Rodomi pranešimai su žymėmis motyvacija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis motyvacija. Rodyti visus pranešimus

2017 m. birželio 18 d., sekmadienis

Geriau sukurti rytdieną, nei gailėtis nekaip praėjusia vakarykšte diena


"Apple". Kokia mintis tau ateina į galvą, perskaičius šį anglišką žodį.  Net jei moki anglų kalbą ir žinai, kad pagal reikšmę tai lietuviško žodžio „obuolys“ atitikmuo, esu beveik tikra, kad pirmoji asociacija kilo su kompiuteriais ir telefonais.

Ir dar šis žodis susijęs su Stivo Džobso, kuris turėjo milžinišką reikšmę "Apple" kompanijos idėjų generavimui ir vystymuisi. Kaip žmogus Stivas Džobsas – prieštaringa asmenybė.  Vieni jo nekenčia, kiti dievina. Ką galima apie jį tikrai pasakyti, kad jis sukūrė šiandien turimą kompiuterinę dabartį.

Nuostabu tai, kad S. Džobsas nebuvo genijumi inžinierinio meno srityje.  Jo genijus buvo idėjų generavime ir sugebėjime įtikinti tinkamus žmones tų idėjų įgyvendinimui. Jo paties įsitikinimas, kad jis turi teisę beprotiškos minties realizavimui buvo begalinis.  Tuo jis užkrėsdavo kitus, savo ruožtu juos įtikindamas, kad jie sugebės tai įgyvendinti.  Ir jie padarydavo neįmanomus dalykus.

2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

Kuo daugiau tavyje bus šviesos, tuo labiau tu trukdysi tamsos atstovams


Pateikiu šiek tiek sutrumpintą prof. Sergejaus Kovaliovo atsakymą į seminaro dalyvės klausimą, kurį ji uždavė prieš seminarą, kai lektorius mielai atsakinėja į klausimus.
Klausimas: Kaip elgtis, kai kreipiasi klientas -“psichoterapeutų ėdikas”? Noriu suprasti, kaip galima jam padėti, ne jis juk pagalbos prašo…

S.Kovaliovas atsakė:

Galima – reikia save pakeisti.  Tavo veide užrašyta: “Aš tuo padėsiu visiems!”, nes man pačiai reikalinga pagalba.  Savo poziciją būtinai turi pakeisti.

2017 m. kovo 24 d., penktadienis

Jei žmonės nebijotų, jie labai daug padarytų

Internete radau štai tokį CV.  Įspūdingas, tiesa?
Visiškai sutinku su kažkieno išsireiškimu, kad jei žmonės nebijotų, jie labai daug padarytų ir visai kitaip gyventų.  Kur kas įdomiau, efektyviau, laimingiau. 

Kaip pavyzdį pateiksiu vienos klientės aprašytą vidinį dialogą, kuriame pasireiškia viena jos dalis, kuri bijo, ir kita dalis, kuri skatina veikti.  Paskaitykit šį dialogą ir pasakykit, kuri dalis laimės.

-Каs trukdo?
-Baimė.
-Ko bijau?
-Manęs niekas nepriims į darbą.
-Kodėl?
-Todėl, kad turiu mažai patirties ir daug metų.
  Be to mano kandidatūra nėra aukšto lygio…
-Iš kur tu žinai? Ar kas tau apie tai sake?
-Ne.
-Tai ką tada reikia daryti?
-Bandyti.
-Ką konkrečiai darysi?
-Parašysiu CV.

2017 m. kovo 9 d., ketvirtadienis

Apie darbą, savirealizaciją, prasmingumą ir misiją


Darbas dėl pinigų ar dėl savirealizacijos?  Žmogaus asmenybė gali progresuoti, bet gali ir regresuoti. Vystydamas savo gabumus ir galimybes, žmogus tobulėja, savirealizuojasi. Iš kitos pusės, neturėdamas galimybių gabumams pasireikšti, atsiskleisti žmogus gali tapti nelaimingu, vystytis negatyviai, susirgti.
Šiais ir kitais klausimais kalbėjau su žurnaliste ir bandžiau atsakyti į jos klausimus. 


Klausimas: Darbas ir savirealizacija. Kokią įtaką savirealizacijai turi darbas? Ar būtina darbe turėti galimybių saviraiškai? Kokios jos?


Į klausimą atsakysiu klausimu – ar visiems rūpi savirealizacija.  Atsakymas: ne.  Tad gal nebūtina visus matuoti vienu Prokrusto lovos ilgiu.  Kokią funkciją žmogaus gyvenime gali atlikti darbas, geriausiai iliustruoja padavimas apie tris akmenskaldžius.

2017 m. vasario 17 d., penktadienis

Ar skiriasi kūryba sau ir kūryba už pinigus?

Arūno Maniušio nuotr.
Kūryba yra sudėtingas procesas, kurį įtakoja daugybė faktorių. Jo metu gimsta, bręsta naujos idėjos ir, atrodo, kad šiuo proceso neįmanoma kontroliuoti, nes jis susijęs su įkvėpimu.

Atskrenda įkvėpimo Mūza, kūrybinis procesas sruvena ar net kliokia.  Vaizdiniai ateina tarytum savaime, belieka juos tik užfiksuoti ant drobės, lapo ar kokiu kitu būdu. Nėra Mūzos, tikrosios kūrybos nebėra.  Liko tik įgūdžiai, meistriškumas ir... šabloninis elgesys.


2017 m. vasario 15 d., trečiadienis

Kaip į esamą situaciją pažiūrėti kitu kampu


Esu savimi nepasitikinti ir nepatenkinta. Esu labai rami, tyli, mokykloje bijau šnekėti net su vaikinais. Pastebėjau, kad netraukiu nė vieno vaikino,  nes esu per daug tyli, rami. Ar gali būti,  kad tokia visada būsiu,  ar tik einant laikui išdrąsėsiu ir pasikeisiu? Inga, 17 m.


Sveika, Inga,

Kelis kartus įdėmiai perskaičiau tavo trumputį laišką.  Girdžiu, kad save vadini ramia ir tylia, manai, kad tai tau trukdo būti patrauklia vaikinų tarpe.  Dar supratau, kad tau trūksta pasitikėjimo savimi, savęs tokios, kokia esi, priėmimo.

2017 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Ar patinka tau tavo vardas?


Arūno Maniušio nuotr.
Prieš keletą metų mane pakalbino žurnalistė (gaila neužsirašiau jos vardo ir pavardės) apie vardo reikšmę žmogaus gyvenime.  Dalinuosi šiuo interviu, nes, kaip matau,  jis vis dar aktualus.

Ar esate patenkintas savo vardu? O gal jaučiate nuoskaudą tėvams, kad jus pavadino, pavyzdžiui, Jurga, o ne Kristina? O gal jums – 65-eri, bet jūsų pase įrašyta – Sigutė? O gal tu esi šešiolikmetis Jonas, kuris visai nesižavi net visos tautos švenčiamu savo vardadieniu? Kokią reikšmę asmenybei turi susitapatinamas (arba ne) su savo vardu, pasakoja psichoterapeutė Linga Švanienė.

2017 m. sausio 17 d., antradienis

Kaip gauti atsakymus iš savęs pačios


Arūno Maniušio nuotr.
Sveiki, esu mergina ir man 22m. Nerandu savyje vidinės ramybės. Blaškausi po gyvenimą, neturiu tikslo, nesiimu nieko daryti, nes bijau, kad man nepavyks.
Po mokyklos įstojau į universitetą, nes visi tą darė. Mokiausi tos specialybės, kuria nė kiek nesidomėjau. Po pusantrų metų viską mečiau, ėjau dirbti.
Darbe sutikau antrąją pusę. Sugalvojom, kad reikia važiuoti į užsienį užsidirbti šiek tiek pinigų. Antri metai esam toli nuo gimtinės.
Čia taip pat neatradau savęs, blaškausi, jaučiuosi blogai. Draugas visuomet skatina keisti tai, kas nebeteikia jokio malonumo ar tai, kas man atrodo neįveikiama. Kalba eina apie darbą. Dirbu sunkiai, pradėjo šlubuoti sveikata. Vis dažnėja ir mūsų nesutarimai.

2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Ar teisinga patarlė "Kur du stos, visados daugiau padarys"?


Lietuvių liaudies patarlė sako, kad kur du stos, visados daugiau padarys.  Atrodytų, kad nėra čia ko ginčytis, nes  tai – akivaizdu.  Deja, deja...  Dar 1927 metais eksperimentais įrodyta, kad yra priešingai. 

Eksperimentų metu iš pradžių buvo patikrinta, kokį maksimalų svorį gali pakelti kiekvienas tiriamasis.  Tada dalyviai buvo suskirstyti grupelėmis po 2, 4, 8 žmones, ir vėl buvo tikrinama, kiek jie pakels kartu.  Kad ir kiek kartų tyrimas buvo kartojamas, du dalyviai kartu nesugebėdavo pakelti svorio, kuris gautųsi sudėjus jų atskirai pakeliamą svorį.

2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Apie sveiko gyvenimo būdo tikslus, priemones ir apie tai, kas trukdo gyventi sveikai


Arūno Maniušio nuotr.
Pradedu konspektuoti S. Kovaliovo seminaro „Psichoterapija, kad gyventum sveikai ir laimingai“ pirmosios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) teorinės dalies medžiagą. Galimas dalykas, jūs suprantate rusiškai ir jau išklausėte 2 val. trukmės video įrašą. Net ir šiuo atveju, tikiu, jums  bus naudinga žvilgterėti į konspektą ir prisiminti, apie ką kalbėjo prof. S. Kovaliovas. 

Seminaro metu bus nagrinėjama labai svarbi tema – žmogaus gyvenimas. Ir svarbu, kad būtume sveiki, nes tik tada bus įmanoma džiautis gyvenimu. Ir mes puikiausiai žinome, kad reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo, kurį sudaro:

2016 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Šeši pasyvumo veidai ir kaip jie trukdo siekti naudingų tikslų


Arūno Maniušio nuotr.
Kodėl taip sunku pradėti veikti savo sumanymų įgyvendinimui?  Pirmoji ir pagrindinė priežastis – pasyvumas. Apie pasyvumą yra sukurta Šifų (kurią papildė S. Kovaliovas) teorija, pagal kurią žmogus tik paviršiniame lygyje kalba, kad nori kažką pakeisti, o gilumoje visai to nesiekia ar net priešingai – visaip stengiasi išvengti to, kas galėtų nukreipti jį į naudingą veikimą.  Pasyvumas pasireiškia šešiais elgesio būdais:

2016 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Sėdėdamas urvelyje savo kelio nerasi


Jaunystėje net po kelis kartus perskaitinėdavau mokslinės fantastikos žanro pradininko Žiulio Verno nuotykių knygas.  Jose rasdavau tiek išmonės, tiek įdomybių, tiek netikėtumų, kad, negalėdama atsitraukti, knygas net į tualetą nešdavausi.  Jau nekalbu apie tai, kad skaitymai nusitęsdavo giliai į naktį. 
Žiulio Verno knygas skaitydavau pasidėjusi žemėlapį.  Pasitaikydavo, kad žemėlapį tekdavo papildyti, nes tai ką pasakodavo rašytojas, tuo metu namuose buvęs pasaulio atlasas nerodė.

2016 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Kaip dar vienas kavos puodelis pasitarnauja prokrastinacijai


Lingos Švanienės nuotr.
Štai tokį informatyvų servetėlių laikiklį "pagavau" savo mobilaus telefono fotoaparatu vienoje kavinukėje. Jis kalba apie kavos gėrimo teikiamą naudą. Labai nustebau perskaičiusi, kad mano taip mėgstamas gėrimas palaiko prokrastinaciją, kitaip tariant, atidėliojimą. Apačioje kairėje parašyta: "great for procrastinating".
Tikra tiesa, kavos gėrinėjimai labai padeda atitolinti sudėtingo ir nelabai malonaus darbo pradžią. Sakau sau, štai dar išgersiu kavos (perskaitysiu paštą, pažiūrėsiu pro langą, patikrinsiu, ar neparašė kas iš feisbuko draugų, suvalgysiu sumuštinį, dar išgersiu kavos...), o tada jau imsiuosi darbo.

2016 m. lapkričio 1 d., antradienis

Sergejaus Kovaliovo alegorija apie šulinį


Arūno Maniušio nuotraukoje aš prie avių. 
Deja, nuotraukos su asilu neturiu.
Šiandien dalinuosi dar viena  Sergejaus Kovaliovo alegorija.  Ją paskaičiusi pagalvojau, kaip viskas paprasta.  Ir kodėl aš nesugalvojau tokio pasakojimo.  Tačiau paprasta, kai skaitai jau sukurtus dalykus. O juos pamatyti, iškelti į dienos šviesą, įvilkti į gražų pasakojimo rūbą reikalingas talentas.  Tai dar kartą įrodo, koks įvairiapusiškas prof. Sergejaus Kovaliovo talentas.

Įkrito kartą asilas į šulinį ir ėmė garsiai bliauti, kviesdamas pagalbą.  Išgirdęs bliovimą atbėgo asilo šeimininkas ir tik rankomis skėstelėjo – nebuvo vilties ištraukti asilą iš šulinio.

2016 m. spalio 28 d., penktadienis

Kaip atrasti savo pašaukimą, kai nežinau, ar tikrai tinku tai veiklai



Sveiki, kai kalbama apie savęs, savo pašaukimo ieškojimo temas ar apie tai, ką studijuoti, dažniausiai minimas mokyklinio amžiaus periodas - "koks aš esu, ko noriu gyvenime'' visur tik ir kalbama, kad žmogus turi sužinoti mokykliniu laiku. O ką daryti 22 metų ar vyresniam žmogui, kuris savęs nepažįsta, yra baigęs studijas, bet nejaučia, kad tai jo sritis? Kaip jam save pažinti? Kaip suprasti savo gabumus, polinkį kažkuriai sričiai?

Jaučiu, kad savęs gerai nepažįstu ir bijau, kad mano pamąstymai "visai norėčiau tą ir tą studijuoti, tas ir tas būti'' tėra įsivaizdavimas, jausmas, kad neturiu realaus suvokimo apie savęs tinkamumą vienai ar kitai sričiai ir tą sritį pabandžiusi galiu skaudžiai savimi nusivilti. Kodėl taip yra? Gal su manimi kažkas negerai? Sutrikęs ''aš'' vaizdas ar panašiai? Ir kaip save geriau pažinti? Kaip man atrasti save, savo pašaukimą?

Rasuolė

2016 m. spalio 11 d., antradienis

Pelenės pamoka arba kaip nemalonius dalykus paversti pakenčiamais

Arūno Maniušio nuotr.
Papasakosiu, kaip Pelenė išmokė mane ne tik kambarius tvarkyti, bet ir kai ko daugiau.

Tais laikais, kai dar mokiausi mokykloje, mano jaunatviškus pečius slėgė prievolė suplauti po pietų indus, sutvarkyti virtuvę ir kambarius. Burgzdavau, purkštaudavau sau patylomis, o išoriškai stengdavausi vaidinti pavyzdingą dukterį. Ne visada pavykdavo.

Ilgainiui nemėgstamo užsiėmimo paįvairinimui pradėjau įsivaizduoti, kad aš esu vargšė Pelenė (vargšele savęs net nereikėdavo įsivaizduoti, nes tokia būdavau), kurią piktoji pamotė verčia visokius namų ūkio darbus dirbti.

Prisimenat pasaką, kurioj Pelenė nesmerkdavo savo skriaudėjų, o nuolankiai priimdavo jai skirtus
likimo smūgius? Taip ir aš lėkštes, puodus plaudavau dainuodama, sukdavau valsus su šluota,
energingai tirpdydavau kambarių netvarką ir drėgna šluoste glostydavau ant baldų prigulusias
dulkes. Paskui už įsivaizduojamas pamotės tikrąsias dukteris ruošdavau namų darbus. Tikriausiai
nereikia aiškinti, kad taip nemėgstamas užsiėmimas nusidažydavo kitomis, gerokai šviesesnėmis
spalvomis.

Ir tik gerokai vėliau supratau, kad Pelenė tada mokė mane, kaip galima pakeisti požiūrį ir
nemalonius dalykus paversti jei ne maloniais, tai bent pakenčiamais. Ir dabar dar kartais tuo
pasinaudoju.

Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai

2016 m. spalio 9 d., sekmadienis

Kodėl pikti kėslai lengvai subujoja, o geri ketinimai sunkiai prigyja

Arūno Maniušio nuotr.
Su nekantrumu laukiu pasirodant naujų prof. S. Kovaliovo alegorinių pasakojimų.  Jis sugeba puikiai pagauti esmę ir ją trumpai, gražiai ir aiškiai perduoti. Štai naujausias iš jų.


Kartą mokiniai atėjo pas išminčių ir jo paklausė:
- Kodėl pikti kėslai lengvai subujoja žmoguje, o geri ketinimai sunkiai prigyja arba išlieka nepakankamai tvirti?
- Kas atsitiks, jei sveiką grūdą paliksite saulėje, o pažeistą užbersite – žemėmis? – paklausė išminčius.

2016 m. spalio 8 d., šeštadienis

Karštas mano ruduo IP institute ir SEO akademijoje

Pirmieji mano bandymai kurti skelbimukus su "Canva"
Sveiki, mano tinklaraščio skaitytojai,

Jau greit bus trys mėnesiai kaip kasdien pildau savo tinklaraštį.  Prisipažinsiu, kad prasidėjus rudeniui, darosi karšta.  Užgriuvo nauji mokslo metai. 

Inovacinių psichotechnologijų institutas kas antrą savaitę organizuoja seminarus, kuriuose aš kaip instituto specialistė turiu dalyvauti.  Beje, žodyje "turiu" man nėra prievolės.  Tiksliau būtų sakyti "noriu".  Tai mano laisvas pasirinkimas ir dalyvauju seminaruose su didžiausiu malonumu.  Iš vienos pusės pati mokausi, keliu kvalifikaciją, iš kitos - padedu dalyviams teisingai atlikti psichotechnikas.

2016 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Kokie svarbiausi faktoriai įtakoja ligonių pasveikimą


Arūno Maniušio nuotr.
Neretai pasitaiko, kad ta pati informacija tik kitais žodžiais yra išgirstama iš skirtingų šaltinių.

Štai prof. S. Kovaliovas viename iš seminarų papasakojo, kad buvo daryti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokie svarbiausi faktoriai įtakoja ligonių pasveikimą.  Buvo nustatyta, kad vienas iš tų faktorių – ligonio tikėjimas, kad būtent tas gydytojas ir būtent jo skiriami vaistai padės pasveikti.  Antrasis faktorius – gydytojo tikėjimas, kad jis ir jo skiriami vaistai padės ligoniui pasveikti.  Trečio faktoriaus nepavyko nustatyti... 

2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Padėti kitam galima tik tada, kai jis pats stengiasi sau padėti

Arūno Maniušio nuotr.
Kartą Buda su mokiniais keliavo iš vieno kaimo į kitą ir pamatė į duobę įkritusį vežimą, kurio niekaip negalėjo ištraukti į vežimą įkinkytas buivolas.  Jų šeimininkas sėdėjo ant duobės krašto ir verkė.  Keliauninkai praėjo pro šalį.


Po kurio laiko Buda su mokiniais vėl pamatė duobę su įkritusiu vežimu. Jo šeimininkas išsijuosęs plušo apie vežimą, stengdamasis padėti buivolui jį ištraukti iš duobės.  Buda paragino mokinius ir, visi pripuolę lengvai išstūmė vežimą iš duobės.
Buda su mokiniais keliavo toliau.  Vienas iš mokinių neiškentė ir paklausė:
- Kodėl mes nepadėjom pirmam žmogeliui, o padėjome antram?
-Ką darė pirmasis?
  Verkė.  Ar tai mes turėjome padėti jam verkti?

Ši alegorija labai aktuali psichologams ir psichoterapeutams.  Svarbu suprasti, kad padėti žmogui galima tik tada, kai jis pats stengiasi ir kažką daro, kad sau padėtų.  O jei žmogus tik verkia ir nieko nedaro, padėti jam gali būti tiesiog neįmanoma.
Analogiška mintis išsakyta V.Serkino knygoje „Šamano juokas“.  Šamanas pasakė, kad dvasios žmogui niekada nepadės, jei jis gali tai padaryti pats.  Tačiau, jei žmogus pasiekia savo galimybių ribą ir toliau stengiasi, tada dvasios ateina jam į pagalbą.
Galima tik nujausti, apie kokias dvasias kalbėjo šamanas, tačiau tikra tiesa, kad svarbu leisti žmogui (o ypač vaikui) daryti pačiam tai, ką jis gali padaryti pats.  Tai suteikia jam pasitikėjimą savo jėgomis, tikėjimą savimi, pakelia jo savivertę, atveria naujus horizontus.