Simonos Krogertaitės pieš. |
Sveiki, esu Edvinas, man 16 metų.
Draugauju su mergina jau metus ir dar 2
mėnesius. Viskas lyg ir būtų gerai, bet kai kurios problemos man neleidžia
ramiai gyventi.
Mes bendraujam gražiai, laukiam, kol išgirsim vienas kito balsą, bet labai
dažnai pykstamės dėl dalykų, kuriems nereikėtų suteikti tiek prasmės.
Pavyzdžiui, esame vienas kitam iškėlę daug salygų, ką galim daryt, ko ne. Mes
manome, kad taip paprasčiau bendrauti, nes nėra nesusikalbėjimo, kai vienam jo
veiksmai atrodo normalūs, o kitam tai
nepatinka.
Nu žodžiu, užtenka, kad ją mokykloje kas nors užkalbina, man dėl to jau
dingsta nuotaika. O juk pagalvojus, kas čia tokio. Bet juk man skauda dėl to,
ir tai kažką reiškia.
Mums būna, kad tiesiog neberandam, apie ką šnekėtis. Bet kai paklausiu,
kodėl tu tyli, atsakymas būna toks: „Tyliu,
nes neturiu, ką pasakyti. O pats, kodėl tyli?“ Arba ji manęs to paties klausia,
ir aš tą patį atsakau. Tada susipykstam.
Iš santykių aš tikėjaus, kad bus kaip pasakose, kad viskas aišku, kad
viskas gerai, kad nebus problemų, bet tai, ką patiriu dabar, man nuo to tik
nusvyra rankos ir tiek.
Ar tai gali reikšti, jog mes neturim tiek bendrų savybių, kad tiktume
vienas kitam? Ar tai reiškia, kad susižavėjimui dingus, nebėra kam toliau
kurstyti meilės? Ar tai gali reikšti, jog šiuos santykius geriau būtų nutraukti?
Jei ne, gal galit patart, ką daryti, kad nebebūtų man su ja taip gera.
Juk mūsų bendravimas - vieni pykčiai.
Ką daryt, kad nebūtų taip? Ačiū už jūsų atsakymą.
Edvinas (vardas pakeistas)
Labas, Edvinai,
Kviečiu pagalvoti, ar iš tiesų galima pasakyti, kad jūs gražiai bendraujate, kai dažnai
pykstatės. Paprastai, kai vaikinas su
mergina barasi, jų santykiai nėra darnūs. Kaip jau pamatei, nepadeda nė
iškeltos vienas kitam sąlygos, nors atrodė, kad taisyklių sudarymas padės
išvengti nesusipratimų.
Rašai, kad tau skaudu, kai mokykloje tavo draugę užkalbina kiti vaikinai.
Tau atrodo, kad tokia reakcija parodo, kokia brangi tau yra mergina. Aš nežinau tiksliai, ką tais atvejais jauti, tik noriu atkreipti
dėmesį, kad tokiu būdu gali pasireikšti ir paprastas pavydo jausmas. Tarp vaikų dažnai iškyla rietenos, kai vienas
iš jų paima kito žaisliuką, kuris ilgą laiką užmirštas mėtėsi dėžėje ar
lentynoje. Taip ir tavyje gali sukilti nepasitenkinimas, pamačius kitą
jaunuolį, kalbinant tavo merginą.
Beje, jokie susitarimai, pasižadėjimai ar net santuoka (tai tau dar
ateity), nepadaro draugės „tavo mergina“.
Iš esmės ji yra, lieka ir liks atskira asmenybe, gyvenančia savo
gyvenimą. Ji niekieno, tik savo ir
sau. Bet koks žmogus yra laisvas
pasirinkti, su kuo bendrauti, kam šypsotis, į ką žiūrėti, su kuo tylėti. Ir
šios teisės iš jo ar jos niekas negali atimti. O jei tu dėl to blogai jautiesi,
tai tavo problema, kurią geriausia spręsti, augant ir bręstant kaip asmenybei.
Suprantu, kad gali būti nejauku, kai ilgai lauktame ir svajotame susitikime
su mergina neturite apie ką kalbėti. Sako,
kad Ruzvelto žmona žinojo aštuonis šimtus (!) temų aukštuomenės
pokalbiams. Pirmajai ledi tai buvo
būtinybė, o jūsų bendravime nėra jokios prasmės rutulioti dirbtinius pokalbius. Įsivaizduok tik, kaip sunku būtų save versti
kalbėti „dėl reikalo“ ištisus mėnesius,
metus ar net dešimtmečius. Tuo labiau, Rono Chabarto žodžiais, „ kas nesupranta
tavo tylėjimo, niekada nesupras ir tavo žodžių“.
Tau atrodo, kad nebesupranti savo jausmų draugei, pradėjai abejoti, ar ją
iš tiesų myli. Situacija, kai būtinumas kažką daryti kelia nepalankius žaidėjui
padarinius, vadinama sudėtingu vokiečių kilmės žodžiu cugcvangas. Panašu, kad tavo
draugystėje su mergina susiklostė panašūs reikalai. Natūralu, kad norėtum išgirsti labiau
patyrusio žmogaus patarimą, kaip geriausia tau pasielgti.
Atkreipdama tavo dėmesį į tai, kad sprendimus (ir atsakomybę) savo gyvenime
priimi tik tu pats, pateiksiu tarptautinio rejestro psichologo prof. Sergejaus
Kovaliovo atsakymą kitam vaikinui į panašų tavajam klausimą: „Leisk, tegu viskas vyksta tarytum savaime. Įvykių neforsuok, tik ramiai juos
stebėk. Tuo pačiu pasistenk sau atsakyti
į paprastą klausimą: „Ką aš noriu gauti iš šių santykių? Ir – ar nori draugė to
paties?...“
Ypatingai svarbu atsakyti sau į pastaruosius klausimus. Galimas dalykas, kad tada pasidarys kur kas aiškiau. To ir linkiu. Sėkmės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą