Jūs tapsite meistru tik tada, kai sugebėsite išgydyti save

Šiandien visą dieną lijo.  Toks oras pats geriausias yra nuveikti tokius darbus, kurie paprastai atidedami, kai saulė kviečia į lauką.  Aš prisėdau prie subtitrų ruošimo programos ProPsichologija antrosios klausimų atsakymų laidos daliai.

Mano pagalbininkė Danguolė Suslavičienė kaip tik atsiuntė video kalbų vertimą iš rusų į lietuvių kalbą.  Beliko kai kur šį tekstą pakoreguoti ir sukelti į video.

Šis darbas dabar vyksta kur kas greičiau, nei pačioje pradžioje, kai teko nuo nulio aiškintis, kaip reikia įsikelti video, kaip naudotis subtitrų įkėlimo programa.  Niekada negalvojau, kad teks tokį darbą daryti, tačiau idėja kilo, kai feisbuko grupėje vienas iš dalyvių pasiteiravo dėl video lietuvių kalba. 

Jau ir anksčiau žinojau, kad tik nedidelė dalis jaunosios kartos Lietuvoje supranta rusiškai, įskaitant mano pačios vaikus.  O pasidalinti svarbia ir aktualia informacija, kurią integralinio neuroprogramavimo autorius prof. Sergejus Kovaliovas dosniai dalinasi savo sugalvotoje ir organizuotoje už savo lėšas ProPsichologija video programoje, norėjosi.

Tad ėmiausi darbo, iš pradžių gavusi S. Kovaliovo leidimą.  Beje, šis darbas ne tik švietėjiškas, bet ir man pačiai yra naudinga dar kartą įsigilinti į medžiagą, kuri yra pateikiama laidose. 

Subtitrų darymas - grynai savanoriškas darbas, už kurį man niekas nė cento nemoka.  Pasitenkinimą jaučiu, suvokdama, kad tokiu būdu ir lietuviškai kalbančioje erdvėje plis informacija apie efektyvų psichoterapinį metodą integralinį neuroprogramavimą, kad vis daugiau žmonių bus įkvėpti savo dvasiniam augimui ir tobulėjimui.

Šiandien paruošiau tris video filmukus su lietuviškais subtitrais, tačiau dėl lėto internetinio ryšio įkelti į youtube kanalą man pavyko tik vieną iš jų - "S. Kovaliovas apie Reiki".

Beje, savo paieškų, kaip augti ir tobulėti pradžioje ir man teko mokytis Reiki - energetinio gydymo metodo.  Praėjusi dvi mokymų pakopas, supratau, kad į meistrus eiti nenoriu, tad šią praktiką palikau. Matyt, jau tada nesąmoningai jaučiau,  kad mano kelias kryps į psichoterapiją.

Jūsų dėmesiui klausimas apie Reiki ir S. Kovaliovo atsakymas. Smagaus ir naudingo žiūrėjimo!
Video įrašą galite pažiūrėti čia - "S. Kovaliovas apie Reiki".

https://youtu.be/KwFjDsVNYi4

Žmogus laimingiausias jaučiasi, kai jam yra 23 ir 69 metai

Kaip manote, kokiu savo gyvenimo periodu ar periodais žmogus jaučiasi laimingiausias?

Naujo tyrimo metu buvo nustatyta, kad žmogus per savo gyvenimą laimingiausias būna du kartus. Tyrimo, kurį atliko Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla (London School of Economics and Political Science), metu buvo apklausta 23 tūkstančiai Vokietijos gyventojų nuo 17 iki 85 metų.  Visų prima jie turėjo įvertinti šiandieninį pasitenkinimą gyvenimu, o paskui išreikšti spėjimą, kaip jie jausis po 5 metų. 

Oda – tai fizinė riba tarp žmogaus ir išorinio pasaulio

Prieš keletą metų prof. Segejus Kovaliovas Inovacinių psichotechnologijų instituto internetinės svetainės forume atsakinėjo į forumo dalyvių užduodamus klausimus. Tuo metu man buvo šventas dalykas kasdien nueiti į forumą ir perskaityti profesoriaus atsakymus.  Žavėjausi S. Kovaliovo sugebėjimu atsakyti trumpai ir į esmę.

Ilgainiui klausimai ėmė kartotis, be to forume ėmė lankytis “geradariai”, kurie ne klausimus užduodavo ir ne atsakymais domėdavosi, o turėjo poreikį drabstytis purvais.  Integralinio neuroprogramavimo autorius nusprendė nebegaišti kasdien savo brangaus laiko forume, o pereiti prie video laidų, kurių metu pateiks atsakymus į atrinktus korektiškai užduotus klausimus. 

Keletą video su S. Kovaliovo atsakymais į žiūrovų klausimus esu paruošusi su lietuviškais subtitrais.  Ateityje planuoju “sulietuvinti” ir daugiau S. Kovaliovo video laidų.

O ir forume retakarčiais apsilankau, ieškodama “perliukų” ir kartu mokydamasi iš S. Kovaliovo atsakymų.

Šiandien pateiksiu vieną klausimą su profesoriaus atsakymu.

Rozenchano eksperimentas

Papasakosiu apie keistą eksperimentą, kurį 1973 m. atliko D. L. Rozenchanas.  Beje, šis amerikiečių psichologas ir yra  geriausiai žinomas kaip jo vardu pavadinto eksperimento autorius.

Psichologas siekė patikrinti, ar psichiatrų pacientams nustatomos diagnozės yra pakankamai teisingos.

Rozenchano parinkti aštuoni savanoriai (tarp kurių buvo trys psichologai, pediatras, psichiatras, dailininkas, namų šeimininkė ir pats Rozenchanas), imituodami psichinę ligą, kurios metu jie girdi balsus, “kreipėsi pagalbos” į psichiatrus.  Visiems jiems buvo nustatytos diagnozės šizofrenija ar bipolinis sutrikimas.  Visiems buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

Artimojo liga: kaip pagelbėti sergančiam ir pačiam sau

Arūno Maniušio nuotr.

Susirgus sunkia liga, pagalbos reikia ne tik ligoniui,  bet ir jo šeimos nariams. Sunku įsivaizduoti situaciją, kuri labiau prislėgtų žmogų nei ta, kai brangus artimas žmogus  suserga mirtimi grasinančia liga. Ir tokioje situacijoje, -  teigia gydytojas ir psichologė Karlas ir Stefani Saimontonai, - įgyta patirtis gali praturtinti žmogaus jausmus, suteikti galimybę išgyventi gilų žmogiškumo pajautimą, patirti artumą ir bei tyros meilės akimirkas.

Sutuoktiniai Saimontonai apie tai kalba ne  teoriniais  postringavimais, o kaip vėžiu sergančių ligonių ir jų artimųjų psichoterapinio gydomojo proceso organizatoriai. 

 Savo darbo patirtimi jie dalijasi knygoje “Getting well again”.

Pasidalinsiu pagrindinėmis jų išsakytomis mintimis apie ligonio ir jo artimųjų santykius, padedančius sužadinti sergančiojo tikėjimą galimybe pasveikti, kita vertus, praturtinančius artimųjų santykius gilesniu vienas kito supratimu ir šiltais jausmais.

Kodėl vieniši žmonės dažniau serga

Spaudoje ir internete apstu informacijos, kad vieniši žmonės dažniau nei gyvenantys santuokoje serga įvairiomis  ligomis. Mokslinių tyrimų metu atskleista, kad jų imuninė sistema yra silpnesnė.  

Iš kitos pusės,  pateiktas tyrimas buvo darytas, atsižvelgiant tik į tris kriterijus – amžių, lytį ir šeimyninė padėtį – todėl vienareikšmiškai teigti, kad gyvenimas santuokoje padeda išlikti sveikam, nebūtų teisinga.   Peršasi mintis, kad yra dar kažkoks sveikatos palaikymui reikšmingas bruožas (bruožai), kuris labiau paplitęs tarp santuokoje gyvenančių žmonių, nei tarp vienišių. 

E.Cvetkovas knygoje „Ieškant prarastojo aš“ pateikia psichologinių priežasčių, kurios sukelia organizmo veiklos sutrikimus, sąrašą.  Čia išvardintos širdies ligas sukeliančios priežastys yra:

Žmogaus amžius priklauso nuo to,kaip jis jaučiasi

Papasakosiu apie vieną keistą ir kartu labai įdomų eksperimentą, kurį atliko Harvardo universiteto psichologijos profesorė Elen Langer.  Ji surinko grupę vyrų, kuriems buvo  75 metai ir vienai savaitei apgyvendino juos atokioje užmiesčio viloje. 

Eksperimento dalyvių buvo prašoma įsivaizduoti, kad jie persikelia 20 metų į praeitį.  Eksperimentas buvo atliktas 1975 metais, ir tai reiškia, kad jo dalyviai turėjo įsivaizduoti, kad atsidūrė 1955 metais.

Kad būtų tikriau, senukams leido su savimi pasiimti to laikotarpio (t. y. 1955-ųjų metų) laikraščių ir žurnalų.  Taip pat jų buvo paprašyta  ne tik rengtis, kaip jie rengėsi prieš dvidešimt metų, bet ir kalbėtis tarpusavyje tomis temomis, kurios jiems buvo aktualios tuo metu.

Efekto sustiprinimui kiekvienas dalyvis turėjo nešioti kortelę su savo nuotrauka iš to laikmečio.

Eksperimento dalyviai su malonumu žaidė jiems pasiūlytą žaidimą. Daugelis iš jų kalbėjo apie savo darbą, ir nors jau buvo pensininkai, laikydamiesi taisyklių apie tai pasakojo esamu laiku.

Šiuo eksperimentu profesorė siekė įrodyti, kad  žmogaus amžius priklauso nuo to, kaip jis jaučiasi. Eksperimentas pavyko.  Praėjus savaitei visi dalyviai taip pasikeitė išoriškai, kad aplinkiniai, kurie nežinojo apie atliktą eksperimentą, stebėjosi senukų atjaunėjimu.

Kaip bendrauti su žmogumi, sergančiu sunkia liga

Neseniai sužinojome, kad viena teta, jai dar nėra 40, serga vėžiu. Buvo atlikta operacija, po to -chemoterapijos kursas. Norėčiau paklausti, kaip tokioje situacijoje elgtis susitikus (netrukus bus 40 metų gimtadienis): ar klausti apie tai, užjausti? O gal drąsinti? O gal išvis apie tai nekalbėti ir laukti, kol kalbą pradės ji? Nes jos šeimoje yra du mokyklinio amžiaus vaikai. Nežinau, kiek ji jiems yra ko pasakojusi.

Sveika,

Geras tavo klausimas jau tuo, kad jis aktualus daugybei žmonių. Didžioji dalis, nežinodami, kaip bendrauti su ligoniu, ima jo vengti.  Kiti, prisigraibę informacijos apie stebuklingus vaistus ar priemones, kiša visa tai ligoniui ir primygtinai siūlo išbandyti.  Gali būti, kad atsiranda ir piktų žmonių, besidžiaugiančių artimą ištikusia nelaime, narstančių jo nuodėmes ir žinovo tonu aiškinančių, už ką šis yra baudžiamas.  Ir tik nedaugelis sugeba su ligoniu nuoširdžiai bendrauti, jautriai jį išklausyti, pasiūlyti tinkamą pagalbą ir kiek įmanoma padėti reikiamu metu.

Muzika gali išgydyti. Muzika gali sužaloti.

Tikriausiai nenustebinsiu pasakydama, kad muzika gali išgydyti ir muzika gali susargdinti.  Žiūrint kokios muzikos klausotės.

Arūno Maniušio nuotr.

Gydantį muzikos poveikį pastebėjo dar senovės mąstytojai.  Pitagoras (570-490 metai iki m. e.), kurio teoremą, jei prisimenate, mokėmės mokykloje, atkreipė dėmesį  į muzikos poveikį žmogaus psichikai.  Mus pasiekė jo žodžiai, kad „Muzika gali išgydyti žmones nuo beprotybės“.

Beje, tais laikais visa muzika buvo gydančioji.  Pavojinga žmogui muzika, tokia, kuri gali jį sužaloti tiek fiziškai, tiek psichiškai, atsirado tik 20 amžiaus viduryje, kai jaunimas „susirgo“ roku. 

Mokslininkai nustatė, kad rokas yra labiau kenksmingas nei naudingas.  Jo klausymas žemina intelektą, sukelia priklausomybę, kuriai netgi duotas „muzikinės narkomanijos“ pavadinimas.

Keičiantis pačiam, svarbu pakeisti ir gyvenimo būdą, nes kitaip sugrįši į pirminę padėtį

Arūno Maniušio nuotr.

Prieš seminarus prof. Sergejus Kovaliovas paprastai atsakinėja į seminaro dalyvių klausimus. 

Praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusio seminaro dalyvė pripažino, kad praėjusi psichoterapiją pagal pilną generalinį modulį sveikatai atstatyti, kurį laiką iš tiesų jautėsi geriau, tačiau po kurio laiko atkrito.  Jos klausimas buvo susijęs su tuo, kodėl atkrito ir ką daryti, kad išlaikytų sveikatos pagerėjimą ilgam laikui.

Eksperimentas, įrodęs, kad tikėjimas padeda pasveikti

Papasakosiu apie vieną įdomų eksperimentą su neįtikėtinu rezultatu. Eksperimento metu buvo tiriama, kaip ligoniui padeda pasveikti jį gydančiojo gydytojo tikėjimas skiriamo gydymo efektyvumu.

Amerikiečių mokslininkai pravedė eksperimentą su taip vadinama dviguba akla kontrole, kai nei tiriamieji, nei žmonės, pravedantys eksperimentą nežino, o kas iš tiesų yra tiriama.

Buvo parinktos dvi ligonių grupės, kurios buvo vienodos pagal įvairius parametrus: žmonių skaičių, vyrų ir moterų skaičių, dalyvių amžių, išsilavinimą, diagnozę ir sirgimo laiką.

Nepiktnaudžiaukime frazėmis, kurios gali turėti neigiamą įtaką sveikatai

iš Pixabay

Aš jau rašiau, kad mūsų įsitikinimai yra kaip savaime išsipildančios pranašystės ne tik išreiškiančios mūsų supratimą apie pasaulį, bet ir aktyviai tą pasaulį formuojančios. Įsitikinimai paprastai atsispindi mūsų kalboje.

Šį kartą pasidalinsiu ganėtinai paplitusiomis frazėmis, kurios lašas po lašo, atsiprašau, žodis po žodžio gali susargdinti fizinį kūną.  Iš dalies pasinaudojau Džozefo O‘Konoro ir Jano Mak-Dermoto surinktu ir užrašytu tokių frazių sąrašu.  Kartu jį papildžiau lietuviškais frazeologiniais išsireiškimais ar savitais posakiais.

Kad galėčiau pasimaivyti prieš drauges ir giminaičius

Arūno Maniušio nuotr.

"Esu jauna mamytė, tačiau po gimdymo labai stipriai priaugau svorio, net neįsivaizduoju, kaip jo atsikratyti. Išbandžiau daug ką, įvairių dietų, vaistų, bet atrodo, kad niekas nepadeda, o yra tik dar blogiau. Gal kas kokį patarimą galit duoti?".

Sveika,  tavo rūpestis dėl padidėjusio  svorio pažįstamas daugybei moterų.  Rašai, kad jau išbandei daugybę dietų, bandei lieknėti net vaistų pagalba, tačiau niekas nepadeda.  Matau, kad jau pažinai ir tą rezultatą, kai sunkiai numesti keli kūno kilogramai ne tik sugrįžta, bet ir dar labiau užtvirtina savo pozicijas, į naujas aukštumas varydami svarstyklių parodymus.  Tikiu, kad dėl to yra apmaudu, kyla nusivylimas savimi, darosi liūdna, kyla pyktis ant savęs ir ant pasaulio.

2017-ųjų pasižadėjimas mankštintis ir pokalbis su treneriu Tomu Papieviu

Mano nuotraukoje pagautas momentas, kai
treneris Tomas Papievis mane bara, kad
užsiimu niekais (fotografuoju), o ne darau
paskirtą pratimą.

Visi žinome, kad norint padėti sau išlikti sveiku, linksmu ir darbingu, reikia tinkamai rūpintis savo fiziniu kūnu.  O jis linkęs persivalgyti, tingėti ar net stresuoti, kai reikia ir kai nereikia.  Todėl tenka jį laikas nuo laiko grąžinti į tinkamas vėžes. Kas ne visada būna lengva.

Taip ir aš ilgą laiką „ieškojau“, į kokią sportuojančių žmonių grupę man įsipaišyti.  Tikriausiai, kaip ir nemažai daliai suaugusiais save vadinačių žmonių atrasti sau tinkamą grupę būna nepaprasta. Pagrindinis pasiteisinimas - laiko stoka.

Galiausiai pati ant savęs supykau, nes puikiausiai žinau, kad, kai nenori, ieškai pasiteisinimų, o kai nori – galimybių.  Pradėjus dairytis rimčiau, atsakymas pasirodė besąs visai pašonėje – Gargždų sporto centre.  Ir dar pačiu tinkamiausiu man laiku – per pietų pertrauką nuo 12 val. Tris kartus per savaitę. Ar gali būti geriau?

Prieš susergant paprastai būna reikšminga psichologinė problema (1 dalis)

Arūno Maniušio nuotr.

Video laidoje „Pasveikimo psichologija“ prof. Sergejus Kovaliovas pateikė tiek informacijos, kad nusprendžiau ją susikonspektuoti.  Savo užrašus, paruoštus lietuviškai, įkelsiu į savo tinklaraštį, nes mano nuomone ši informacija yra svarbi, ir gali padėti žmonėms pasveikti ar net nesusirgti.  Šiandien paruošiau pirmąją dalį.

Žmonės nesupranta dviejų svarbių dalykų:  1. tik būdami sveiki, jie gali naudotis gyvenimo teikiamais malonumais ir 2. visos ligos yra nuo nervų, t. y. susergame todėl, kad nevykdome tam tikrų savo psichikos reikalavimų.

Artimojo liga: kaip pagelbėti sergančiajam ir pačiam sau

Arūno Maniušio nuotr.

Susirgus sunkia liga, pagalbos reikia ne tik ligoniui,  bet ir jo šeimos nariams. Sunku įsivaizduoti situaciją, kuri labiau prislėgtų žmogų nei ta, kai brangus artimas žmogus  suserga mirtimi grasinančia liga. Ir tokioje situacijoje, –  teigia gydytojas ir psichologė Karlas ir Stefani Saimontonai, – įgyta patirtis gali praturtinti žmogaus jausmus, suteikti galimybę išgyventi gilų žmogiškumo pajautimą, patirti artumą ir bei tyros meilės akimirkas.

Sutuoktiniai Saimontonai apie tai kalba ne  teoriniais  postringavimais, o kaip vėžiu sergančių ligonių ir jų artimųjų psichoterapinio gydomojo proceso organizatoriai.  Savo darbo patirtimi jie dalijasi knygoje “Getting well again”.
Pasidalinsiu pagrindinėmis jų išsakytomis mintimis apie ligonio ir jo artimųjų santykius, padedančius sužadinti sergančiojo tikėjimą galimybe pasveikti, kita vertus, praturtinančius artimųjų santykius gilesniu vienas kito supratimu ir šiltais jausmais.

Charakterio įtaka sveikatai

Arūno Maniušio nuotr.

Kalbėjomės su žurnaliste Giedre Miliūnaite

Žmogus – daugiasluoksnė būtybė. Jos gerovė priklauso nuo įvairių dalykų. Vienas jų – charakteris. Asmeninės savybės veikia ne tik socialinį žmogaus gyvenimą, bet ir sveikatą. Kaip?

Žurnalistė: Manoma, kad atsargus ir atsakingas žmogus šaltą dieną nepamirš užsidėti kepurės bei apsirengti šiltai, o išsiblaškęs asmuo galbūt nė nepagalvos grįžęs iš lauko nusiplauti rankų. Taigi asmeninės savybės lemia vienokį ar kitokį elgesį. Ar tai nėra visuomenėje paplitę stereotipai?

Liga pasireiškia kūne, bet užgimsta dvasioje

Arūno Maniušio nuotr.

Neseniai internete radau alegorinį pasakojimą, kuris labai gerai iliustruoja dvi medicinos eras (pagal L. Dossi).  Apie jas rašė S.Kovaliovas savo straipsnyje apie psichoterapinio darbo su žmogumi kryptis.  Dalinuosi šiuo pasakojimu.

Kartą Išminčius keliavo per miestą.  Jį pakvietė pas sunkų ligonį, kurio niekaip negalėjo išgydyti vietinis gydytojas. 

Užėjęs į kambarį, kuriame gulėjo sergantis žmogus, Išminčius kurį laiką į jį žiūrėjo, o paskui liepė išvirti ligoniui vištienos sultinį.