Nusivylęs vaikinas: iš santykių tikėjaus, kad bus kaip pasakose, tačiau dabar tik nusvyra rankos

Simonos Krogertaitės pieš.

Sveiki, esu Edvinas, man 16 metų.  Draugauju su mergina jau metus ir dar 2 mėnesius. Viskas lyg ir būtų gerai, bet kai kurios problemos man neleidžia ramiai gyventi.

Mes bendraujam gražiai, laukiam, kol išgirsim vienas kito balsą, bet labai dažnai pykstamės dėl dalykų, kuriems nereikėtų suteikti tiek prasmės. Pavyzdžiui, esame vienas kitam iškėlę daug salygų, ką galim daryt, ko ne. Mes manome, kad taip paprasčiau bendrauti, nes nėra nesusikalbėjimo, kai vienam jo veiksmai atrodo normalūs, o kitam  tai nepatinka.

Nu žodžiu, užtenka, kad ją mokykloje kas nors užkalbina, man dėl to jau dingsta nuotaika. O juk pagalvojus, kas čia tokio. Bet juk man skauda dėl to, ir tai kažką reiškia.

Vis pasirenku netinkamus vyrus...





 © Simonos Krogertaitės pieš.

Iš laiško:

Man beveik trisdešimt, noriu šeimos, ramaus gyvenimo, bet nesuprantu ką darau netaip, kad man nesiseka su vyrais. Dėmesiu skųstis negaliu, bet vis pasirenku netinkamus vyrus...

Nijolė (vardas pakeistas)

Sveika, Nijole,

Nežinau, ką darai ne taip, nes apie tai, ką darai, neparašei.  Taip pat nevisai aišku, pagal kokius požymius žinai, kad tau nesiseka su vyrais, nes toliau rašai, kad vyrų dėmesio tau netrūksta.  Visa tai priveda prie klausimo, ar tu žinai, kokio vyro norėtum savo gyvenime. Tai skamba kaip: „Kokius turiu – nonoriu, o kokio noriu – nežinau.“

O koks ištiesų turėtų būti tas žmogus, su kuriuo jaustumeisi rami, su kuriuo norėtum sukurti šeimą? Konkretesnis žinojimas tikrai padėtų pasirinkti sau tinkamą vyrą.

Išsiaiškinti, koks tai turėtų būti žmogus, padėtų žemiau aprašytos užduoties atlikimas.

Visų prima surašykite bendruosius pageidavimus: amžius (nuo-iki), gyvenamoji vieta, pilietybė/tautybė, socialinis statusas, išorė (ūgis, svoris, akių/plaukų spalva ir kt.).  Kai tai atliksite, padalinkite A4 lapą į 4 dalis ir kiekvienoje grafoje surašykite po 7+/-2 bruožus atsakydami į klausimus pagal šią schemą:

Valgote per daug? Į pagalbą ateina neuroprogramavimo psichotechnikos

© Simonos Krogertaitės pieš.

Su svetainės "VLmedicina" redaktore Genovaite Privediene kalbėjomės apie polinkį persivalgyti ir ką daryti, kad taip neatsitiktų.  Interviu portale išspausdintas 2015-11-14, o čia pateikiu pilną pokalbio versiją, nes atsižvelgiant į svetainės specifiką, nebuvo įdėtas paskutinis klausimas ir atsakymas į jį.  Kviečiu paskaityti.

„Turiu tokią problemą - nevaldomą apetitą: valgau nemažai ir dažniausiai vakare, po darbo“. „Žinau, kad valgyti reikia po nedaug, bet dažnai, bet kartais persivalgau, ypač kai maistas labai skanus“, - tokius ir panašius skundus tenka išgirsti  kiekvienam mūsų. Kas lemia tokį nevaldomą ėdrumą? Kaip susilaikyti tuomet, kai skrandžio poreikiai patenkinti, tačiau noras kimšti valdo? Šįsyk kalbiname ne dietologą, žolininką ar gydytoją, o integralinio neuroprogramavimo konsultantę Lingą Švanienę.

Ar tenka sulaukti klientų, susirūpinusių dėl persivalgymo problemos? Ar galima jiems padėti?

Visų pirma atsiliepsiu į skundą, jog problema yra nevaldomas apetitas.  Iš tiesų problema yra ne nevaldomas apetitas, o tos pasekmės, kurios gali būti susijusios su polinkiu persivalgyti.  Juk yra tokių žmonių, kurie gali valgyti ką nori, kada nori ir kiek nori, tačiau nestorėja.  Yra net tokių žmonių, kurie labai norėtų papilnėti, tačiau lyg tyčia joks maistas jiems į kūną neina.  Ar didelis apetitas jiems yra problema?  Tikrai – ne.  Tad problema yra ne  apetitas, o nepasitenkinimas kūno formomis, jo svoriu.  Problema gali būti ir sveikatos dėl antsvorio blogėjimas.

Suraskite mėgstamą darbą ir jums nereikės dirbti

Jau nebeprisimenu šaltinio, kuriame  kadaise perskaičiau, jog viename darbe tikslinga darbuotis ne ilgiau kaip 7 metus.  Šio teiginio teisingumas buvo grindžiamas tuo, kad pirmuosius trejus ketverius metus žmogus mokosi, ir tik  penktaisiais pasiekia savo efektyvumo maksimumą.  Šeštais septintais metais darbas tampa nuobodžiai įprastu, krenta susidomėjimas, ir jei žmogus neieškos naujos srities savo sugebėjimų panaudojimui, jis ims regresuoti. Jei ne kaip darbuotojas, tai kaip žmogus, užsiknisęs rutinoje.

O štai kitas pastebėjimas. Psichologas Andersas Eriksonas, tyrinėdamas pianistų meistriškumą, nustatė, kad  tokį  aukštą meistriškumo lygį, kurį jau galima pavadinti genialumu, žmogus pasiekia tik po 10 tūkstančių valandų praktikos.  Beje, šią išvadą vėliau patvirtino ir neurologas D.Levitinas, teigdamas, kad meistriškumas, atitinkantis pasaulinės klasės eksperto lygį, pasiekiamas daugmaž 10 000 darbo valandų dėka.  Jo žodžiais, „kad ir ką imtum tyrinėti – kompozitorius, dailininkus, fotoreporterius, ekonomistus, juristus, rašytojus, greitojo čiuožimo sportininkus, pianistus  ir taip toliau, - šis skaičius kartojasi neįtikėtinu reguliarumu.“

Iš kur gauti valios norimiems tikslams pasiekti

Klausimas. Laba diena, norėčiau paklausti, kaip būtų galima atstatyti savo valios resursus? Viename straipsnyje skaičiau, kad valios ištekliai irgi yra riboti, juos reikia vis "atnaujinti". Kaip pradėti tą daryti? 

Prieš dvejus metus savo valia sugebėjau labai daug pasiekti, tačiau dabar jos trūksta - nuo maisto atsisakymo iki didelių iššūkių įveikimo darbe.

Ačiū Jums iš anksto. Pagarbiai,

Aida (vardas pakeistas)

Kodėl stringa asmenybės augimas ir ką daryti, kad šis procesas eitų sklandžiai

Jei skaitote šias eilutes, o ne tik pavadinimą, reiškia, kad esate žmogus, kuriam rūpi asmenybės augimas, kuris nori tobulėti, kuris siekia gyvenime kažko daugiau nei tik “dirbti, pirkti, mirti”.  Tačiau paprastai šis procesas neina taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kodėl taip yra?

Prof. S.Kovaliovas pastebėjo, kad ir saviugdos procese veikia psichologijoje taip vadinamas figūros ir fono dėsnis, kuris apibrėžia žmogaus suvokimo savybę, jog tai, į ką kreipiamas dėmesys, tampa “figūra”, o visa kita nueina į “foną”.  Dėmesys paprastai priklauso nuo žmogaus poreikio tuo metu.  Tarkim, prispyrus reikalui, nebematysime lankomo miesto architektūrinių grožybių, vitrinų, iškabų (kas tampa fonu), nes visas dėmėsys būna prikaustytas mėlynos būdelės ar įstaigos, kurioje galima rasti duris su užrašu “WC” ar stilizuotais vyro ir moters siluetais (figūra), paieškai .

Mano vaikinas visada turi būti teisus, ir kalta lieku aš, nors esu teisi

 

Klausimas. Sveiki, noriu patarimo, problema tikrai gana rimta, esu jau senokai pasimetusi. Visaip bandau kalbėtis, aiškintis, bet nepavyksta. Su draugu kartu esame daugiau nei pusantrų metų. O pirma problema būtų tokia, jog mano vaikinas visada turi būti teisus, visada kalta lieku aš, nors ir taip nebūna. Ir tu jam niekaip neįrodysi, kad jis šį kartą pasielgė neteisingai, jis tai neigs, suras kažkokią kvailą priežastį. Aš net jau nebeturiu kantrybės aiškintis, nes žinau, viso pokalbio pabaiga: jis lieka teisus, o aš verkdama turiu klausytis, kaip jis sako: „Nustok verkt vieną kartą.“  Mane tas dar labiau erzina. Jis niekada neatsiprašo, nebent aš priverčiu, ir tai nevisada.  

Manau jis turi problemų, bet nežinau kokių. Jis nesikalba su manim, užsidaręs. Aišku sako, kad jam viskas gerai, jis laimingas. Aš net neabejoju, kad mane myli, tikrai jaučiu dėmesį, rūpestingumą, šilumą, pavydą.  

Dažnai pykstamės ir dėl kitos problemos. Aš manau, kad jis - darboholikas. Man asmeniškai nenormalu dirbti nuo ryto iki nakties, ir taip kiekvieną dieną. Kai pasakau, kad jis per daug dirba, išgirstu tokius žodžius: „Tu žiūri, iš ko pinigus gaut? Gyvent? Naudą? Kažkaip atrodo, kad tik nori būt kartu ir viskas, ir tuo gyvenimas užsibaigia.: Ir kaip tokie žodžiai gali neskaudint? Jaučiuos kaip niekas, kai jis taip pasako.  

Ar normalu, kai suaugęs sūnus rodo mamai alerginį išbėrimą ant lytinio organo

Klausimas: Sveiki, mintys netelpa galvoje, tai sugalvojau ir aš paatvirauti. Mums abiems su draugu po 27 metus. Neseniai apsigyvenome kartu, `ale` perėjome į kitą etapą. Na ir ką – prasidėjo!
Kadangi jis yra labai didelis tvarkinguolis, dėl lytinio organo alergijos susigalvojo nueiti pas urologą ir išsitirti, nes jam neaišku. Na, gerai, galvoju, tegul eina ir pasitikrina. Nors esu isitikinusi, kad problema kilo dėl blogo skalbiklio, kurį pakeičiau, o jis tokiems dalykams alergiškas. Aš netyčia jo apatinius kartu su savais į skalbimo mašiną sumečiau.

Nuėjo jis pas gydytoją, ir tas pasakė, kad – alergija, kad gal prausėsi su parfumuota dušo žele, ar trumpikės buvo skalaujamos su parfumuotais skysčiais… Mano draugui aišku tas atsakymas netiko, ir jis paprašė daktaro, kad padarytų įdėmesnius tyrimus.

Taigi, nuvarė draugas pas savo Mamytę. Šiaip, visada jis buvo prie `mamyčiukų`, o anyta tai tikrai faina moterėlė, gink, Dieve, nieko neturiu prieš. Ji glaudžiai sutaria su sūnum, kas yra normalu ir gražu, beeeet… Sugalvojo draugas, kad reikia parodyti savo lytinį organą mamai, gal ji ką pasakys (med. išsilavinimo ji neturi). Paėmė ji kažkokį išbėrimo tepinėlį (kaip ir kokiu būdu net neįsivaizduoju) ir ryte nuneš į labaratoriją, nes jis pats negali, dirba…

Vis kopiu į (ne)Meilės kalną, o viršūnėje atrandu Jos "Ne"

Klausimas. Sveiki, man reikalinga pirmoji pagalba. Nelaimingos meilės atvejis.  Žodžiu, nieko naujo. Tiesiog negaliu Jos užmiršti. Praėjo jau keturi metai, bet suprantu, kad jaučiuosi beveik taip pat, kaip ir pradžioje.

Esmė ta, jog mes niekada nebuvom pora. Na, žinoma, aš to nuolat siekiau, rašydamas eiliuotus laiškus, kviesdamas susitikti ir šiaip rodydamas dėmesį visais įmanomais būdais. Ji greitai „pagavo“ mano kėslus ir pasakė „Ne“, tuomet pasiduodamas natūrai puoliau į juodžiausią depresiją. Po kiek laiko pavyko susiimti, tarsi susitaikiau su faktu, jog kitas žmogus gali rinktis - mylėti ar ne, bet po to ir vėl imdavau kopti į (ne)Meilės kalną, viršūnėje atrasdavau Jos „Ne“ ir vėl krisdavau žemyn. Tai kartojosi, bet bendravimas nenutrūko, kadangi aš jai buvau geras draugas.

Vėliau taip akivaizdžiai neberodžiau savo įsimylėjimo. Gan reguliariai susitikdavom. Vis dėlto turiu pabrėžti, kad po kiekvieno pabuvimo kartu apimdavo vis didesnis slogutis, tad nusprendžiau viską baigti. Ištrynęs Jos telefoną ir „facebooką“, neturėjau jokio kontakto virš pusės metų. Bet...

Gal turėčiau mažiau lįsti jam į akis, bet negaliu, nes man jo reikia

Klausimas: Sveiki, esu visiškoje nevilty. Turiu vaikiną, su kuriuo draugaujame 6 metus. Susitinkame tik savaitgaliais (del jo darbo). Beviltiškai laukiu kiekvieno savaitgalio, kada susitiksime, būsime kartu. Draugystės pradžioje viskas buvo labai gražu: aistra, meilė, juokas. Jis buvo tobulas. Tačiau jau 2 metus viskas atšalę.

Jis nebenori mylėtis. Mes nebesibučiuojam ir nebesiglamonėjame. Atrodo, aš jo visai nebetraukiu. 1000 kartų klausiau, kas yra, ką man reikia pakeisti ar padaryti, o jis vis sako, kad aš labai graži ir seksuali, o visa problema jame. Dažnai jo kompiuteryje randu žiūrėtą porno. Nesuprantu, kas darosi, jaučiuosi šlykšti pati sau.

Taip supykstu, kad imu kalbėti baisius žodius ir net pradedu muštis

Klausimas: Laba diena, man atrodo, kad aš esu emociškai nestabili. Kai pykstuosi su vaikinu, aš visada širdy laukiu, kol jis liausis širdęs ir mane nuramins. Kai to nesulaukiu, pyktis apima dar labiau, ir aš pradedu šnekėt baisius žodžius, bet ką, kas tik šauna į galvą. Ir nesvarbu, tai tiesa ar ne. Po to kartais, jei tas konfliktas dar labiau įsiplieskia, aš pradedu muštis… Tai yra vienintelis žmogus, su kuriuo aš šitaip elgiuos. Taip, kai keliu ranką, jis dažnai būna išgėręs. Mane tai labai erzina, nes augau alkoholikų šeimoj, ir negaliu žiūrėt į
geriančius. Kartu suprantu, kad tai nepateisina mano veiksmų. Ar aš galiu su šia problema susitvarkyti pati, ar reiktų kreiptis į daktarus? Kaip su ja susitvarkyti?
Viltė (vardas pakeistas)