Kaip priimti sau tinkamą sprendimą, kai žemė slysta iš po kojų

Laukiuosi dar tik kokios 6 savaitės. Tai pirmas vaikelis (nuo mylimo vyro). Nežinau, ką daryti – šeštadienį buvome draugės gimtadienyje, visiems pasakėm, kad laukiuosi...  Kadangi pavargau, pati pirmoji nuėjau miegoti. Naktį jau visi prigėrė, laksto kas kur, tik negirdžiu savo draugo. Galvoju, nulipsiu ir pažiūrėsiu, ką beveikia. Ogi nueinu, iš dušo išeina mano mokyklos draugė, ir žiūriu, stovi mano draugas... Abu teigė, kad nieko nebuvo, kad tik kalbėjosi. 

Abiem netikiu. Žinau, kad mano draugas draugavo su kita, buvo neištikimas porą kartų. Tai pasitikėjimo nėra. Bet jis sako, kad mane myli, kad su manimi jis pasikeitė... Man sunku jam atleist. Jis prisiekinėja, kad nieko nedarė ir nedarys, kad aš jo žmogus ir pan. 

Ką man daryti? Jau nebežinau, ar noriu to vaiko, jau nieko nebenoriu... 

Aš esu aš, o tu esi tu

Arūno Maniušio nuotr.

Jei jūs dar negirdėjote žymiosios Frico Perlzo maldos, išreiškiančios ekologiškų žmonių santykių esmę, tai aš tiesiog jums pavydžiu.  Pavydžiu tos akimirkos, kai jums atsivers akys, lengviau įkvėpsite oro, pasijusite laisvesni ir...  ir kupini meilės sau, kitam ir net pasauliui.

Patografija bando paaiškinti, kad genialumas yra susijęs su ligomis

Šiandien internete sužinojau, kad yra tokia sritis (mokslu nedrįsčiau pavadinti) kaip patografija.  Patografija – tai biografijos rūšis, aprašant įžymių žmonių gyvenimus labai savotišku požiūriu – bandant paaiškinti jų genialumo priklausomybę nuo sirgtų ligų.

Nenuostabu, kad daugelis genijų gerokai išsiskyrė iš paprastų žemės gyventojų ne tie tik savo darbais, protu, bet ir gyvenimo būdu, savo charakterio keistenybėmis, įpročiais ir kt. 

Nenuostabu, kad ne kartą buvo bandoma paaiškinti genijaus atsiradimo vienoje ir kitoje asmenybėje sąlygas.  Biografai lyg duknas išpurtė visas įmanomas žymių žmonių gyvenimo dulkeles, išvaikščiojo jų gyvenimo vingiais, dėliojo jų gyvenimo mozaikas.  Natūralu, kad pritrūkus kokių tai segmentų, jie tiesiog būdavo sukuriami.  Galiu įsivaizduoti, kad nereta biografija priverstų šypsotis ar net rimtai supykdytų tuos, apie kurių gyvenimą buvo pasakojama.

Vairavimo instruktorius neturi teisės rėkti ant jūsų, kai mokotės važiuoti mašina

Patyrę vairuotojai šito tikrai nesupras.  Nesupras, kaip galima bijoti vairuoti mašiną. O tiems (dažniausiai – toms), kuriuos sukausto baimė vien pagalvojus, kaip reiks sėsti už vairo, tikrai ne pyragai. 

Jei prieš savaitę iškyla poreikis kur tai nuvažiuoti, skaityk, kad savaitė sugadinta. Dokumentų, raktelių susiradimas – jau tikras košmaras.  Kelionė nuo buto durų iki mašiniuko durų – devyni pragaro ratai.  Dabar galit įsivaizduoti, o ką, visa tai išgyvenus, reiškia užvesti variklį ir pajudėti iš vietos. 

Ir čia ne šiaip paistalai, o tikri žmogaus išgyvenimai. 

Kaip gauti tai, ko nori

Šiam 47 min. video įrašui subtitrus lietuvių kalba ruošiau labai ilgai.  bent taip jau man subjektyviai atrodė.  Tekstas jau buvo paruoštas, bet reikėjo jį suderinti su pačia video medžiaga, kai kur pakoreguoti ir įkelti. 

Kas vakarą skirdavau laiko subtitrų įkėlinėjimui.  Važiuodama į seminarą, vežiausi ir kompiuterį.  Prie šio darbelio dirbau ir orouoste, laukdama lėktuvo skrydžio, net pačiame lėktuve. Ir štai - sekmadienis, kai su palengvėjimu pamačiau, kad pabaiga jau šviečiasi.

Prisiminkim penkias meilės kalbas

Arūno Maniušio nuotr.

Pasirodžius Gary Chapman‘o knygai apie penkias meilės kalbas, tapo kur kas paprasčiau suvokti, kodėl taip yra, kad santykiuose tarp žmonių, ir ypač sutuoktinių, ne visada galima vadovautis kitų sėkminga patirtimi.

Viena Amerikoje gyvenanti klientė skundėsi, kad vyras apiberia ją gražiais žodeliais, po tūkstantį kartų sako „myliu“, „tu pati gražiausia“, „tu pati puikiausia“, bet nepakels užpakalio nuo kompiuterio, kad nuramintų verkiantį vaiką, nenupirks gėlės žiedo, jau nekalbant apie brangesnę dovaną.

Kaip gali sugadinti gyvenimą tėvų palinkėjimas „Kad tik tu būtum laimingas."

Tikriausiai, daugelis iš savo tėvų esame girdėję palinkėjimą „Kad tik tu būtum laimingas.“  Atrodo, kas čia blogo.  Tėvai myli vaikus ir nori jiems paties geriausio. Ir vis tik šioje frazėje slypi pavojus. 

Įsivaizduoju, kad dabar su nustebimu ar net pykčiu žiūrite į mane: „Apie kokį pavojų tu kalbi?  Kas tokioje nekaltoje natūralioje frazėje gali būti blogai?!“

Tiesa, nieko blogo neatsitiks, jei šią frazę vaikas priims kaip pranešimą, kad „aš tave myliu.“, „tu man esi brangus.“, „linkiu tau viso geriausio“.  Tačiau pavojus pasireiškia tada, kai vaikas pasakymą „Kad tik tu būtum laimingas.“ priima kaip užduotį, kaip priesaką, kaip kažką tokio privalomo.

Jei žmonės nebijotų, jie labai daug padarytų

Internete radau štai tokį CV.  Įspūdingas, tiesa?

Visiškai sutinku su kažkieno išsireiškimu, kad jei žmonės nebijotų, jie labai daug padarytų ir visai kitaip gyventų.  Kur kas įdomiau, efektyviau, laimingiau. 

Kaip pavyzdį pateiksiu vienos klientės aprašytą vidinį dialogą, kuriame pasireiškia viena jos dalis, kuri bijo, ir kita dalis, kuri skatina veikti.  Paskaitykit šį dialogą ir pasakykit, kuri dalis laimės.

-Каs trukdo?
-Baimė.
-Ko bijau?
-Manęs niekas nepriims į darbą.
-Kodėl?
-Todėl, kad turiu mažai patirties ir daug metų.  Be to mano kandidatūra nėra aukšto lygio…
-Iš kur tu žinai? Ar kas tau apie tai sake?
-Ne.
-Tai ką tada reikia daryti?
-Bandyti.
-Ką konkrečiai darysi?
-Parašysiu CV.

Kaip atpažinti melą, skleidžiamą per masines informacijos priemones

Vladimiras Levi

Mano gyvenime buvo laikotarpis, kai žavėjausi psichologu, rašytoju, poetu Vladimiru Levi.  Jo knygas ne visada buvo galima nusipirkti Lietuvoje, todėl prašydavau pažįstamų parvežti jas iš Rusijos. Kiek žinau, lietuvių kalba yra išėjusi jo knyga "Menas būti savimi".

Tuo metu išdrįsau rašytojui nusiųsti klausimą ir, (mano džiaugsme!) rašytojas į  jį atsakė knygoje "Kreipianti proto jėga" ("Направляющая сила ума"). 

Vartydama šią knygutę stabtelėjau ties savo klausimu ir V. Levi atsakymu.  Manau, kad jis aktualus ir šiandien.  Pateiksiu juos lietuvių kalba (vertimas mano).

Meilė iš tiesų svarbu, bet kartu būtina sugebėti savo meilę valdyti

Arūno Maniušio nuotr.

Aš jau buvau minėjusi, kad kiekvieno seminaro pradžioje prof. S.
Kovaliovas pasakoja jo paties parinktą alegoriją, geriausiai išreiškiančią seminaro medžiagą.  Pateiksiu čia istoriją, kuri buvo papasakota seminaro „Meilės ir artumo psichoterapija“.

Beje, tą kartą S.Kovaliovas pasakojo ne alegoriją, o čekų rašytojo Karelo Čapeko apsakymą „Tikroji Romeo ir Džiuljetos istorija“ iš ciklo „Apokrifai“, kur autorius savitai traktuoja žinomus istorinius mitus.

Čia perpasakosiu Karelo Čapeko istorijos apie Romeo ir Džuljetą versiją, nes man nepavyko rasti šio kūrinio, išversto į lietuvių kalbą internete.

Maldos galia

Viename iš savo seminarų prof. Sergejus Kovaliovas pasakojo apie eksperimentą, kurio metu ligoniai jiems patiems nežinant buvo suskirstyti į dvi grupes.  Už vienos grupės ligonius buvo paprašyta melstis (tiems nežinant). Abiejų grupių ligonius gydė tradiciškai. 

Po kurio laiko buvo ištirti gydymo rezultatai ir pastebėta, kad tie žmonės, už kuriuos buvo melstasi, sveiko greičiau ir lengviau.

Šį efektą galima paaiškinti įvairiai, tačiau svarbu žinoti ne „kodėl taip vyksta?“, o kas ir kaip veikia.  Ir, jeigu veikia, galima tuo pasinaudoti.

Pasijuokim :)

Kalbasi du psichiatrai:
- Sakykite, kolega, kaip jūs manote - jeigu žmogus kalbasi su katinu, tai jau paranoja ar dar ne?
- Dar ne. Paranoja yra tada, kai žmogui baisu, kad katinas ko nors neišplepėtų.

Pokalbis pas psichologą:
– Alkoholį vartojate?
– Ne.
– Rūkote?
– Ne.
– Kortom lošiat?
– Ne.
– Kaip su svetimom moterim?
– Vengiu.

Kaip sulėtinti bėgantį laiką, kad spėtum padaryti tai, ką nori

Ar pastebėjote, kad laikas su amžiumi pradėjo net ne bėgti, o skristi.  Tik pradėjome kokį darbą, žiū jau naktis. Tik tik šventėme naujus metus, o jau ir vėl Kalėdos.  Net ir gimtadienių skaitliukas pradėjo suktis pašėlusiu greičiu. 

O prisimenate, kad vaikystėje laikas ėjo visai kitaip. Rytas atrodė toks ilgas, kad pietų metas buvo už septynių kalnų.  O vakarienė buvo kažkuo iš fantastikos srities. Faktas, kad mes gyvenome tokiame laiko tėkmės jutime, gali padėti mums jau suaugusiems sulėtinti subjektyvų laiko tėkmės greitį.

Kaip tai galima padaryti, pasakoja integralinio neuroprogramavimo autorius prof. S. Kovaliovas ProPsichologijos laidoje "Atsakymai į žiūrovų klausimus". 

Dalį laidos, kurioje profesorius atsako į klausimą apie tai, kaip sulėtinti laiko tėkmę, paruošiau su lietuviškais subtitrais.  Smagaus ir naudingo žiūrėjimo, klausymo ir skaitymo!

Kaip galima sustabdyti patyčias ir smurtą

Pradėjau šį straipsnelį sakiniu, kad man nėra tekę patirti patyčių. Parašiau ir susimąsčiau: ar tikrai.  Ir prisiminiau vieną kitą epizodą, kai mane užgaudavo kitų gal ir be piktų užmačių pasakyti žodžiai. 

Gaila, bet patyčios, kito žmogaus žeminimas, išjuokimas vyksta ne tik tarp vaikų. Neretai šeimose moterys (ir vaikai) patiria psichologinį ar net fizinį smurtą.  Paprastai smurtautojas  pats nepasitiki savimi, ir savęs įtvirtinimui ima žeminti silpnesnius.

Kaip septynios skrybėlės gali padėti priimti teisingą sprendimą

Priimti sprendimą neretai būna nelengva. Ypač, jei tas sprendimas ryškiai įtakos tavo ir kitų tau artimų žmonių gyvenimus. 

Vienoje rašytojo ir psichologo V. Levio knygoje radau paprastą ir linksmą būdą, kurio pagalba net ir rimto sprendimo priėmimas gali tapti įdomiu žaidimu. Vadinasi jis "Septynios mąstymo skrybėlės".

Neišsigąskit! Jums nereikės bėgti į parduotuvę pirkti skrybėlių.  užteks jas tik įsivaizduoti.

Kaip kalnas ėjo pas Muhamedą

Arūno Maniušio nuotr.

Tikriausiai girdėjote posakį, kad kalnas pas Muhamedą neina.  Tai Muhamedas turi nueiti pas kalną.

Tačiau gyvenime visko nutinka. Pasidalinsiu atveju iš savo konsultacinės praktikos.

Klientė – simpatiška 38 metų moteris buvo nepatenkinta savo darbu.  Ne tiek darbu, kiek sąlygomis, pagal kurias ji buvo paprasčiausiai išnaudojama.  Iš pradžių, gyvenant svetimoje šalyje, ją ši situacija tenkino. Kaip vėliau išsiaiškinome, ilgos darbo valandos neleisdavo jai svaigintis alkoholiu, nuo kurio ji jau turėjo priklausomybę. 

Muzika gali išgydyti. Muzika gali sužaloti.

Tikriausiai nenustebinsiu pasakydama, kad muzika gali išgydyti ir muzika gali susargdinti.  Žiūrint kokios muzikos klausotės.

Arūno Maniušio nuotr.

Gydantį muzikos poveikį pastebėjo dar senovės mąstytojai.  Pitagoras (570-490 metai iki m. e.), kurio teoremą, jei prisimenate, mokėmės mokykloje, atkreipė dėmesį  į muzikos poveikį žmogaus psichikai.  Mus pasiekė jo žodžiai, kad „Muzika gali išgydyti žmones nuo beprotybės“.

Beje, tais laikais visa muzika buvo gydančioji.  Pavojinga žmogui muzika, tokia, kuri gali jį sužaloti tiek fiziškai, tiek psichiškai, atsirado tik 20 amžiaus viduryje, kai jaunimas „susirgo“ roku. 

Mokslininkai nustatė, kad rokas yra labiau kenksmingas nei naudingas.  Jo klausymas žemina intelektą, sukelia priklausomybę, kuriai netgi duotas „muzikinės narkomanijos“ pavadinimas.

Nė vienas neišmoko vaikščioti, nė karto nenukritęs

Perskaičiusi Bruno Ferrero miniatiūrą „Padavėja“, prisiminiau anekdotą ta pačia tema:

Mama persisvėrė per langą ir sušuko:

-Jonuk, eik namo!

Šviesiaplaukis berniukas, žaidęs smėlio dėžėje, pakėlė galvą:

-Mama, ar man šalta, ar aš išalkau?

Kaip padėti berniukui užaugti tikru vyru

Paruošiau dar vieną "ProPsichologijos" video laidos įrašą su lietuviškais subtitrais.  Šį kartą nagrinėjamas labai aktualus klausimas - kaip auklėti berniukus,kad jie išaugtš tikrais vyrais.

Ne paslaptis, kad nemažai vaikų gyvena nepilnose šeimose, ir paprastai - su mama.  Berniukams, augantiems be tėvo, labai reikalingas normalus vyriško elgesio modelis.  Todėl svarbu, kad jo gyvenime būtų tikras vyras, kurio elgesio modelį galėtų perimti vaikas.

Be to svarbu, kad berniukas turėtų galimybę lankyti kovinių sporto šakų treniruotes.  Tai suteiks jam sugebėjimą apsiginti, pastovėti už save. 

Svarbios ir komandinės sporto šakos. Čia išmokstama kolektyviškumo, bendro darbo, džiaugsmo už kitus ir už bendrai pasiektą rezultatą.  Visa tai tikrai pravers gyvenime.

Beje, ko čia aš pasakoju.  Geriau spauskite ant nuorodos ir paklausykite iš pirmų lūpų.
https://www.youtube.com/watch?v=sjEtmViZ5Kk

Ką daryti su neryžtingumu, trukdančiu įgyvendinti puikius sumanymus

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų patyrė būseną, kai galva pilna viliojančių planų, tačiau jie taip ir lieka neišsipildžiusiomis svajonėmis.  Šiandien papasakosiu apie būdą (psichoterapijoje vadinamą psichotechnika) kaip padėti sau išjudėti iš mirties taško nuostabių sumanymų įgyvendinimo link.

Pasakėčioje apie tai, kaip vežimą traukė lydeka, gulbė ir vėžys, labai gerai parodyta  užstrigimo situacija.  Vežimas taip ir lieka stovėti, nors  eikvojama daugybė energijos jam išjudinti.  Bėda tame, kad  lydeka traukia jį į upelį, vėžys atbulas sausuma, o gulbė stengiasi pakilti į dangų.

Kiek laiko kentėti vyrą alkoholiką?

Arūno Maniušio nuotr.

Laba diena, nežinau nuo ko pradėti... Esu ištekėjusi, auginu metukų dukrytę.  Tikrąja šio žodžio prasme auginu, nes vyras visai nepadeda. 

Mano vyras (turbūt turėčiau bijoti šio žodžio) - ALKOHOLIKAS. Jis turi darbą, tačiau visai neturi atsakomybės jausmo, nes šeimai pinigų praktiškai neskiria, buto išlaikyti nepadeda, vaiku nesirūpina, nors sako, kad jį labai myli, bet tai – tik žodžiai.  Mat visada turi pinigų cigaretėms ir alkoholiui.

Daug kartų norėjau viską baigti, ta prasme – skirtis, bet visada šeima atrodė svarbiausia, o žmogus prašė vis kito šanso, bet tai tebuvo kalbos. Mano vyras nėra smurtavęs prieš mane, bet aišku, aš nesu kvaila ir žinau, kad alkoholis daro savo, ir jis bet kada gali pradėti smurtauti.

Prieš pradedant kelionę svarbu žinoti, kur esu ir kur noriu nuvykti

J.Tarasenko paveikslo fragmentas

Labai daug žmonių sunkiai gali įvardinti, ko jie nori.  Tad prieš pradedant bet kokį darbą, kelionę ir tuo labiau psichoterapinį procesą svarbu išsiaiškinti dabartinę situaciją (kur esu dabar) ir norimą situaciją (ką noriu pasiekti).

Neretai pasitaiko, kad žmogus vis dar napaleidžia praeities ir joje gyvena.  Būna ir kitoks variantas, kai jis gyvena tarytum ateity ir nesuvokia esamos problemos.  Tad pradžioje svarbu tiksliai įsivardinti, kur esu dabar. 

Psichoterapijoje tai suvokti padeda atsakymai į  žemiau pateiktus klausimus. Beje, atsakymus į juos yra naudinga peržiūrėti ir sprendžiant psichologines problemas savarankiškai.

Dabartinė būsena

1.Kame problemos esmė?

Kaip ji pasireiškia jūsų gyvenime? Kaip ji įtakoja jūsų būseną, elgesį, įsitikinimus, savivertę, savęs vaizdinius. Kaip jūs matote problemą, ką tada girdite, ką jaučiate, ką galvojate?

2.Kokiose situacijose pasireiškia problema?

3.Ką jau darėte, kad išspręstumėte problemą? Kokių rezultatų pasiekėte?

4. Kokias antrines naudas jums suteikia problemos turėjimas?

5. Kodėl jūs dar neišsprendėte šios problemos?

Apie darbą, savirealizaciją, prasmingumą ir misiją

Darbas dėl pinigų ar dėl savirealizacijos?  Žmogaus asmenybė gali progresuoti, bet gali ir regresuoti. Vystydamas savo gabumus ir galimybes, žmogus tobulėja, savirealizuojasi. Iš kitos pusės, neturėdamas galimybių gabumams pasireikšti, atsiskleisti žmogus gali tapti nelaimingu, vystytis negatyviai, susirgti.

Šiais ir kitais klausimais kalbėjau su žurnaliste ir bandžiau atsakyti į jos klausimus. 

Klausimas: Darbas ir savirealizacija. Kokią įtaką savirealizacijai turi darbas? Ar būtina darbe turėti galimybių saviraiškai? Kokios jos?

Į klausimą atsakysiu klausimu – ar visiems rūpi savirealizacija.  Atsakymas: ne.  Tad gal nebūtina visus matuoti vienu Prokrusto lovos ilgiu.  Kokią funkciją žmogaus gyvenime gali atlikti darbas, geriausiai iliustruoja padavimas apie tris akmenskaldžius.

Kodėl vis dar teisinamės, kai niekam mūsų pasiteisinimas nereikalingas

Papasakosiu neseną įvykį iš savo gyvenimo. Buvau komandiruotėje Maskvoje ir dalyvavau ten vykstančiame Inovacinių psichotechnologijų instituto organizuojamame seminare. Vakare su drauge ketinome eiti į teatrą, todėl per pietų pertrauką nusprendžiau pareiti iki viešbučio ir ten palikti kompiuterį ir kitus daiktus, kad jų nereikėtų tampytis vakare.

Mano viešbutis buvo 20 min. pėsčiomis atstumu nuo seminaro vietos, todėl įvertinau, kad per valandą sėkmingai suvaikščiosiu pirmyn-atgal ir dar liks laiko.

Ką daryti, jei prapuolė noras gyventi?

Viktoras Fraklis

Ką daryti, jei prapuolė noras gyventi? Kaip gyventi, kai lieka tik nerimas dėl ateities ir baimė prarasti viską, kas brangu?

Tokiais atvejais verta prisiminti Viktorą Franklą, kuris karo metus išgyveno koncentracijos stovykloje, stebėjo savo likimo brolius ir atskleidė keturis dalykus, kurie net pačiomis žiauriausiomis nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis padeda išlaikyti norą ir valią gyventi:

Keletas veiksmingų būdų, kaip išlaikyti budrumą, dirbant monotonišką darbą

Nežinau, kaip kitus vairuotojus, bet mane, sėdinčią už vairo, naktinis greitkelis migdo. Ypač, kai važiuoju po intensyvaus dviejų dienų seminaro. Kartą vos nepatyriau avarijos, kartą stojau pakelėj, kad nors penkiom minutėm snustelėti.  Todėl labai sudomino prof. S. Kovaliovo atsakymas į klausimą, kaip išlaikyti budrumą, dirbant monotonišką darbą.

S. Kovaliovas, visų pirma, patarė suteikti veiklai aukštą vertybinį-motyvacinį lygį. Pavyzdžiui, jei jūsų laukia ilga kelionė, tai jūs ne bukai žiūrėkite į kelią, o pabandykite aplinką pamatyti kitu požiūrio kampu.

Kaip tapti tėvais dar prieš kūdikio gimimą

Arūno Maniušio nuotr.

Aš esu už vyro dalyvavimą gimdyme, maniškis iš pradžių sakė, kad dalyvaus, bet dabar apsigalvojo, sako: "Tau labai skaudės, tu labai šauksi, man širdis plyš bežiūrint". Manau, jis tiesiog bijo,  o gal dar apsigalvos? Iki gimdymo dar liko 4 mėn".

Sveika, tavo laiškutyje jaučiu pasimetimą dėl to, kad vyras atsisakė dalyvauti gimdyme.  Iš vienos pusės tu  matai  jo baimę, tačiau ir tau pačiai neramu dėl to, kas tavęs laukia, todėl nori, kad nelengvu metu šalia būtų  artimas žmogus.  Iš tavo žodžių girdžiu, kad tikiesi, jog vyras dar apsigalvos. 

Žmonės dažnai nusprendžia, ką kitas galvoja, ir su tuo savo įsivaizdavimu kovoja

Dvi seserys barėsi dėl apelsino, nes abiem jo reikėjo.  Galų gale nusprendė jį padalinti per pusę.  Kai tai padarė, išaiškėjo, kad vienai reikėjo apelsino žievelės, o kitai jo sulčių. 

Ir čia ne šiaip sau anekdotas, o praktiškai kasdien pasitaikantys gyvenimiški įvykiai, nes vietoj to, kad žmonės išsiaiškintų, pagaliau normaliai pasikalbėtų, suprastų vienas kitą ir vienas kito poreikius, jie nusprendžia, kad žino, ką kitas galvoja, ir su tuo savo įsivaizdavimu kovoja.  Kaip tos dvi seserys.

Viena seminaro dalyvė pasiskundė S. Kovaliovui, kad 20 metų negali surasti bendros kalbos su kaimynu dėl tvoros.  Ji tvirtino, kad ne kartą bandė kalbėtis, bet viskas veltui – kalbėk nekalbėk, kaip į sieną.

S. Kovaliovas visų pirma jai atsakė, kad jokio dialogo tarp jos ir kaimyno nėra ir niekada nebuvo, nes ji taip niekada ir nepabandė atsistoti į kaimyno vietą. Svarbu suprasti kito argumentus. Pakeisti kitą galimą tik išeinant iš jo pasaulio modelio, iš jo supratimo. Tai reiškia, kad būtina suprasti, kaip jis mąsto, ką jaučia.

Paprastai mes galvojame, kad ir kitas mąsto bei jaučia taip pat, kaip ir mes. Tačiau būtina suprasti, kad dailininkas, medkirtys ir botanikas, atėję į vieną ir tą patį mišką, jį matys skirtingai. Taip ir žmonės tą pačią konfliktinę situaciją mato skirtingai.

Dar svarbu žinoti, kad konfliktinės būsenos tęsiasi dar iki 7-10 metų jau po to, kai pats konfliktas baigėsi.  Todėl tikrai kur kas geriau pakalbėti ir išsiaiškinti, koks kito žmogaus pasaulio matymas, dar prieš prasidedant konfliktui.

Kaip padėti sau užmigti

Ar galima pagydyti nemigą neuroprogramavimo metodais? Ar yra patirties šioje srityje? Kaip galima būtų panaudoti tai individualiai, namuose?
Sigita, 54 m.    


Miegas yra nesąmoninga būsena, tad natūralu būtų jam įtaką daryti metodais, veikiančiais pasąmonę. Tačiau dažniausiai problema yra ne pati nemiga, o jos pasekmės.

IQ testo rezultatai nepasako, kaip žmogus sugebės intelektą panaudoti gyvenime

Slovėnijos modelis Airis Mulei, kurios iQ 156

Tikriausiai visi girdėjome apie IQ testą.  IQ trumpinys sudarytas iš pirmųjų raidžių termino „Intelligence Quotient”.  Terminą 1911 metais pasiūlė Šternas, ir kaip matome, jis puikiai prigijo.

Šis testas taikomas žmogaus intelekto lygiui nustatyti. Laikui bėgant pats testas keitėsi.  1916 matais amerikiečių psichologas L.Termenas sukūrė naują formulę IQ lygiui nustatyti ir įvedė vidutinį intelekto lygį, kurį pažymėjo “100”.  Jei sprendžiantis testą surinkdavo daugiau nei 100 balų, būdavo manoma, kad jo intelektas yra aukštesnis nei vidutinio lygio.  Ir priešingai – jei surinkdavo mažiau nei 100 balų, žmogus buvo laikomas žemesnio nei vidutinis intelekto.

Nepaisyti autoritetų ir pasitikėti savimi kaip Maiklas Kraitonas!

Maiklas Kraitonas

Maiklo Kraitono (1942-2008) vardą prisimenu, kai vienaip ar kitaip pasireiškia manyje nepasitikėjimas savo jėgomis.  Kai lyg tirštas rūkas užslenka momentai, kai atrodo, jog nieko nesugebu, viskas beprasmiška. 

Tada prisimenu Maiklą Kraitoną ir beprotišką jo poelgį, kai besimokydamas Harvardo universitete literatūros, bei pykdamas ant dėstytojų, kurie žemai vertino jo parašytus kūrinius, pateikė jiems Orvelo ese kaip savo darbą.