Pateiksiu pavyzdį iš savo gyvenimo. Gyvenome tada Melnragėje ir aš lankiau pradinę mokyklėlę, prisiglaudusią pajūrio pušų paunksmėje.
Buvau antrokė. Žiema. Per pertraukas bėgdavome į lauką ir čiūžinėdavome ant išslidintų takelių. Jau buvo aišku, kad kuo daugiau kartų pračiuoši, tuo slidesnis bus takelis. Pavydo žvilgsnį traukdavo toks takelis, kuriame paviršius ne tik blizgėdavo, bet ir atrodydavo kaip tikras ledas.
