Mokslinių ir gyvenimiškų paradigmų kaita

Sergejus Kovaliovas

Visų pirma reikia paaiškinti, kas yra paradigma.  Tai - įsitikinimų, kas yra, kas yra teisinga, kaip turi būti ir pan. visuma.  Kaip žinome, įsitikinimai yra savaime išsipildančios pranašystės.  Tad, kuo tikime, tuo ir gyvename.

Tačiau įsitikinimai paprastai nušviečia tik tam tikrą visuminio gyvenimo pjūvį.  Žmogus lyg daugiabriaunis deimantas, dėl savo įsitikinimų ribotumo gyvenantis tik viena savo briauna, kai visos kitos grožybės (ir galimybės) yra giliai paslėptos pasąmonės rūsiuose.

Atrodytų, kad mus nuo sustabarėjimo galėtų išgelbėti mokslas, tačiau ir patys mokslininkai yra žmonės, kuriems būdingi savi įsitikinimų apribojimai, kurie pernešami ir į mokslo sritį.

Trys dalykai, kurie trukdo surasti gyvenimo prasmę

Inovacinių psichotechnologijų instituto specialistai gerai žino psichotechniką "Žaizda, kliūtis, demonas".  Ji naudojama tukdžių, stabdančių žmogų jo kelyje į tikslą, pašalinimui.  Seminare "Gyvenimo instrukcija" prof. S. Kovaliovas papasakojo, kaip šią psichotechnologiją galima panaudoti gyvenimo prasmės suradimui.

Šį video įrašą paruošiau su lietuviškais subtitrais.  Smagaus ir naudingo klausymo ir žiūrėjimo.

Video įrašas čia arba https://youtu.be/aOchCRGyYZM

Meilė nėra priklausomybė. Meilė – tai meilė.

Pateiksiu dar vieną seminaro dalyvės klausimą ir prof. Sergejaus Kovaliovo atsakymą.

-Sergejau Viktorovičiau, sakoma, kad pranašu savo tėvynėje nebūsi..

S.Kovaliovas:
-Yra dar tikslesnis amerikiečių posakis:  ekspertas – tai vaikinas ne iš mūsų miesto.

Seminaro dalyvė:
-Mano psichologinės problemos yra susijusios su artimais man žmonėmis. Kai čia mokydamasi stengiuosi gautas žinias realizuoti savo šeimoje, tai artimieji, švelniai tariant ir grubiai išsireiškiant...  Patarkite, prašau, kaip reanimuoti santykius su savo artimaisiais.

S.Kovaliovas:
-Labai paprastai. Reikia jiems paaiškinti, kad jūs turite pilną teisę gyventi taip, kaip norite, nes tai - jūsų gyvenimas, ir tik jūs sprendžiate, koks jis turi būti. Paaiškinkite jiems, kad jūs nesiruošiate reikalauti, kad jie gyventų, kaip jūs norite. Tokiu būdu jie neturi net mažiausios teisės vadovauti jūsų gyvenimui.

Kaip pasakyti vaikui, kad tėvai skiriasi

Šis klausimas buvo užduotas prof. Sergejui Kovaliovui prieš vieną seminarą.  

-Sergejau Viktorovičiau, jūs sakėte, kad skiriasi vyras ir moteris, bet tėtis ir mama niekada neišsiskiria. Kaip paaiškinti 6 metų mergaitei, kad ji nepradėtų kompleksuoti, kodėl tėtis su mama negyvena kartu?

Ir štai koks buvo S. Kovaliovo atsakymas:

Paprastų paprasčiausiai nuo jos nieko neslėpkite. Galima pasakyti, kad: "Supranti, kadaise mes susijungėme. Mumyse yra dvi galimybės - tapti vyru ir žmona, kurie myli vienas kitą ir tapti tėčiu ir mama.  Tai štai, tapti vyru ir žmona mums nepavyko, bet būti tėčiu ir mama tikrai pavyks.  Aš garantuoju, kad padarysiu viską, kad pavyktų." 

Kokia tavo gyvenimo ateinančio etapo prasmė?

Anot visų laikų geriausio psichoterapeuto E. Eriksono psichoterapiniam darbui daug nereikia - tik dviejų kėdžių.  Prof. S. Kovaliovas cituoja šiuos Eriksono žodžius, ragindamas savo mokinius pradėti psichoterapinę veiklą.

Iš tiesų, didelių investicijų psichoterapiniam darbui tarytum nereikia.  Ir vis tik dviejų kėdžių neužtenka.  Nepastatysi juk tų dviejų kėdžių gatvėje.  Reikalinga patalpa, na ir visos paslaugos, susijusios su kambario eksploatacija.

Šiuolaikinė psichoterapija siūlo naują (jau dabar ir nevisai naujas) būdą - skaipu.  Vadinasi reikalingas kompiuteris, greitas internetas. O kur pasidėsi kompiuterį?  Vadinasi neapsieisi be stalo. Na, ir taip toliau. Ne viskas taip paprasta, tačiau įmanoma.

Šviesoforo taisyklė padės išvengti klaidingų sprendimų

Mes visada visada skubame.  Skubame taip, kad nebelieka laiko susimąstymui.  Daugumoje atvejų veikiame automatiškai, net nepagalvodami, ar tikrai tai geriausias  būdas.  Ar tikrai aš to noriu.  Ar nėra kitų variantų, kurie sutaupytų ir laiko ir energijos, O ir pinigų.

Paskubėję priimti sprendimus, galime visai į šoną nuvažiuoti, įsigyti mums nereikalingų daiktų, padaryti gyvenimiškas klaidas, kurių pasekmes reikės ilgai srėbti. Gerai dar, jei klaidą bus galima ištaisyti.  O jei ne...

Prof. Sergejus Kovaliovas siūlo labai paprastą būdą, kuris padės žmogui išvengti esminių klaidų.  Profesoriaus nuomone, šis būdas turėtų būti mokomas mokykloje, kad nuo mažumės vaikai sugebėtų apmąstyti savo pasirinkimus.  Tai – „Šviesoforo taisyklė“.

Kaip bendrauti su pasąmone. Psichoterapinio darbo pavyzdys

Papasakoti, kas vyksta konsultacijų metu, yra nelengva, nes šiame procese naudojama kalba, labiau suprantama pasąmonei, o ne sąmonei. Nesąmoningoji žmogaus psichikos dalis operuoja vaizdiniais. Vaizdinių pavyzdžiu galėtų būti sapnai. Jais pasąmonė perduoda žmogui tam tikrą informaciją, tačiau suprasti, ką reiškia sapnai, ne visada paprasta. Vienas iš konsultacinio darbo būdų – vadinamųjų savarankiškų psichikos dalių psichoterapija.

Savarankiškos psichikos dalys

Kai vaikas išmoksta vaikščioti, jo psichikoje susiformuoja darinys, prisiimantis atsakomybę už automatiškai reguliuojamą vaikščiojimo procesą. Tokiu būdu, darant kiekvieną judesį, žmogui nereikia galvoti, kokia seka judinti kojas. Vaikštome apie tai negalvodami. Vienos psichikos dalys reguliuoja kūno motorines funkcijas, kitos – vidinių organų ar jų sistemų darbą ir t. t. Nemažai jų susiformuoja mokymosi eigoje. Kai psichikos dalys veikia kaip viena komanda, prieš mus – brandus, harmoningas, pusiausvyrą išlaikantis žmogus.

Kaip pasąmonė trukdo (arba padeda) atsisakyti žalingų įpročių

Mano psichoterapinėje praktikoje dar nepasitaikė atvejo, kad kreiptųsi žmogus, norėdamas nustoti rūkyti.  Be abejo, integralinis neuroprogramavimas gali padėti ir šiuo klausimu, tačiau mūsų šalyje dar nepriimta kreiptis pagalbos į psichoterapetus su tokiomis užklausomis.

Šiandien konsultacijos metu klientė papasakojo, kad po praėjusio mūsų susitikimo jai praėjo noras rūkyti (toks atvejis mano praktikoje antras).  Mes dirbome visai su kitais tikslais, o pati klientė rūkė ir tai darė kasdien jau 5 metus.

Jūs tapsite meistru tik tada, kai sugebėsite išgydyti save

Šiandien visą dieną lijo.  Toks oras pats geriausias yra nuveikti tokius darbus, kurie paprastai atidedami, kai saulė kviečia į lauką.  Aš prisėdau prie subtitrų ruošimo programos ProPsichologija antrosios klausimų atsakymų laidos daliai.

Mano pagalbininkė Danguolė Suslavičienė kaip tik atsiuntė video kalbų vertimą iš rusų į lietuvių kalbą.  Beliko kai kur šį tekstą pakoreguoti ir sukelti į video.

Šis darbas dabar vyksta kur kas greičiau, nei pačioje pradžioje, kai teko nuo nulio aiškintis, kaip reikia įsikelti video, kaip naudotis subtitrų įkėlimo programa.  Niekada negalvojau, kad teks tokį darbą daryti, tačiau idėja kilo, kai feisbuko grupėje vienas iš dalyvių pasiteiravo dėl video lietuvių kalba. 

Jau ir anksčiau žinojau, kad tik nedidelė dalis jaunosios kartos Lietuvoje supranta rusiškai, įskaitant mano pačios vaikus.  O pasidalinti svarbia ir aktualia informacija, kurią integralinio neuroprogramavimo autorius prof. Sergejus Kovaliovas dosniai dalinasi savo sugalvotoje ir organizuotoje už savo lėšas ProPsichologija video programoje, norėjosi.

Tad ėmiausi darbo, iš pradžių gavusi S. Kovaliovo leidimą.  Beje, šis darbas ne tik švietėjiškas, bet ir man pačiai yra naudinga dar kartą įsigilinti į medžiagą, kuri yra pateikiama laidose. 

Subtitrų darymas - grynai savanoriškas darbas, už kurį man niekas nė cento nemoka.  Pasitenkinimą jaučiu, suvokdama, kad tokiu būdu ir lietuviškai kalbančioje erdvėje plis informacija apie efektyvų psichoterapinį metodą integralinį neuroprogramavimą, kad vis daugiau žmonių bus įkvėpti savo dvasiniam augimui ir tobulėjimui.

Šiandien paruošiau tris video filmukus su lietuviškais subtitrais, tačiau dėl lėto internetinio ryšio įkelti į youtube kanalą man pavyko tik vieną iš jų - "S. Kovaliovas apie Reiki".

Beje, savo paieškų, kaip augti ir tobulėti pradžioje ir man teko mokytis Reiki - energetinio gydymo metodo.  Praėjusi dvi mokymų pakopas, supratau, kad į meistrus eiti nenoriu, tad šią praktiką palikau. Matyt, jau tada nesąmoningai jaučiau,  kad mano kelias kryps į psichoterapiją.

Jūsų dėmesiui klausimas apie Reiki ir S. Kovaliovo atsakymas. Smagaus ir naudingo žiūrėjimo!
Video įrašą galite pažiūrėti čia - "S. Kovaliovas apie Reiki".

https://youtu.be/KwFjDsVNYi4

Tėvo vaidmuo žmogaus gyvenime

Prieš keletą metų atsakinėjau į VLmedicina dienraščio redaktorės Genovaitės Privedienės klausimus. Informacija, manau, aktuali ir šiandien, tad šį interviu patalpinsiu ir savo svetainėje.

Koks yra tėvo vaidmuo šeimoje, vieta vaiko gyvenime? Ar vaikui reikalingas tėvas?

Prieš keletą metų internetiniame mamyčių klube rašiau atsakymą į vienos susirūpinusios mamytės paklausimą apie kūdikio verkimą, kai jį paima tėtis. Tėvelis, nesuprasdamas, kodėl taip vis atsitinka, jautėsi atstumiamas, įsižeisdavo. Vaikučiui tada buvo mažiau nei metai. 

Atsakiau tada mamytei, kad ji nuramintų tėvelį – jo laikas dar neatėjo. Iki pusantrų metų mažylis vis dar jaučiasi mamos dalimi, todėl saugiausia jam būti su mama. Tėčio vaidmuo šiuo laikotarpiu - padaryti viską, kad mamytė jaustųsi puikiai. Taip jis geriausiai prisidės ir prie mažylio gerovės.

Oda – tai fizinė riba tarp žmogaus ir išorinio pasaulio

Prieš keletą metų prof. Segejus Kovaliovas Inovacinių psichotechnologijų instituto internetinės svetainės forume atsakinėjo į forumo dalyvių užduodamus klausimus. Tuo metu man buvo šventas dalykas kasdien nueiti į forumą ir perskaityti profesoriaus atsakymus.  Žavėjausi S. Kovaliovo sugebėjimu atsakyti trumpai ir į esmę.

Ilgainiui klausimai ėmė kartotis, be to forume ėmė lankytis “geradariai”, kurie ne klausimus užduodavo ir ne atsakymais domėdavosi, o turėjo poreikį drabstytis purvais.  Integralinio neuroprogramavimo autorius nusprendė nebegaišti kasdien savo brangaus laiko forume, o pereiti prie video laidų, kurių metu pateiks atsakymus į atrinktus korektiškai užduotus klausimus. 

Keletą video su S. Kovaliovo atsakymais į žiūrovų klausimus esu paruošusi su lietuviškais subtitrais.  Ateityje planuoju “sulietuvinti” ir daugiau S. Kovaliovo video laidų.

O ir forume retakarčiais apsilankau, ieškodama “perliukų” ir kartu mokydamasi iš S. Kovaliovo atsakymų.

Šiandien pateiksiu vieną klausimą su profesoriaus atsakymu.

Trumpi paskaitos video įrašai patogesni skubantiems ir turintiems mažai laiko

Vakar užbaigiau talpinti lietuviškus subtitrus trečiai S. Kovaliovo paskaitos "Gyvenimo instrukcija" daliai.  Net ir 40 minučių trukmės įraše informacijos buvo tiek daug, kad visų pirma pati dėl savęs nusprendžiau ją suskirstyti atskirais gabaliukais. 

O juk pasitaiko, kad žinai, jog yra tokia informacija, tačiau per daugybę video įrašų, kuriuose pasisakė profesorius S. Kovaliovas, ko ieškai labai nelengva surasti.

Tai va, sugalvojau "susikonspektuoti" video įrašus.  Suskirsčiau visą trečią dalį trumpais gabalėliais.  Dabar, jei bus reikalinga kokia tema, nesunkiai rasiu norimą įrašą pagal pavadinimą.  Beje, kiekviena tema yra verta atskiro straipsnio.

Šeimoje blogai, be šeimos dar blogiau

Arūno Maniušio nuotr.

Kiekvienam normaliam žmogui, vyrui ir moteriai, itin svarbi yra šeima, santuoka, meilė. Tačiau su šeima šiais laikais vyksta kažkas keisto.  Yra labai daug vienišų moterų ir vienišų vyrų, o tos poros, kurios susikūrė seniai ar visai neseniai, skiriasi.  Vyksta kažkoks skyrybų bumas.

Kaip pirmąją priežastį, įtakojusią tokią situaciją, prof. S. Kovaliovas nurodo pačios santuokos struktūros pasikeitimą.    Kitaip sakant, santuokinių santykių struktūra pasikeitė, o žmonės nesugebėjo prie to prisitaikyti.

Meilė, bėgant laikui kinta.  Juk būdamas  20, 30, 40 metų žmogus myli skirtingai. Ilgainiui turi atsirasti fenomenali meilės rūšis – prisirišimas. Tik meilė-prisirišimas garantuos tokius santykius, kai net gilioje senatvėje sutuoktiniai bus vienas kitam atrama.

Kaip atskirti, ar yra meilė-prisirišimas?  Tai padaryti galima užduodant sau klausimus: ar galėsiu į tave pasiremti, jei man bus blogai; ar galėsiu tavęs paprašyti pagalbos ir jos sulaukti? Jei atsakymai teigiami, tai meilė-prisirišimas yra.

Šeimą labiausiai paveikė moterų emancipacija. Vyrai ir moterys pradėjo uždirbti panašiai po lygiai. Atsirado karjerinė santuoka, t. y. santuoka, kurioje abudu rūpinasi karjera.

Jei anksčiau, moteris save paskirdavo motinystei ir vaikams, tai dabar ji turi vardan motinystės nutraukti karjerą.

Pasikeitė ir sekso vaidmuo šeimoje. Šiais laikais tapo natūralu, kad ne tik vyras, bet ir moteris iš sekso gauna malonumą.    Be to, atsiradus kontracepcijai, moterys nebebijo pastoti, ir gali laisvai mėgautis seksu.

 Šeimos instituciją paveikė ir naujas požiūris į skyrybas. Daugelis dabar mano, kad skyrybos yra normalus dalykas.

Pailgėjusi gyvenimo trukmė sutuoktiniams iškėlė naujų problemų, nes iš namų išėjus vaikams, vyras ir žmona turi iš naujo sukurti savo santykius.

 Sąmoningas atsisakymas nuo tradicinės šeimos šablonų, taisyklių, vertybių, sumaišė kriterijus, pagal kuriuos galima suprasti, kad santuoka yra sėkminga.

Štai, anksčiau šeima buvo laikoma gera jei: vyras negeria, nemuša, nupirko šaldytuvą, televizorius yra, stovime eilėje mašinai gauti. O dabar moteris visa tai gali gauti pati.

Anksčiau  meilė buvo iki grabo lentos o dabar seksas ne visada pretekstas pažinčiai. Anksčiau iki vestuvių nebuvo galima, dabar galima. Dabar galima viskas, ko tik norisi.

O tų norų diapazonas platus: vienkartinis seksas; partnerė skirtingam seksui; draugiškas seksas; arba- partnerė poilsiui; arba - partnerė apsilankymui teatre, arba, arba, arba...

Tikėtina, kad čia išvardintos dar ne visos priežastys, įtakojusios šiuolaikinės šeimos krizę.  Kaip tokioje situacijoje išsaugoti šeimą?  Mokytis.  Mokytis sutuoktinyje įžvelgti individualybę, išskirtinį nepakartojamą žmogų.  Mokytis meilės-prisirišimo. Esant reikalui, kreiptis į psichoterapeutą. Ir tai daryti ne dėl kažkokios šeimos išsaugojimo, o dėl savęs, nes nieko geresnio už šeimą, kurioje galima jaustis saugiu, būti suprastu, kartu augti ir tobulėti, dar nėra sukurta.

Pagal S.Kovaliovą

S.Kovaliovas "Gyvenimo instrukcija" 2 dalis (su lietuviškais subtitrais)

Arūno Maniušio nuotr.

Pagaliau laisvas šeštadienis.  Jau iš anksto buvau susiplanavusi užbaigti dar vieną S. Kovaliovo vebinaro "Gyvenimo instrukcija"  su lietuviškais subtitrais dalį. Galvojau, prisėsiu ir darysiu tol, kol padarysiu.  O tai vis po truputį, po mažmožėlį.  Tai orouostuose (Čarlio de Golio, Šeremetjevo, Borispolio), tai lovoje vakarais po darbo, tai dar kur, nutvėrusi laisvą valandėlę.

Prisėdau...  ogi žiūriu, kad prirašiau netgi daugiau nei vienai daliai.  Beliko iškarpyti nereikalingas vietas, priklijuoti pradžią pabaigą ir - įkelti.  Štai rezultatas!

Pasirodo, sušukau "Op!", neperšokusi griovio.  Įrašas, kaip išaiškėjo, besąs per didelis, kad jį būtų galima tiesiogiai įkelti į blogą.  Todėl spausk ant žemiau pateiktos nuorodos ir atsidarysi laidą Yotube kanale.

https://youtu.be/rz-cpd5M_J0

Šis video yra 2-oji dalis 3 valandas trukusio S.Kovaliovo vebinaro "Gyvenimo instrukcija".  Jame integralinio neuroprogramavimo autorius pasakoja apie 7 taisykles, kurios kaip 10 Dievo įsakymų, jų laikantis, suteiks gyvenimui komfortišką būvį ir galimybes  lengvai ir greitai siekti savo tikslų, augti ir tobulėti.  Beje, šiame video jūs galėsite gyvai pamatyti, kaip meistras praveda psichotechniką.  Demonstracijoje dalyvavo Inovacinių psichotechnologijų instituto specialistas Maratas Fazylovas.

Geriau būti laimingam nei teisiam

Seminaras baigėsi, serifikatai išdalinti. 
Nuotraukoje aš (dešinėje) su seminaro dalyve.

Štai ir baigėsi dar vienas įtemptas savaitgalis Kijeve transliuojamame S.Kovaliovo seminare "Šeimyninių santykių psichoterapija".

Išvargusi, alkana, bet kartu ir patenkinta sėkmingai atliktu darbu ėjau vakarėjančia didžiulio miesto gatve ir pajutau pažįstamą kvapą.  Net stabtelėjau iš nuostabos: juk taip apie save praneša žydinčios liepos.  Pakėliau galvą ir pamačiau, kad iš tiesų stovėjau po dideliu medžiu, kurio šakose tvinko pumpurai, o patys drąsiausi jau skleidė savo purias galveles ir liejo ypatingą aromatą į šilto vakaro glėbį.

- Dar tik birželio pradžia, - nustebau. - o čia jau pražydo liepos!

Įkvėpiau pilna krūtine ir pasukau link kioskelio, prekiaujančio vaisiais ir daržovėmis.  Čia akis masino raudoniu degančios braškės, kurių nenusipirkti tiesiog nebuvo įmanoma. Tiesą sakant, tokią mintį ir puoselėjau, keliaudama link man žinomo kioskelio. Į krepšelį dar nusileido ir persikų maišelis - atstatinėsiu jėgas gyvais vitaminais.


Inovacinių psichotechnologijų institute seminaras, skirtas šiai aktualiai šeimyninių santykių temai, buvo pravestas pirmą kartą.  Prof. Sergejus Kovaliovas, integralinio neuroprogramavimo kaip savarankiško psichoterapinio metodo autorius kaip visada buvo darbingas ir energingas.  Seminaro dalyviai gavo pilną modulį psichotechnologijų, įgalinančių keisti sutuoktinių santykius įvairiais aspektais.

Raudona gija seminaro dienas lydėjo mintis, kad geriau būti laimingam nei teisiam.  Ginčų ugnelė, kilusi aiškinantis, kuris yra teisus, atima daug energijos, laiko ir gali peraugti į gaisrą.  Pykčiai, nuoskaudos, ambicijos - dalykai, kuriuos nesunkiai galima nugesinti psichotechnikomis, o rasti gilumines konfliktų priežastis, geriau suprasti save bei partnerį gali būti ne taip paprasta, todėl psichoterapeuto kaip trečio asmens pagalba būtų labai naudinga.

Dar vienas svarbus dalykas buvo iškeltas seminare - norint pakeisti santykius, nėra būtina, kad abu sutuoktiniai lankytųsi pas psichoterapeutą.  Šeima yra sistema, o keičiantis vienai sistemos daliai, norint nenorint, keičiasi ir kitos sistemos dalys.  Tuo labiau, kad mes bendraujame ne tiek su pačiais sutuoktiniais, kiek su jų projekcijomis, esančiomis mūsų galvoje.  Pasikeitus projekcijai, keičiasi ir gyvi santykiai realybėje.

Kitaip nei ankstesniuose seminaruose,  S. Kovaliovas kvietė į sceną  ne tik pavienius dalyvius, išdrįstančius viešai atsiverti, bet ir poras.  Tai buvo puiki demonstracija, kaip dirbti su abiem sutuoktiniais kartu.

Visko, kas vyko seminare, papasakoti neįmanoma, nes naujų žinių, praktikos buvo tikrai daug.  Šiandien esu pavargusi, tai daiktus kelionei į lagaminą susikrausiu rytoj.  O šiandien dar suvalgysiu braškę kitą, truputį pašmirinėsiu po internetą ir migsiu.  Ryt laukia kelionė  atgal į Lietuvą.

Svajonėse – aistringas seksas, gyvenime – gėda ir intymių santykių vengimas

Sveiki, truputėlį sunku prisiversti jums rašyti, nes tenka pripažint faktą, kad nesu tobula, kas mane labai žeidžia. 

Man yra 21-eri metai. Savo išvaizda pasitikiu, sulaukiu nemažai komplimentų. Tačiau nesuprantu, kur slypi problema, kad nuolatos tenka slopinti savo lytinį gyvenimą... Iš pradžių maniau, kad problema slypi jausmuose, jog nesutikau tam tinkamo žmogaus, todėl normalu, kad negali prisileisti žmogaus prie savęs. Tačiau jau du metus bendrauju su vaikinu, kurį be galo myliu. Būdama viena prisigalvoju įvairiausių situacijų, kaip mes mylimės, aistringai panirstame vienas kito kūnuose, bet kai tik realybėje viskas pradeda artėti prie didesnės aistros, staiga kažkokia gėda užverda mano pasąmonėje, ir iš inercijos atstumiu jį, nors to nenoriu. Vėliau vis kaltinu save, kodėl aš savajam negaliu suteikti pasitenkinimo, nors jis man toks brangus. Net keista, kad jis vis dar su manimi. Bet, manau, kad jam atsibos ir ko labiausiai bijau, kad jį prarasiu. Ir neįsivaizduoju, kur slypi pas mane ta gėda. 

Apie ką ir kaip mus perspėja mirusieji

Daugybė mąstančių žmonių susimąsto, koks bus gyvenimas po mirties.  Nesinori tikėti, kad viskas, ką čia išmokome, sužinojome, patyrėme, vieną akimirką išnyks kaip ryto migla, kylant saulei.

Prof. S.Kovaliovas išplėtė tradicinės psichoterapijos ribas, ir todėl mes, integralinio neuroprogramavimo specialistai ramiai dirbame su žmogaus patirtomis traumomis ankstyvajame kūdikystės laikotarpyje, prenetaliniame periode ir netgi praėjusiuose gyvenimuose.  Jau nekalbant apie negatyvius psichinius dalykus, kuriuos kaip karštas bulves mums permetė tėvai ir protėviai.  Žinant, kaip dirbti su tokiais dalykais, juos sutvarkome greitai ir paprastai.

Šiame laidos "ProPsichologija" video įraše pateikiu S. Kovaliovo atsakymą į klausimą, ką galėtų reikšti sapnas, kuriame pasirodė jo miręs draugas, ir jie kartu stebėjo kaip didžiulė žuvis rijo į vandenyną einančius žmones. 

Video paruoštas su lietuviškais subtitrais.  Smagaus ir naudingo žiūrėjimo ir klausymo.

O čia nuoroda į šį video youtube kanale .

Vandens lelijos, kvantinis šuolis ir gyvenimas kaip žaidimas

Seminare “Asmeninės istorijos psichoterapija“ Olegas Lekoncevas aiškindamass apie tai, kodėl seminarų dalyviai, dirbdami su savimi, ne visada pajaučia ryškius pasikeitimus savo gyvenime, pateikė metaforą apie tai, kaip įvyksta kvantinis šuolis.

Seklaus ežero viduryje augo vandens lelija.  Ežeras buvo pakankamai didelis, todėl visi matė vandens platybes, bet nematė vandens lelijos.  Kartą pakilęs vėjas sukėlė bangas, kurios apsėmė vandens leliją.  Kažkokiu būdu tai suveikė kaip signalas augalui daugintis.  Ir štai jau auga dvi vandens lelijos.  Po kiek laiko – keturios, aštuonios, šešiolika ir t.t. 

Toks procesas vadinamas geometrine progresija. 

Praėjus mėnesiui prašalaičiai jau pastebėjo, kad ežere auga vandens lelijos.  Vasaros pabaigoje ežeras apaugo jomis ištisai.  Praktiškai vandens lelijoms jau buvo ankšta. 

-Štai šis momentas ir vadinasi kvantiniu šuoliu. – pasakė seminaro vedantysis.

Kuo informacija skiriasi nuo įsitikinimo?

Klausimas: Kuo paprasta informacija skiriasi nuo įsitikinimo?

Sergejus Kovaliovas atsakė:

Pasakysiu taip: yra gryna informacija, yra tiesiog faktas. Informacija, žinojimas – tai tiesiog grynas faktas.  Ir šia prasme žinios yra naudingos.  Pavyzdžiui, „žmogus yra žmogus“ – tai informacija, o „žmogus yra šūdas“ – įsitikinimas.  Supratote?

Pasirodo, yra toks paradoksalus dalykas – mes gauname informaciją, kuri yra tiesiog informacija, ir kuri yra mums naudinga darbui.  Tai švari informacija, t.y. neapsunkinta vertinimais, įsitikinimais ar pan. informacija.

Apsikabinau su žmogumi, nedrįsau net pajudėti,ir pasaulis tiesiog išnyko

Vakar į blogą įkėliau pokalbį su konkurso „Aprašyk savo meilės istoriją, susijusią su integraliniu neuroprogramavimu“ laimėtoją  Liudmilą iš Kijevo. Priminsiu, kad tokiu būdu ji laimėjo nemokamą dalyvavimą S.Kovaliovo seminare „Meilės ir meilės santykių psichoterapija“.

Maloniai nustebau, skaipu gavusi iš Liudmilos jos konkursinę istoriją.  Palyginus su mano pokalbio aprašymu, jos žodžiais papasakota istorija kur kas spalvingesnė, tokia emocionali ir gyva.  Skubiai ją išverčiau į lietuvių kalbą ir keliu į savo blogą.

Metus ar du girdėjau Visatos šnabždėjimą: Kovaliovas, Kovaliovas. Laikas nuo laiko išgirsdavau tą pavardę, neaišku kokiu būdu jis atsirado mano draugų sąraše, matydavau įvairių praktikų ir technikų pavadinimus. Tačiau atkakliai visa tai ignoravau. Nekreipiau dėmesio ir viskas!