Didelė dalis problemų išsisprendžia savaime

Pasakojama, kad tai atsitiko 1860 metais.  Vienas rašytojas kurdavo trumpus apsakymus apie išgalvotą žmogų vardu Rokambolis ir siųsdavo juos dienraščiui.

Vieną kartą savo herojų jis surakino grandinėmis, patalpino į kartą, prigrūdo jį dar akmenų.  Negeriečiai tą karstą įmetė į Atlanto vandenyną, į pačią giliausią jo vietą.  Būtina pridurti, kad toje vandenyno dalyje knibždėjo daug ryklių.

Kai apsakymas buvo išspausdintas, rašytojas nuėjo į redakciją ir paprašė padidinti honorarą už jo kuriamus apsakymus.  Redaktorius atsisakė tai daryti ir nusamdė kitą rašytoją.  Tačiau bėda tame, kad nei šis, nei kiti nusamdyti darbuotojai nesugebėjo parašyti įtikinamos Rokambolio išsigelbėjimo istorijos.

Dar kartą apie pastangas įtikti ir kokios merginos patinka vaikinams

Santykių klausimas yra visada aktualus.  Tiek jauname, tiek vyresniame amžiuje.  O santykiai tarp vyriškosios ir moteriškosios pusių – ypatingai.  Nori mergaitės patikti berniukams, merginos – vaikinams, moterys – vyrams. Analogiškai vyrišką giminę traukia  link moteriško grožio, švelnumo, sugebėjimo suprasti, priimti, sukurti jaukumą. 

Ir kiek daug baimių, pykčio, pavydo, nepasitikėjimo savimi, net beviltiškumo pasireiškia bendravime tarp skirtingų lyčių atstovų. Net gražiuose santykiuose gali pasireikšti netikrumas. 

Apie ką ir kaip mus perspėja mirusieji

Daugybė mąstančių žmonių susimąsto, koks bus gyvenimas po mirties.  Nesinori tikėti, kad viskas, ką čia išmokome, sužinojome, patyrėme, vieną akimirką išnyks kaip ryto migla, kylant saulei.

Prof. S.Kovaliovas išplėtė tradicinės psichoterapijos ribas, ir todėl mes, integralinio neuroprogramavimo specialistai ramiai dirbame su žmogaus patirtomis traumomis ankstyvajame kūdikystės laikotarpyje, prenetaliniame periode ir netgi praėjusiuose gyvenimuose.  Jau nekalbant apie negatyvius psichinius dalykus, kuriuos kaip karštas bulves mums permetė tėvai ir protėviai.  Žinant, kaip dirbti su tokiais dalykais, juos sutvarkome greitai ir paprastai.

Šiame laidos "ProPsichologija" video įraše pateikiu S. Kovaliovo atsakymą į klausimą, ką galėtų reikšti sapnas, kuriame pasirodė jo miręs draugas, ir jie kartu stebėjo kaip didžiulė žuvis rijo į vandenyną einančius žmones. 

Video paruoštas su lietuviškais subtitrais.  Smagaus ir naudingo žiūrėjimo ir klausymo.

O čia nuoroda į šį video youtube kanale .

Pasijuokim

Arūno Maniušio nuotr.

Klientas pas psichologą: "Ir tai jūs vadinate progresu?!  Anksčiau buvau  Napoleonas,o dabar – niekas."

---

Iš tiesų tai ji pati nežinojo, ko nori, tačiau jis vis tiek turėjo susiprasti, koji nori.

---

-        Kuo tu nori tapti, kai užaugsi?

-        Laimingu.

-        Tu nesupratai klausimo.

-        Tai tu nesupratai atsakymo.

---

Rytojus – tokia mistinė vieta, kur tu rytais bėgioji, gyveni įdomų gyvenimą ir neturi problemų.

---

Darbas, kuris nemaitina, vadinasi hobi. Hobi,kuris nedžiugina, vadinasi darbas.

Kada moterys laimingiausios

Chaimas Šapira, lietuvių kilmės matematikas, filosofas, psichologas, populiarus lektorius, gyvenantis Izraelyje, kartą tarp savo studentų pravedė apklausą, prašydamas juos išvardinti laimingiausias gyvenimo akimirkas.

Apklausos rezultatai, kaip jis pats išsireiškė, jį šiek tiek nuvylė. Studentės vardino tokius dalykus (beje, jie kartojosi dažnoje anketoje):

Gyvenimo pamoka

Sėdėdamos už apvalaus stalo sielos rinkosi savo kito gyvenimo pamokas.  Viena iš jų ir sako:
- Šį kartą aš keliausiu į žemę išmokti atleidimo.  Kas nori man padėti?

- Oooo... - atsiliepė kitos sielos. – Tai labai sunkus uždavinys. Vienai neįmanoma išmokti šios pamokos.  Tau tikrai reikalinga pagalba. Mes tau padėsim.

Viena siela pasakė:
- Aš keliausiu kartu su tavimi į Žemę ir būsiu tavo vyru.  Mūsų šeimyniniame gyvenime dėl mano kaltės bus daug problemų, ir tu mokysiesi man atleisti.

Ežeras ir fontanas

Netoli ežero buvo įrengtas fontanas.  Tylus ir ramus ežeras žiūrėdavo į fontaną ir pavydėjo jam čiurlenimo, amžino judėjimo, purslų, žėrinčių saulėje, ir besižavinčių juo žmonių akių. 

- O kad aš būčiau toks žavingas, kaip šis gražusis fontanas! - galvojo ežeras. - Koks jis nuostabus, gyvas, dainuojantis ir šokantis.  Praeivių žvilgsniai jį glosto, vaikų rankutės gaudo jo purslus.  Joks žmogus nepraeis nesustojęs ir nepasidžiaugęs jo gaiviu čiurlenimu.  O aš tik niekuo nepasižymintis ežeras.  Nei gilus, nei didelis, nei kažkuo ypatingas.  Ir žmonės tik retkarčiais sustoja ant mano kranto ir žiūri į tolį,nes mano vanduo nejudrus, o peizažas vienodas.

Metų metus fontanas stebėjo tylųjį ežerą ir labai jam pavydėjo.

-Koks jis ramus! - galvojo fontanas.- Jis niekam nesistengia padaryti įspūdžio.  Jis gali ramiai sau leisti būti savimi. Ir tai pritraukia žmones. Jie stovi ant jo krantų, žiūri į ramų vandenį ir patys nurimsta.  O kiek man reikia stengtis rangytis, čiurlenti, kad į mane atkreiptų dėmesį.  Kaip aš nuo to pavargau.  Koks laimingas ežeras! Jis nieko nelinksmina, nieko nedaro, o yra mėgstamas toks, koks yra.  Kas ateitų manęs pažiūrėti, jei vieną kartą nustočiau bėgęs.  Nėra labiau apgailėtino vaizdo nei neveikiantis fontanas.  Bet ką atiduočiau, jei galėčiau su juo susikeisti vietomis!

Pagal B.Ferrero

Surask mėgstamą darbą ir tau nereikės dirbti

Jau nebeprisimenu šaltinio, kuriame kadaise perskaičiau, jog viename darbe tikslinga darbuotis ne ilgiau kaip 7 metus. Šio teiginio teisingumas buvo grindžiamas tuo, kad pirmuosius trejus ketverius metus žmogus mokosi, ir tik penktaisiais pasiekia savo efektyvumo maksimumą. Šeštais septintais metais darbas tampa nuobodžiai įprastu, krenta susidomėjimas, ir jei žmogus neieškos naujos srities savo sugebėjimų panaudojimui, jis ims regresuoti. Jei ne kaip darbuotojas, tai kaip žmogus, užsiknisęs rutinoje.

O štai kitas pastebėjimas. Psichologas Andersas Eriksonas, tyrinėdamas pianistų meistriškumą, nustatė, kad tokį aukštą meistriškumo lygį, kurį jau galima pavadinti genialumu, žmogus pasiekia tik po 10 tūkstančių valandų praktikos. Beje, šią išvadą vėliau patvirtino ir neurologas D. Levitinas, teigdamas, kad meistriškumas, atitinkantis pasaulinės klasės eksperto lygį, pasiekiamas daugmaž 10 000 darbo valandų dėka. Jo žodžiais, „kad ir ką imtum tyrinėti – kompozitorius, dailininkus, fotoreporterius, ekonomistus, juristus, rašytojus, greitojo čiuožimo sportininkus, pianistus ir taip toliau, – šis skaičius kartojasi neįtikėtinu reguliarumu.“

Kaip elgtis, kai kiti žmonės tau pavydi

Jauna mergina integralinio neuroprogramavimo psichotechnologijų pagalba susitiko sau tinkamą vyrą, tačiau... ėmė abejoti dėl draugystės, nes pajuto kitų žmonių pavydą.  Jos klausimas tokioje situacijoje atrodo keistas, bet prof. Sergejaus Kovaliovo atsakymas, kaip elgtis, kai kiti žmonės pavydi, tiks ne tik jos atvejui.

Pateikiu antrosios ProPsichologijos laidos "Atsakymai į žiūrovų klausimus" ištrauką su lietuviškais subtitrais. Smagaus ir naudingo žiūrėjimo.

Psichologinis eksperimentas, patvirtinęs prielaidą, kad paaugliai priklauso nuo bendravimo priemonių

Psichologė E.Murašova numanė, kad dauguma paauglių nesugeba patys sugalvoti, ką galėtų veikti ir todėl priklauso nuo soc. tinklų, telefono, interneto, televizoriaus. Pravesto eksperimento rezultatai ją pačią šokiravo.

Eksperimente dalyvavo 68 savanoriai paaugliai nuo 12 iki 18 metų. Jie turėjo išbūti 8 val., nesinaudodami internetu, mobiliu telefonu, televizoriumi, radiju, nebendraudami su kitais. Tai buvo proga pabūti su savimi.  Kartu buvo leidžiama skaityti, groti muzikos instrumentais, piešti, rašyti, dirbti kokius darbelius, eiti pasivaikščioti ir pan.

Klaros Devis eksperimentas įrodė, kad žmogaus organizmas puikiai žino, ką jam valgyti

Šį eksperimentą Klara Devis atliko tikrai seniai – dar 1928 metais, ir juo įrodė, kad žmogaus organizmas puikiausiai gali pasakyti, ko jam reikia.

Eksperimentui buvo atrinkti vaikučiai nuo 6 iki 11 mėnesių amžiaus. Pagrindinė sąlyga – kad mažyliai nebūtų gavę jokio kito maisto, išskyrus motinos pieną.

Eksperimentas tęsėsi šešis metus.  Ir visą tą laiką vaikai patys rinkosi, kokį maistą jiems valgyti. O maistas buvo siūlomas paprastas, tačiau pakankamai įvairus: daržovės, vaisiai, žalumynai, subproduktai (kepenys, inkstai, smegenys), kelių rūšių mėsa, žuvis, kruopos, rauginto pieno produktai, pienas ir kt. Viso 34 produktai. Vaikams maistas buvo pateikiamas ant lėkštučių, ir jie galėjo rinktis.

Kaip pirkėjui atsilaikyti prieš patyrusių pardavėjų manipuliacijas?

Pardavimo meno pardavėjai mokosi įvairiuose kursuose. Ir tai daugiau ne menas, o technologijos, kaip parduoti dramblį indams, šaldytuvą – eskimams ir smėlį Sacharos gyventojams.  Pardavėjų tikslas yra parduoti prekę bet kokiu būdu. 

Į ką turėtų atsižvelgti pirkėjas, nenorintis būti suvyniotas į vatą?

Pirmasis dalykas, į ką reikėtų kreipti dėmesį, tai įtariai žiūrėti į greitai atsiradusią simpatiją pardavėjui.  Tikėtina, kad pardavėjas pritaikė jūsų atžvilgiu specialią technologiją jūsų prielankumo įgijimui.

Penkiasdešimtmečiai: netyčia susitikome feisbuke, ėmėme susirašinėti ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki,  noriu kreiptis į jus patarimo, nes nebežinau, kaip elgtis. Pati esu visiems patarėja visais gyvenimo klausimais, bet keista, sau padėti niekaip negaliu.

Man greitai 50 metų, jis pora metų vyresnis. Mokėmės vienoje mokykloje, kurį laiką draugavome. Tada man atrodė, kad jį be proto mylėjau. Paskui išsiskyrėme.  Prieš gerus metus netyčia susitikome feisbuke, persimetėme žodeliu kitu, paskui – laiškais.  Ilgainiui ėmėme susirašinėti kasdien, vėliau skambintis ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę. 

Abu esam vedę, turim šeimas. Gan keista, kad vėl įsimylėjom. Nė dienos neiškenčiam vienas kitam nepaskambinę. Kartu suprantam, kad mes negalim būt kartu, negalim drąskyti šeimų.  Bet ką mums daryt su savo  jausmais? Ar jie praeis?

Noriu tęsti studijas užsienyje, tačiau mama reikalauja grįžti namo

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki. Man neseniai suėjo 21 metai ir jau 3 mėnesius gyvenu Vokietijoje. Nusprendžiau čia pasilikti ir pabaigti savo studijas, bet kai apie tai pranešiau savo šeimai, jie sureagavo labai audringai.

Mano mama kiekvieną kartą kalbant verkia ir kaltina mane esant egoiste, brolis jai pritaria - vienintelis tėtis mane palaiko ir supranta tokį apsisprendimą. Iš tiesų mano tėvai yra sveiki ir pajėgūs dirbti, problema tik ta, kad mano mama yra linkusi viską kontroliuoti ir labai prisirišusi prie savo vaikų, dažnai ta meilė net dusina mane.

Populiariausi duomenų saugojimo slaptažodžiai

Keeper Security išanalizavo dešimt milijonų nulaužtų slaptažodžių ir padarė išvadą, kad žmonės yra primityvūs, slaptažodžių savo asmeninių duomenų apsaugojimui kūrime.

Nežiūrit perspėjimų, žmonės vis dar naudoja slaptažodžiuose savo vardą, pavardę, gimimo datos skaičius ar telefono numerį. Tokius „rebusus“ hakeriai išaižo per kelias sekundes.

Kodėl žmonės net ryte po miego jaučiasi pavargę

Šis reiškinys labiau paplitęs, nei mes manome.  O dėl to kaltas begalinis bėgimas ir skubėjimas.  Ne, ne - ne toks bėgimas, kai sportuodami kojomis matuojate stadiono ir parko, ar net bėgimo takelius.  Tai  nesibaigiantis kapanojimasis krūvoje darbų, kai įpusėjus vieną, tenka lėkti prie antro, ir neužilgus tą metus, bėgi gesinti gaisro trečiame ir ketvirtame.  Tada grįžti prie pirmo, bet jau skubina penktas.  Ir staiga prisimeni, kad toliau atidėlioti nebegalima prieš savaitę atidėtos užduoties sprendimo.

TV ir ikimokyklinukas

Laba diena, auginame pusantrų metų sūnų ir kuo toliau, tuo labiau aštrėja leidimo/neleidimo žiūrėti televizorių klausimas. Patys beveik jo nežiūrime, pirmaisiais savo gyvenimo metais jo įjungto nematė ir sūnus.

Su išdygusiais pirmaisiais dantukais iškilo poreikis juos valyti. Tai sūnui keldavo didelį nepasitenkinimą ir nesutikimą. Po mėginimų tai daryti įvairiausiais būdais, šepetukais ir pan., pabandėm įjungę televizorių (tik gerietišką animaciją). Nuo to laiko dantų valymas - vienas mėgiamiausių sūnaus užsiėmimų. :) Daugiau įjungto televizoriaus faktiškai nemato. 

Artėjant vedimo į darželį laikui pradeda kilti klausimas, kaip apskritai elgtis dėl televizoriaus? Mūsų manymu yra labai daug, agresyvių ir nelabai tinkamų animacinių filmukų, kurių iš vienos pusės nelabai norisi leisti žiūrėti, dėl juose rodomo smurto, o iš kitos pusės nuogąstauji, ar nebus sūnui sunku adaptuojantis prie bendraamžių. Pavyzdžiui, kai visi bėgios "spidermenais", o tavo sūnus neturės "žalio" supratimo, kas jis toks.

Vandens lelijos, kvantinis šuolis ir gyvenimas kaip žaidimas

Seminare “Asmeninės istorijos psichoterapija“ Olegas Lekoncevas aiškindamass apie tai, kodėl seminarų dalyviai, dirbdami su savimi, ne visada pajaučia ryškius pasikeitimus savo gyvenime, pateikė metaforą apie tai, kaip įvyksta kvantinis šuolis.

Seklaus ežero viduryje augo vandens lelija.  Ežeras buvo pakankamai didelis, todėl visi matė vandens platybes, bet nematė vandens lelijos.  Kartą pakilęs vėjas sukėlė bangas, kurios apsėmė vandens leliją.  Kažkokiu būdu tai suveikė kaip signalas augalui daugintis.  Ir štai jau auga dvi vandens lelijos.  Po kiek laiko – keturios, aštuonios, šešiolika ir t.t. 

Toks procesas vadinamas geometrine progresija. 

Praėjus mėnesiui prašalaičiai jau pastebėjo, kad ežere auga vandens lelijos.  Vasaros pabaigoje ežeras apaugo jomis ištisai.  Praktiškai vandens lelijoms jau buvo ankšta. 

-Štai šis momentas ir vadinasi kvantiniu šuoliu. – pasakė seminaro vedantysis.

Kaip gyventi, jei esi negraži

 Sveiki,

Savęs normalia nelaikau - sergu itin reta ir ne iki galo ištirta liga. Žinau (remiantis duomenimis), kad sudėjus visus tokius žmones pasaulyje nesigautų nei 500. Ši liga bjauroja mano išorę, esu ypač nestandartinė ir ypač, kaip kiti sako, šlykšti. Nuo pat pirmųjų susidūrimų su žmonėmis - nesvarbu, tai būtų man pažįstami aplinkiniai ar visiškai nepažįstami gatvėje - buvau žeminama, trypiama, iš manęs buvo tyčiojamasi, badoma pirštais ir ko tiktai nebuvo. Diena iš dienos. Metai iš metų. Nespėdavau nei susipažinti su žmogumi, o jau matydavau iškreiptą veidą. Maždaug, kas iš tavęs gero, kai tu tokia. Mane užjaučia net gydytojai. Niekada nepamiršiu, kai per apžiūrą pasakė, jog esu tikrai vargšelė. Manęs net darbdaviai bijo (vieno pokalbio metu, kuris truko vieną minutę, atrodė, jog darbdavė manimi pasišlykštėjo).

Kiek kartų esu verkusi dėl eilinio įžeidimo - net nepasakosiu. Tai nesuskaičiuojama. Kiek kartų save žalojau - irgi nepasakysiu. Būdavo momentų, kai tiesiog klausdavau gyvenimo, kodėl aš apskritai gyvenu ir kodėl, po velnių, manęs negali tiesiog gatvėje kas nors imti ir nužudyti.

Toks tokį traukia arba nelaimingi žmonės mieliau renkasi nelaimingų žmonių draugiją

Prisiminkite situaciją, kada paskutinį kartą džiaugėtės.  Įsivaizduoju, kad jums norėjosi pasidalinti savo džiaugsmingomis emocijomis su kitais.  Žmonėms patinka geros emocijos ir jie mielai jūsų klausėsi.

Tačiau įsivaizduokim, kad jūs apimtas ne džiaugsmo, o nerimo.  Ar norėsis dalintis nerimu su kitais?  Tai priklausys nuo to, su kokiais žmonėmis.  Jei kiti taip pat jaus nerimą, tai labai tikėtina, kad jūs norėsite būti būryje, kurie jaučiasi panašiai.

Rozenchano eksperimentas

Papasakosiu apie keistą eksperimentą, kurį 1973 m. atliko D. L. Rozenchanas.  Beje, šis amerikiečių psichologas ir yra  geriausiai žinomas kaip jo vardu pavadinto eksperimento autorius.

Psichologas siekė patikrinti, ar psichiatrų pacientams nustatomos diagnozės yra pakankamai teisingos.

Rozenchano parinkti aštuoni savanoriai (tarp kurių buvo trys psichologai, pediatras, psichiatras, dailininkas, namų šeimininkė ir pats Rozenchanas), imituodami psichinę ligą, kurios metu jie girdi balsus, “kreipėsi pagalbos” į psichiatrus.  Visiems jiems buvo nustatytos diagnozės šizofrenija ar bipolinis sutrikimas.  Visiems buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

Arba darbas, arba aš!

Tik iš pirmo žvilgsnio ultimatumas „Arba darbas, arba aš!“ gali pasirodyti kvailas.  Juk be darbo nebus materialinės gerovės visai šeimai.  O be materialinės gerovės  šeimyniniai santykiai vegetuos, visos jėgos bus skirtos išgyvenimui.

Žiūrint iš kitos pusės, vienam sutuoktiniui “prapuolus” darbe, kitas gali pajusti dėmesio, pokalbių, leidžiamo kartu laiko su partneriu trūkumą, kurio nepakeis prabangus kilimas, ekskliuzyvinis pietų servizas, ar jau trejus metus iš eilės neišpildomas pažadas artimiausią vasarą kartu vykti į egzotišką šalį.

Ar gelbėti draugą nuo kompiuterinių žaidimų, ar save nuo tokio draugo

Sveiki,

Esu 19 metų mergina. Turiu šokią tokią problemą bandydama suprasti savo vaikiną (jis keliais metais už mane vyresnis). Bendraujame mes kažkur 2-3 mėnesius. Taigi dar nepajutome tos tikrosios meilės, bet jaučiame didžiulę trauką ir atitikimą vienas kitam. Gyvename šiek tiek toli vienas nuo kito. Kaip pagrindine mūsų bendravimo priemone tampa kompiuteris.

Na bendravimas kompiuterio pagalba, man visiškai netrukdo. Abu kaip ten bebūtų esam kompiuterinių žaidimų mėgėjai, bet kuo toliau tuo labiau iškyla viena problemėlė. Dabar žaidimams draugas jau skiria didžiąją dalį savo laiko. Mane kartais net ignoruoja, o jei ir kalbam, tai tenka viską kartoti po kelis kartus, nes mat žaisdamas jis neišgirsdavo.

Ką daryti, kad jis vėl norėtų būti su manimi?

Sveiki, esu jauna mergina, kuri patiria labai daug streso meilės reikaluose. Prieš du metus susipažinau su vienu vaikinu, kurį pamilau labai greitai, kaip ir jis mane. 2 mėnesius viskas buvo puiku, kol nepasimylėjau su juo. Vėliau pradėjome pyktis labai dažnai, nesveikai jo pavydėjau, drausdavau beveik viską, o po kurio laiko sužinojau, kad man visada meluodavo viską, nors maniau, kad klauso. Abu esame ne kartą verkę vienas dėl kito. Nenorėjau, kad jis gertų, būtų su draugais, nes jo draugai ištvirkę, todėl bijojau netekti jo... Jis net kai pykdavomės yra nekartą mane labai stipriai sumušęs, bet aš vistiek norėjau būt su juo. Nekartą išsiskyrę buvom 2 savaitėm, bet susitaikydavom. Jis man sakydavo, kad per dažnai susitikinėjam, per daug bendraujam.

Vieno išsiskyrimo metu jis susirado kitą merginą, o aš irgi susiradau. Tas kitas vaikinas 100 kartų buvo geresnis už buvusį,  Po 6 mėnesių išsiskyrimo atsitiko taip, kad buvęs vaikinas bandė mane susigrąžinti, sakė, kad suprato, kokią klaidą padarė, verkė, ir ką? Ir palikau aš tą kitą vaikiną ir grįžau prie buvusio. Dabar mudu kartu, bet jis vėl nenori būti, sako, kad nemyli manęs, sako, kad labiausiai norėjo būti su ta kita mergina.

Apie savalaikio tinkamo seksualinio auklėjimo reikšmę

Arūno Maniušio nuotr.

Dirbant su klientais neretai tenka padėti jiems išspręsti įvairias problemas, susijusias su netinkamu seksualiniu auklėjimu (ar neauklėjimu) ir trauminėmis patirtimis. 

Beje, kaip manote, kada pradedamas seksualinis žmogaus auklėjimas? Gal žinote, o gal ir ne, - dar iki gimimo. 

Kaip žmogus priims savo lytį, didele dalimi priklauso nuo to, ar tėvai priima vaiko lytį tokią, kokią jam suteikė gamta.  Jei tėvai ar bent vienas iš tėvų laukia vaikučio ne tos lyties, tai dar negimęs žmogutis jaučia, kad jis kažkuo neatitinka tėvų lūkesčių.  Tada ir turime mergaites, kurios elgiasi kaip berniukai (ir dar tuo giriasi: “Vaikystėje aš žaidžiau tik su berniukais, karsčiausi po medžius, žaisdavau karą ar net mušdavausi.”), o berniukus švelnius ir nedrąsius kaip mergaites.

Kaip tikslų turėjimas susijęs su materialine gerove ir laimės pojūčiu

Arūno Maniušio nuotr.

Jeilio (JAV) universitete 1953 metais buvo atliktas įdomus tyrimas.  Būtent: grupės studentų paklausė, ar jie turi išsikėlę sau detalius tikslus ir apmąstę planą, kaip juos ketina įgyvendinti.  Išaiškėjo, kad tik ę procentai student tokius tikslus turėjo.

Praėjus 20 metų buvo surasti tie dabar jau buvę studentai ir jiems užduoti klausimai apie jų finansinę padėtį.

Šeimyniniai santykiai – rimtas gyvenimo projektas

Arūno Maniušio nuotr.

Santykių pradžioje du įsimylėję žmonės vienas kitą supranta iš pusės žodžio. O kartais ir jo nereikia.  Ir jiems atrodo, kad tokia situacija tęsis visą gyvenimą. Įsitikinimo, kad dviejų balandėlių laukia laiminga ateitis negalėtų sugriauti jokie perspėjimai.

Tačiau praeina kiek laiko, susižavėjimas kažkur išgaruoja, rožiniai akiniai nukrenta ir vietoj pasakų princesės atsiranda eilinė višta, o vietoj nuostabaus princo – nupešiotas gaidelis.

Ko niekada nepasakys profesionalus astrologas

Rimtas profesionalas astrologas, taip pat ir psichologas, niekada nepateiks griežto verdikto, kuris neduotų žmogui pasirinkimo.  Laisvė turi daug lygių, todėl išeičių visada yra ne viena.

Kaip neatsargus gydytojo žodis gali turėti neigiamos įtakos ligos eigai, taip astrologų, būrėjų prognozės gali paveikti jomis tikinčio žmogaus gyvenimą.  Gerai, jei tos prognozės teigiamos.

Šiame trumpame video S. Kovaliovas piktinasi neprofesionalia astrologe-psichologe, kuri nurodė merginai, svajojančiai apie šeimą, geriau būti meiluže nei kurti šeimą.  Profesoriaus pasipiktinimas suprantamas.  Tikiuosi, teisingai supras neprofesionalios astrologės kritiką jos profesionalūs kolegos.

Video filmukas yra su lietuviškais subtitrais.  Malonaus ir naudingo klausymo.

Stengtis ar nesistengti atrodyti idealiu žmogui, kuriam nori patikti?

Atrodytų, koks kvailas klausimas, nes mes tiesiog natūraliai stengiamės pasirodyti geresniais prieš žmogų, kuriam norime patikti. Kedename savo plunksneles, išreiškiame savo gerąsias savybes, maskuojame net ir nežymius trūkumus.

Trumpalaikiuose santykiuose tai pavyksta ir veikia.  Tačiau jei bendraujame ilgiau, yla vėliau ar anksčiau išl5s iš maišo.  Vargu ar tai teigiamai paveiks jūsų santykius su tuo žmogumi.

Įkyrios mintys ir savigrauža

Savaime suprantama, kad galvoti apie save ir savo gyvenimą reikia ir yra naudinga.  Tačiau neretai sugedusia plokštele besisukančios negatyvios mintys tampa tikrų tikriausia savigrauža, neleidžiančia normaliai gyventi tiesiogine to žodžio prasme.

Klaida paprastai būdan tame, kad žmogus vis gromuluoja ir gromuluoja tai, kas atsitiko negero ar baisaus, bet nesistengia suprasti, kas konkrečiai ne taip įvyko ir kaip tai galima ištaisyti ar bent minimizuoti negatyvias pasekmes.

Kaip žinome savęs graužimas ir verkimas mažai veiksmingi. Jie tik dar labiau didina patirtą skausmą. Tokią situaciją galima palyginti su kraujuojančia žaizda, į kurią žiūrima ir verkiama, bet nesistengiama konkrečiai veikti, kad kraujavimas būtų sustabdytas.

Apie tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti

Ar galite įsivaizduoti, kad kokio meistro tikslas būtų plaktuko įsigijimas?  Net jei plaktukas yra ypatingas, jis vis tiek yra tik įrankis, kurio paskirtis ne salone po stiklu puikuotis, o kalti vinis.  Lygiai tas pats būtų, jei šeimininkė įsigytų keptuvę ar jų kolekciją ir ja didžiuotųsi, bei visiems svečiams ją demonstruotų.  Būtų absurdas, tiesa?  Keptuvė yra virtuvės įrankis ir jos paskirtis yra padėti gaminti maistą.


Labai svarbu nesumaišyti tikslo su priemone.  O, bet, tačiau.  Žmonių pasaulyje tai atsitinka ne taip ir retai.  Štai kultūrizmas užgimė kaip sporto šaka, padedanti žmogui būti sveikam ir stipriam. Žinome, į ką pavirto kultūrizmas, kai raumenų vystymas tapo tikslu.  Tikiu, kad galima kalbėti apie stiprumą, tačiau dėl sveikatos palaikymo, o tuo labiau stiprinimo kyla didelės abejonės.