautiesi, tai tavo problema, kurią geriausia spręsti, augant ir bręstant kaip asmenybei.

Suprantu, kad gali būti nejauku, kai ilgai lauktame ir svajotame susitikime su mergina neturite apie ką kalbėti.  Sako, kad Ruzvelto žmona žinojo aštuonis šimtus (!) temų aukštuomenės pokalbiams.  Pirmajai ledi tai buvo būtinybė, o jūsų bendravime nėra jokios prasmės rutulioti dirbtinius pokalbius.  Įsivaizduok tik, kaip sunku būtų save versti kalbėti „dėl reikalo“  ištisus mėnesius, metus ar net dešimtmečius. Tuo labiau, Rono Chabarto žodžiais, „ kas nesupranta tavo tylėjimo, niekada nesupras ir tavo žodžių“.

Tau atrodo, kad nebesupranti savo jausmų draugei, pradėjai abejoti, ar ją iš tiesų myli. Situacija, kai būtinumas kažką daryti kelia nepalankius žaidėjui padarinius, vadinama sudėtingu vokiečių kilmės žodžiu cugcvangas.  Panašu, kad tavo draugystėje su mergina susiklostė panašūs reikalai.  Natūralu, kad norėtum išgirsti labiau patyrusio žmogaus patarimą, kaip geriausia tau pasielgti. 

Atkreipdama tavo dėmesį į tai, kad sprendimus (ir atsakomybę) savo gyvenime priimi tik tu pats, pateiksiu tarptautinio rejestro psichologo prof. Sergejaus Kovaliovo atsakymą kitam vaikinui į panašų tavajam klausimą: „Leisk, tegu viskas vyksta tarytum savaime.  Įvykių neforsuok, tik ramiai juos stebėk.  Tuo pačiu pasistenk sau atsakyti į paprastą klausimą: „Ką aš noriu gauti iš šių santykių? Ir – ar nori draugė to paties?...“
 
Ypatingai svarbu atsakyti sau į pastaruosius klausimus.  Galimas dalykas, kad tada pasidarys kur kas aiškiau.  To ir linkiu.  Sėkmės!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą