Neskubėk spręsti nei apie medį, nei apie žmogų iš vieno jo gyvenimo tarpsnio

Tėvas turėjo keturis sūnus.  Siekdamas išmokyti juos neskubėti priimant sprendimus, tėvas sugalvojo įdomią užduotį.  Kas trys mėnesiai jis išsiųsdavo po vieną sūnų apžiūrėti gretimos karalystės sode augantį vaismedį.

Kai iš kelionės sugrįžo ketvirtasis sūnus, tėvas sušaukė visus vaikus ir paprašė pasidalinti, kokį medį kiekvienas matė.

Užtenka tiesiog patikėti

Papasakosiu vieną iš mano mėgstamiausių alegorijų, kurioje parodoma, kaip daug kas gyvenime priklauso nuo savivertės.  Pasakojimo herojei prireikė kito žmogaus tam, kad ji galėtų įgyti aukštą savivertę.  Pridursiu, kad tam kito žmogaus nereikia – užtenka tiesiog patikėti.

Du jaunuoliai­­­­­­­­­­­­­­­­­­ nusprendė paieškoti laimės tolimuose kraštuose. Tapę jūreiviais išplaukė į kelionę po pasaulį, kol išsilaipino vienoje saloje. Čia juos sutiko draugiški čiabuviai. 

Saloje gyvenančios genties valdovas turėjo dvi dukteris. Vyresnioji buvo tikra gražuolė, o jaunesnioji – tiesiog negraži.

Vienas iš jaunuolių pareiškė, kad jis surado čia savo laimę ir pasiliks saloje: jis nusprendė vesti vieną iš valdovo dukterų.  Jo draugas pritarė sprendimui:

Nepaleidžia baimė dėl vaiko saugumo

Arūno Maniušio nuotr.

Jau ne kartą bloge kalbėjau, kaip padėti vaikams sumažinti savo baimes.  Šį kartą atsigręšiu į suaugusius žmones, nes neretai ir juo kankina įtampos, baimės, nerimas.  O juk nuo suaugusiųjų būsenos priklauso, kaip jausis ir vaikas. Žemiau pateiktas vienos mamytės laiškas yra būtent apie tai.

Noriu Jūsų patarimo. Mane užklumpa visokios mintys apie vaikelio netekimą. Bijau, kad dukrytei kas atsitiks, kad naktį uždus užkritus kaldrytei ant galvytės, jei kas partrenks einant gatve,  ir visokios panašios mintys. Ar gali būti tai susiję su skaudžiu įvykiu -  kai buvau nėščia, mirė mano sesers mergaitė. Jai tada buvo 11 mėnesių. Nežinau, kaip man atsikratyti baimės prarasti vaiką.

Kaip sumažinti baimės akis

Arūno Maniušio nuotr.

Šis straipsnelis skiriamas mamytėms, norinčioms padėti savo vaikams išmokti būti drąsiais.

Pakalbėkime apie baimę. Tiksliau – baimes.  Sako, kad nėra nė vieno daikto, reiškinio ar dalyko, kurio kas nors  paniškai nebijotų.  Kartais baimės objektai rodosi net juokingais.  Žinoma, ne tam, kuris bijo. 

O bijoma vorų, šunų, tamsos, šviesos, raudonos spalvos, vandens, moterų, vyrų, griaustinio, šnabždesio, likimo... Visko neišvardinsi. 

Nesusikalbėjimai arba karas dėl mėlyno žirgo

­­­­­­­­­­­­­­­­­­

Kartą vienos karalystės karaliaus pasiuntinys, benešdamas žinią kitos karalystės monarchui, kelionės metu pametė laišką.  Kadangi jis mintinai žinojo laiško turinį, tai keliavo toliau.

Atvykęs pas kitos karalystės valdovą jis pranešė, kad perduos žinią nuo savo karaliaus:

- Mano karalius liepė perduoti... kad jūs dovanotumėt jam... mėlyną obolmušį žirgą..., o jeigu dėl kokios tai priežasties.... nedovanosite tokio žirgo... tai...

Klaidingo pritarimo efektas

Arūno Maniušio nuotr.

Klaidingo pritarimo efektą pirmieji pastebėjo ir įvardino psichologai Rosas, Grinas ir Housas, pravedę įdomų eksperimentą, kurio metu dalyviams buvo pateikta konfliktinė situacija ir du galimi tos situacijos sprendimo variantai. 

Dalyviai turėjo pasirinkti sau priimtiną konflikto sprendimo variantą ir įvertinti, kokia procentinė dalis žmonių pasirinktų tą patį variantą.

Akmuo ant kelio

Kartą vienos turtingos ir klestinčios karalystės vadovas liepė tarnams ant judraus kelio užritinti didelį akmenį. 

Akmuo buvo didelis ir trukdė miestelėnams ir svečiams keliauti keliu. 

Daug važiuojančių keliu žmonių reiškė nepasitenkinimą dėl ant kelio atsiradusios kliūties, keiksnojo karalių, kad jis nežiūri tvarkos savo keliuose. Tačiau nė vienas net nepabandė nustumti akmens.

Pakilk virš problemos ir rasi sprendimą

Didysis labirintas. Vaals, Olandija

Kalno papėdėje buvo pastatytas labirintas su aukštomis sienomis.   Mokytojas atvedė mokinį prie įėjimo į labirintą ir nurodė surasti išėjimą.

Visą dieną mokinys blūdinėjo po labirintą.  Jau ir vakaras atėjo, sutemo, tačiau išėjimo niekaip  negalėjo rasti.  Kur beeidavo, vis pataikydavo į akligatvį.

S.Kovaliovas laidoje "Šeimyninė gerovė arba kontraktas laimei - 2" su lietuviškais subtitrais

2017 m. sausio 22 d., sekmadienis - man šventė.  Dar praėjusiais metais buvau sau išsikėlusi uždavinį paruošti nors vieną savo mokytojo Sergejaus Kovaliovo youtube talpinamą laidą "Propsichologija" su lietuviškais subtitrais.

Idėja šiam darbui kilo, kai feisbuko grupėje "Psichologija paprastai", paskelbus nuorodas į S. Kovaliovo laidas, pasirodė komentarai su prašymu pateikti informaciją lietuviškai.  Nevisi lietuviai gerai moka rusų kalbą.  Ypač jaunimo tarpe vis daugiau asmenų visai nemokančių šios kalbos.

Tokiu būdu man kilo mintis paruošti nors keletą laidų su lietuviškais subtitrais.  Jei kyla mintis, ieškai būdų, kaip tai įgyvendinti.

Atsargiai su neiginiu NE!

Atrodo, kad apie neiginio „ne“ reikšmę  jau buvo tiek daug kalbėta, kad atrodo nebėra ką naujo ir pasakyti.  

Jūs tikrai žinote, kad kalbant apie tai, ko norime, reikėtų vengti išsireiškimų su „ne“.  Kodėl?  Todėl, kad sąmoningai sakome, ko nenorime, tačiau pasąmonė negirdi neiginio „ne“, o girdi tik akcentuojamą žodį.  Dalelytė „ne“ juk niekada nėra kirčiuojama.

Psichologinio palaikymo taisyklės

Arūno Maniušio nuotr.

Mielieji, ką darote, kai kitas žmogus ima pasakoti jums savo bėdas, skaudžius išgyvenimus?

Neretai pasitaiko, kai klausydamas liūdnų istorijų, guodėjas pats persismelkia negatyviomis emocijomis, kad paskui ilgai negali atsigauti.

O kitas entuziastingai veržiasi nelaimėliui padėti, pradeda spręsti jo problemas, bet ilgainiui gauna per nosį taip, kad įsižeidęs nusliūkina į šalį.  O juk norėjo paties geriausio... 

Tingus sakalas

Kartą karalius gavo dovanų du jauniklius sakalus. Karalius juos perdavė sakalyno prižiūrėtojui dresuoti.  Po kelių mėnesių buvo pranešta, kad vienas sakalas jau paruoštas medžioklei.

-O kitas? – pasiteiravo šalies valdovas.
-O kitas elgiasi keistai ir nieko su juo negalime padaryti.  Gal jis serga kokia liga...  Pirmąją dieną atsitūpė ant šakos ir iki šiol tupi. Tarnautojas lipa į medį, kad jį palesintų.
Buvo sušaukti visų sričių žinovai, geriausi veterinarai, gydytojai, tačiau jų pastangos priversti sakalą skristi buvo bergždžios.

Simboliai gali padėti rasti nestandartinį sprendimą

Sunkiai išsprendžiamos problemos paprastai reikalauja nestandartinių sprendimų. O žmogaus gyvenimas paprastai teka pagal tam tikrą standartinį šabloną.

Žemiau pateikta psichotechnologija padeda išeiti iš įprastų matymo rėmų ir atrasti kažką naujo.

Kas padeda sukurti gerą reputaciją

Arūno Maniušio nuotr.

Pakalbėkime apie reputaciją. Reputacija yra viešoji nuomonė apie kokio tai asmens ypatybes.  Ji gali būti gera arba bloga.

Gera reputacija santykiuose su žmonėmis padeda pasiekti norimų tikslų lengviau ir paprasčiau.

Vieno tyrimo metu buvo stebėta, kaip dėstytojai vertina naujus studentus.  Pasirodo, kad įdėmiai studento jie klauso tik pradžioje. Atsakymus į kitus klausimus dėstytojai dažniausiai lengvai praleidžia pro ausis, pateikdami vertinimą pagal pirmą susidariusį įspūdį.

Jei studentas, atsakydamas į pirmą klausimą sugebėjo sudaryti dėstytojui protingo asmens įspūdį, tai gali būti tikras, kad į kitus klausimus gali atsakinėti atmestai, nes dėstytojas jo beveik ir nesiklausys.  O geras pažymys jau garantuotas.

Kaip gauti atsakymus iš savęs pačios

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, esu mergina ir man 22m. Nerandu savyje vidinės ramybės. Blaškausi po gyvenimą, neturiu tikslo, nesiimu nieko daryti, nes bijau, kad man nepavyks.

Po mokyklos įstojau į universitetą, nes visi tą darė. Mokiausi tos specialybės, kuria nė kiek nesidomėjau. Po pusantrų metų viską mečiau, ėjau dirbti.

Darbe sutikau antrąją pusę. Sugalvojom, kad reikia važiuoti į užsienį užsidirbti šiek tiek pinigų. Antri metai esam toli nuo gimtinės.

Čia taip pat neatradau savęs, blaškausi, jaučiuosi blogai. Draugas visuomet skatina keisti tai, kas nebeteikia jokio malonumo ar tai, kas man atrodo neįveikiama. Kalba eina apie darbą. Dirbu sunkiai, pradėjo šlubuoti sveikata. Vis dažnėja ir mūsų nesutarimai.

Agresyvumas: blogai ar gerai?

Arūno Maniušio nuotr.

Šiuo metu mūsų visuomenėje įprasta blaškytis nuo visiško pasyvumo iki perdėto agresyvumo, kai tuo tarpu ekologiška reakcija yra kažkur per vidurį.

Tačiau neteisinga būtų manyti, kad agresija bet kokioje formoje yra blogai. 

Priimta laikytis nuomonės, kad kuo aukštesnio lygio yra žmogus, tuo mažiau jame yra agresyvumo.  Atrodo, kad jis jau gali elgtis kaip Jėzus Kristus, kuris, gavęs per vieną skruostą, atkiš kitą.  Jėzaus Kristaus lygyje tokia reakcija yra natūrali, tačiau mūsų visuomenėje – ne visai.

Kaip išgyventi vienuose namuose su anyta

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, Gyvename jau ~ 3 metus su vyro mama, per tą laiką susilaukiau dviejų dukrų, tačiau aš su ja labai nesutariu. Vyras tolimųjų reisų vairuotojas, taigi, labai mažai būna namie, o kai grįžta, nemato kokie mano santykiai su jo mama, tiksliau pamato labai mažą dalį.

Kai grįžtu namo, aptinka depresija, baimė. Dėl to, kad ji stebi viską ką aš darau. Pas mane net draugai negali ateiti, tiksliau bijo, kad nepradėtų liežuvauti ji visam kaimui.

Ar gimdyti keturiasdešimties?

Arūno Maniušio nuotr.

Man 40 metų, sūnui – 4 metai.  Susituokėm su vyru, kai man buvo 35-eri.  Ir jam, ir man tai buvo pirmoji santuoka.  Dabar pagalvoju apie antrą vaiką, bet kažkaip stabdo amžius. Kai pagalvoju, kad sūnus baigs mokyklą, o aš jau į pensiją ruošiuosi, kažkaip abejoju.  Žinau, kad artimieji nepalaikys.  Na, gal pritars vyras, nors jis kažkaip nieko nesako šiuo klausimu, toks abejingas, sakyčiau.  Žinau, kad ilgai svarstyti neturiu laiko.  Ką patartumėte?

Sveika,

Pasakoji, kad norėtum antro vaikučio, tačiau abejoji, nes tau jau 40 metų.  Įsivaizduoji, kad vaikui tapus pilnamečiu, tu būsi beveik pensijinio amžiaus, ir tai tave stabdo.

Aksominė pirštinė geležinei rankai

Arūno Maniušio nuotr.

Sakoma, kad moteris namuose laiko tris kampus, kai vyras, tuo tarpu – vieną.  Tačiau dažnai būna nelengva sudiriguoti gražius ir harmoningus šeimos santykius. 

Nelauktai netikėtai, kartais visai tuščioje vietoje įsiplieskia kivirčo ugnis, sududena barnio griaustinis.  Ir kaip viską sureguliuoti, kai šeiminykščiai rodo savo ožius, pro atvirus vartus neina, paprasčiausių paaiškinimų negirdi.

Kad galėčiau pasimaivyti prieš drauges ir giminaičius

Arūno Maniušio nuotr.

"Esu jauna mamytė, tačiau po gimdymo labai stipriai priaugau svorio, net neįsivaizduoju, kaip jo atsikratyti. Išbandžiau daug ką, įvairių dietų, vaistų, bet atrodo, kad niekas nepadeda, o yra tik dar blogiau. Gal kas kokį patarimą galit duoti?".

Sveika,  tavo rūpestis dėl padidėjusio  svorio pažįstamas daugybei moterų.  Rašai, kad jau išbandei daugybę dietų, bandei lieknėti net vaistų pagalba, tačiau niekas nepadeda.  Matau, kad jau pažinai ir tą rezultatą, kai sunkiai numesti keli kūno kilogramai ne tik sugrįžta, bet ir dar labiau užtvirtina savo pozicijas, į naujas aukštumas varydami svarstyklių parodymus.  Tikiu, kad dėl to yra apmaudu, kyla nusivylimas savimi, darosi liūdna, kyla pyktis ant savęs ir ant pasaulio.

Kaip padėti vaikui susidraugauti su savo baimėmis

15 m. berniuko piešinys

Pasigauti baimes vaikai sugeba labai greitai.  Dažnai užtenka vieną kartą išsigąsti lifto, rūsio, tamsos ir kitų dalykų, ir atitinkamose situacijose jie jau bijos.

Ypač dažnai baimės užsikabina, kai suaugusieji tyčia gąsdina.  Lyg ir nekaltas močiutės pasakymas, kad anūkėliui reikia miegoti, nes po lova tyko voras ir čiups jį už kojos, jei vaikas kelsis iš lovytės, gali užfiksuoti vorų baimę.

Kaip paaiškinti vaikui apie mirtį

Arūno Maniušio nuotr.

Auginu trejų metų sūnų.  Prieš mėnesį mirė vyro tėtis.  Jis gyveno šalia mūsų, tad ryšys tarp anūko ir senelio buvo didelis. 

Jie turėjo ritualą kartu eiti pasivaikščioti, nes senelis nebedirbo, o sūnaus į darželį dar neleidžiu. 

Mirus uošviui, sūnų nuvežiau savo tėvams. Jis laidotuvių nematė, tačiau dabar klausinėja, kur diedukas. 

Nežinau, kaip ir besakyti, nes man atrodo žiauru tokiam vaikui pasakyti – jo niekada nebebus.  Sakau, kad išvažiavo, bet nežinau, ar gerai elgiuosi.

Sveika,

Savo laiškutyje teiraujiesi, kaip paaiškinti trejų metų vaikui apie senelio mirtį.  Iš vienos pusės tu nenori mažylio skaudinti žinia, kad jo dieduko daugiau nebebus.  Iš kitos pusės supranti, kad vėliau ar anksčiau reikės pasakyti tiesą, todėl jautiesi nerami, nes nežinai, kaip reikės papasakoti apie mirtį.

Paglostymų reikšmė ir rūšys

Arūno Maniušio nuotr.

Pakalbėkime apie paglostymus. Daugybė psichologinių tyrimų įrodė, kad paglostymai yra būtini normaliam fiziniam, psichologiniam ir socialiniam vystymuisi bei gyvenimui.

Paglostymu, anot trasakcinės analizės, yra bet koks veiksmas, susijęs su kitu asmeniu.  Tai ne tik fizinis paglostymas, bet ir pagyrimas, barimas, padrąsinimas, pagrasinimas, ignoravimas, pritarimas, nusišypsojimas, linktelėjimas galva ir t.t.

Kaip jau pastebėjote, paglostymai gali būti pozityvūs ir negatyvūs.

Kita vertus paglostymai gali būti sąlyginiai ir besąlyginiai.

Tokiu būdu paglostymai gali būti keturių rūšių:
Pozityvūs besąlyginiai
Pozityvūs sąlyginiai
Negatyvūs besąlyginiai
Negatyvūs sąlyginiai.

Pozityvūs besąlyginiai paglostymai skatina pasireikšti jo stipriąsias asmenybės puses, stiprina jo identitetą, pasitikėjimą savimi, norą veikti.

Pavyzdžiui: Šaunuolis! Puikiai padirbėjai.  Esi vienas iš efektyviausių mūsų kolektyve.

Pozityvūs sąlyginiai paglostymai stimuliuoja žmogaus veiksmus ir jausmus, ir todėl taip pat skatina asmenybės vystymąsi.

Pavyzdžiui: Girdėjau, kad mūsų organizacijos vadovai gerai atsiliepė apie tavo darbą.

Negatyvūs sąlyginiai paglostymai (kuriuos jau sunku net vadinti paglostymais tiesiogine ta žodžio prasme) skatina žmogų suprasti savo klaidas, netinkamus tai situacijai  veiksmus bei emocijas, ir kartu ragina juos pakeisti.

Pavyzdžiui: Nemalonu tau pasakyti, bet neseniai du klientai skundėsi, kad dirbi neefektyviai.

Negatyvūs besąlyginiai paglostymai tiesiogine ta žodžio prasme žlugdo asmenybę.  Juos girdėdamas žmogus į tai skaudžiai reaguoja arba bent stengiasi juos ignoruoti, pasinaudodamas psichologinės gynybos mechanizmais.

Pavyzdžiui: Tu – visiškas tinginys! Iš tavęs jokios naudos!

Kaip suprantame, kitų žmonių (ir ypač vaikų) atžvilgiu ekologiška vartoti pozityvius besąlyginius ir sąlyginius paglostymus, tam tikrais atvejais galima pasinaudoti negatyviais sąlyginiais ir absoliučiai nevartotini negatyvūs besąlyginiai.

Toliau pateiksiu keletą pavyzdėlių, kuriems, prašau, priskirti paglostymų rūšį.

1.    Auklėtoja gyrė, kad matematikoje padarei ryškią pažangą.  Sakė, kad jei taip ir toliau mokysiesi, tai greitai būsi geriausias klasėje.  Labai malonu buvo tai girdėti.

2.    Dar mažai į galvą gavai lochas, k****a ,kaskoks ,duchas ,trauma. (iš interneto).

3.    Mano draugė mano, kad vyras nevertas vyro vardo, jei nenuperka žmonai kailinių... (žmona vyrui).

4.    Aš norėčiau turėti tokį atsakingą draugą kaip tu.

 Paruošiau pagal S. Kovaliovą iš knygos "Efektyvaus vadovavimo NLP".

Trimačių paveikslėlių panaudojimas sudėtingų problemų sprendimų ieškojime

Tikriausiai teko matyti internete ar spaudoje trimačius paveikslėlius.  Vieniems iš karto pavyksta pamatyti trimatį paslėptą vaizdą, kiti ilgai vargsta, tačiau jiems ką nors įžvelgti taip ir nepavyksta.

Kadangi ketinu papasakoti, kaip tokius paveikslėlius galima panaudoti sprendimų, esant sudėtingoms problemoms, atradimui, visų pirma pakviesiu pasitreniruoti trimačio vaizdo įžvelgimui.

Visų pirma atsipalaiduokit ir pažiūrėkit į paveikslėlį. Tada žvilgsnį sufokusuokite taip, lyg žiūrėtumėt ne į paveikslėlį, o į įsivaizduojamą daiktą už jo.  Netrukus pradės ryškėti trimatis vaizdas.

Kodėl žmonės žiūri siaubo filmus ir kaip šis pomėgis gali įtakoti gyvenimo sėkmę

Arūno Maniušio nuotr.

Aš asmeniškai negaliu įsivaizduoti, kaip žmonėms patinka siaubo filmai.  Tačiau – patinka.  Jei nebūtų žiūrovų, kino pramonė nekurtų tokių filmų.

Nėra tiksliai žinoma, kodėl žmonės moka pinigus už tai, kad juos gąsdintų. Yra keletas nuomonių.

Kaip paprastai apsiginti nuo užpuoliko

A. Efetovos nuotr.

Bet koks kivirčas – tai žmonių kontaktas.  O kontaktai gali būti vizualiniai, audialiniai ir kinestetiniai.

Vizualinis kontaktas vyksta žvilgsnių pagalba. Ne žvilgsnio, o būtent - žvilgsnių. Tai reiškia, kad vieno žmogaus žvilgsnis turi susitikti kito žmogaus žvilgsnį.

Audialinis kontaktas įvyksta, naudojant garsus, žodžius, frazes.

Kinestetinis kontaktas įvyksta prisilietimų pagalba. Stipriausias kinestetinis kontaktas – tai smūgis vėzdu oponentui per galvą. Viskas aišku ir suprantama. Tačiau praktiškai neįmanoma šį būdą panaudoti humanistui – labai sunku apskaičiuoti smūgio stiprumą, kad išliktų sveika pašnekovo galva ir kad jis priimtų norimą perduoti informaciją.

Kaip pakelti savivertę

Arūno Maniušio nuotr.

Savivertė – tai ne savęs paties koncepcija, apibrėžianti, kas aš esu ir koks aš esu.  Savivertė – tai žmogaus santykis su šia koncepcija.

Juk pažįstate daugybę žmonių, kurie, patys būdami visiškai žemo lygio, save vertina labai aukštai.  Tuo pačiu yra nemažiau žmonių, kurie turi visą pluoštą privalumų, tačiau savęs nevertina.

Yra daug būdų, kaip pakelti savivertę.  Čia pateiksiu vieną iš jų.

Vaikystėje patirtas mamos meilės trūkumas širdyje atvėrė bedugnę tuštumą

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki,

Turiu problemą jau daugelį metų, niekaip negaliu jos išspręsti. Mama - žmogus kuriam turiu jausti didelę meilę, bet jaučiu tik sąžinės priekaištą. Pradėsiu nuo vaikystės, kad užaugau savaitiniam vaikų daržely. Vasaras praleisdavau kaime pas senelius. Mama mus augino viena, ir suprantu, kad jai buvo sunku.

Problema, kad augau be mamos meilės. Ji visą dėmesį ir rūpestį skyrė vyresniam broliui, savo draugėmis ir gyvenimo draugo paieškom. Neatsimenu, kad mane būtų pasisodinus ir kalbėjus apie mano problemas - darželyje, mokykloje, vėliau paauglystėje. Jokių pokalbių nebuvo, daugiau tik griežtumas, auklėjimas, pamokslai ir pan. 

2017-ųjų pasižadėjimas mankštintis ir pokalbis su treneriu Tomu Papieviu

Mano nuotraukoje pagautas momentas, kai
treneris Tomas Papievis mane bara, kad
užsiimu niekais (fotografuoju), o ne darau
paskirtą pratimą.

Visi žinome, kad norint padėti sau išlikti sveiku, linksmu ir darbingu, reikia tinkamai rūpintis savo fiziniu kūnu.  O jis linkęs persivalgyti, tingėti ar net stresuoti, kai reikia ir kai nereikia.  Todėl tenka jį laikas nuo laiko grąžinti į tinkamas vėžes. Kas ne visada būna lengva.

Taip ir aš ilgą laiką „ieškojau“, į kokią sportuojančių žmonių grupę man įsipaišyti.  Tikriausiai, kaip ir nemažai daliai suaugusiais save vadinačių žmonių atrasti sau tinkamą grupę būna nepaprasta. Pagrindinis pasiteisinimas - laiko stoka.

Galiausiai pati ant savęs supykau, nes puikiausiai žinau, kad, kai nenori, ieškai pasiteisinimų, o kai nori – galimybių.  Pradėjus dairytis rimčiau, atsakymas pasirodė besąs visai pašonėje – Gargždų sporto centre.  Ir dar pačiu tinkamiausiu man laiku – per pietų pertrauką nuo 12 val. Tris kartus per savaitę. Ar gali būti geriau?

Trys bendravimo dėsniai. Verta atkreipti dėmesį!

Arūno Maniušio nuotr.

Pirmasis dėsnis –
MĖTYMOSI PURVAIS DĖSNIS:

Tas, kuris mėtosi purvais negali neturėti purvinų rankų.

Supratote?  Jei kas drabstosi purvu, tai vienareikšmiškai jo rankos purvinos.  Kitaip būti negali!

Pradėkime Naujuosius su šypsena :)

Pradėkime Naujuosius linksmai ir šmaikščiai!

Du marsiečiai atskrido į Žemę per Naujuosius metus. Pamatė fejerverkus ir sako:
– Žiūrėk, kokia silpna žemiečių raketinė gynyba!
-----

Susitinka du draugeliai po Naujųjų Metų šventimo.
- Na, kaip sutikai Naujuosius?
- Nežinau, dar niekas nepasakojo...

-----

- Sveikas, eilini Petrai.
- Sveiki, leitenante!
- Atspėk mįslę: Naujųjų nešvenčia ir dėl to liūdi - kareivinėse tris naktis budi. Kas?
- Nežinau. Kas?
- Tu!