Žmogiškąją brandą išreiškia ne amžius metais, o visai kiti dalykai. Apie gyvus ir negyvus suaugusius

Arūno Maniušio nuotr.

Pratęskime pokalbį apie tai, kas yra suaugęs žmogus.  Apie suaugusio žmogaus bruožus galite paskaityti čia.

Profesoriaus S. Kovaliovo nuomone, tikrų suaugusių žmonių yra labai nedaug, nes žmogiškąją brandą išreiškia ne amžius metais, o visai kiti dalykai.  Tikrus suaugusius jis vadina gyvais suaugusiais.

Tik amžiumi, o ne branda suaugusius žmones S. Kovaliovas vadina negyvais suaugusiais.

Pažiūrėkime, kuo skiriasi negyvas suaugęs nuo gyvo ir kaip tai pasireiškia.

Kuo suaugęs žmogus skiriasi nuo nesubrendėlio

Arūno Maniušio nuotr.

Tikriausiai, visi esate pastebėję, kad kartais suaugusieji elgiasi visai ne kaip suaugusieji.  Dėdė jau amžiuje, o teta irgi nebe mergaitė, bet užpyks, užsiožiuos, ims nesąmones išdarinėti... Pažįstama?  Be abejo, taip. 

Ir mes patys neretai pasielgiame lyg maži vaikai, kad paskui  net gėda prisiminti. 

Tai kas gi iš tikrųjų yra suaugęs žmogus? Žemiau išvardinsiu bruožus, kurie būdingi suaugusio žmogaus gyvenimui.

Jei žmona reikalautų, kad vyras ją mylėtų aštuonis kartus per naktį... (apie sutuoktinių vaidmenis šeimoje)

Arūno Maniušio nuotr.

Vakar kalbėjom apie  sutuoktinių vaidmenis šeimoje.  Buvo išvardinti net 9 vaidmenys: šeimos aprūpintojo, šeimininko ar šeimininkės,  mažo vaiko prižiūrėtojo, vaikų auklėtojo, seksualinio partnerio, pramogų organizatoriaus, subkultūros organizatoriaus, atsakingo už ryšius su giminėmis bei šeimos psichologo. 

Vyras ir žmona tuos vaidmenis pasiskirsto tarpusavyje taip, kaip jiems tinka ir kaip abiem (!) pritinka. 

Šeimos vaidmenų sąrašas klasikinėje ir egalitarinėje šeimose

Arūno Maniušio nuotr.

Šeimyniniame gyvenime vyras ir žmona atlieka tam tikrus vaidmenis, kurių tinkamas pasiskirstymas sukuria santykiuose tvarką. Galima sakyti, kad vaidmuo išreiškia dinaminį statuso aspektą. 

Sudėtingai pasakyta?  Pateiksiu pavyzdį.  Tarkim tu šeimoje turi šeimininko statusą.  Vadinasi, tu atlieki šeimininko vaidmenį.

Trys meilės komponentai ir santykių rūšys, kai trūksta vieno ar dviejų komponentų

Arūno Maniušio nuotr.

Pakalbėkim apie meilę.  Robertas Stenbergas teigia, kad meilę sudaro trys komponentai:

ARTUMAS (bendrystės, vienybės jausmas),

AISTRA (pasireiškianti seksualiniuose santykiuose),

ĮSIPAREIGOJIMAI.

Kaip vystosi santykiai šeimoje, kai vienas iš sutuoktinių materialiai išlaiko kitą

Lingos Švanienės nuotr.

Neretai šeimose pasitaiko tokie santykiai, kai vienas sutuoktinis dirba ir pilnai išlaiko nedirbantį sutuoktinį.  Tokiu būdu šeimoje neišlaikomas „imti ir duoti“ balansas. Duodančiuoju klasikinėje šeimoje paprastai būdavo vyras, bet šiais laikais dažnai šią rolę vykdo moterys, išlaikydamos savo antrąją pusę.

Pasižiūrėkime, kas laukia tokių porų, ir kaip neišvengiamai vystysis jų santykiai.

Natūralu, kad atskirais šeimyninio gyvenimo momentais vienas gali duoti daugiau, vėliau situacija gali išsilyginti ar net pasikeisti. 

12 išsireiškimų apie gerą nuotaiką ir džiaugsmą

Arūno Maniušio nuotr.

Ant Kūčių stalo pagal tradiciją turi būti 12 patiekalų. Linkėdama tinklaraščio skaitytojams linksmų švenčių, parinkau 12 išsireiškimų apie gerą nuotaiką ir džiaugsmą.

1

Jei norite, kad gyvenimas jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą nuotaiką. – B. Spinoza

2

Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas. – Seneka.

Zeigarnik efektas: neužbaigti darbai sukuria įtampą

Pridėti antraštę

Sakoma, kad metams baigiantis reikia užbaigti darbus, kuriuos galima užbaigti.  Iš tiesų, tai geriausia visada darbus užbaigti kaip įmanoma greičiau, nepaliekant “uodegų” neapibrėžtam laikui. 

Pasirodo, kad neužbaigti darbai sukuria įtampą, ir šis reiškinys buvo pavadintas Zeigarnik efektu.

Zeigarnik efektas pavadintas praėjusiame amžiuje gyvenusios psichologės vardu (o tiksliau - pavarde). Užėjusi į kavinę su būriu studentų dėstytoja buvo nustebusi, kad padavėjas be jokių užrašų puikiausiai prisiminė visų užsisakančiųjų pageidavimus.  

Kaip Karpmano trikampis atitinka ego būsenas: Vaiką, Suaugusį ir Tėvą

Arūno Maniušio nuotr.

Toliau konspektuoju S. Kovaliovo seminaro „Psichoterapija, kad gyventum sveikai ir laimingai“ pirmosios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) teorinės dalies medžiagą.  Jau išsiaiškinom, kad gyventi sveikai trukdo pasipriešinimai bei pasyvumas.

Toliau S. Kovaliovas pasakoja apie Karpmano trikampį.
Jei jūs suprantate rusiškai, pateikiu nuorodą 2 val. trukmės video įrašą.

Kaip išmokti gyventi be nuolatinių apmąstymų ir viską analizuojančio žvilgsnio?

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, man 17 metų, turiu normalų socialinį gyvenimą, tačiau dažnai mieliau pabūnu viena. Esu komunikabili, man lengva bendrauti, bet nemėgstu didelių kompanijų. Mano bėda (ar nelabai) ta, jog esu įstrigusi nuolatiniuose apmąstymuose. Nuolat save "pagaunu" mąstančią apie gyvenimo prasmę, visatą, kvantinę fiziką, įvairias sistemas, žmogaus psichologiją, arba analizuojančią save bei pažįstamus. Iš prigimties esu giliai mąstantis žmogus, bet jau pavargau nuo to, norisi atsipalaiduoti. Bet atsipalaidavusi vėl gvildenu sudėtingus klausimus. 

Kaip išmokti kartais pagyventi be visą matančio ir analizuojančio žvilgsnio? Nenoriu visiškai nuo to atsitraukti, tik retkarčiais pabūti paviršutiniškai besidžiaugiančiu gyvenimu žmogumi. Ačiū Jums.

Dar kartą apie pasyvumą, sėkmingai trukdantį siekti norimų tikslų

Arūno Maniušio nuotr.

Toliau konspektuoju S. Kovaliovo seminaro „Psichoterapija, kad gyventum sveikai ir laimingai“ pirmosios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) teorinės dalies medžiagą.  Jau išsiaiškinom, kad gyventi sveikai trukdo pasipriešinimas.  Toliau profesorius pateikia kitą trukdį – pasyvumą.  

Jei jūs suprantate rusiškai ir jau išklausėte 2 val. trukmės video įrašą.

Kuo skiriasi morfinis laukas nuo asmeninės erdvės

Arūno Maniušio nuotr.

Šįkart pateikiami klausimai ir atsakymai nėra paprasti, nes čia aiškinamasi specifiniai terminai – morfinis laukas ir asmeninė erdvė.  Jei profesoriaus paaiškinimų neužtektų, galima paskaityti jo rekomenduojamą knygą.  Šio tinklaraščio tikslas yra ne dėstyti teorinius pagrindus, o sudominti tuo, apie ką ne tik kalbame integraliniame neuroprogramavime, bet ir pritaikome psichoterapiniame darbe.

Seminaro dalyvio klausimas: Kuo skiriasi morfinis laukas nuo asmeninės erdvės?

Ar teisinga patarlė "Kur du stos, visados daugiau padarys"?

Lietuvių liaudies patarlė sako, kad kur du stos, visados daugiau padarys.  Atrodytų, kad nėra čia ko ginčytis, nes  tai – akivaizdu.  Deja, deja...  Dar 1927 metais eksperimentais įrodyta, kad yra priešingai. 

Eksperimentų metu iš pradžių buvo patikrinta, kokį maksimalų svorį gali pakelti kiekvienas tiriamasis.  Tada dalyviai buvo suskirstyti grupelėmis po 2, 4, 8 žmones, ir vėl buvo tikrinama, kiek jie pakels kartu.  Kad ir kiek kartų tyrimas buvo kartojamas, du dalyviai kartu nesugebėdavo pakelti svorio, kuris gautųsi sudėjus jų atskirai pakeliamą svorį.

Apie sveiko gyvenimo būdo tikslus, priemones ir apie tai, kas trukdo gyventi sveikai

Arūno Maniušio nuotr.

Pradedu konspektuoti S. Kovaliovo seminaro „Psichoterapija, kad gyventum sveikai ir laimingai“ pirmosios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) teorinės dalies medžiagą. Galimas dalykas, jūs suprantate rusiškai ir jau išklausėte 2 val. trukmės video įrašą. Net ir šiuo atveju, tikiu, jums  bus naudinga žvilgterėti į konspektą ir prisiminti, apie ką kalbėjo prof. S. Kovaliovas. 

Seminaro metu bus nagrinėjama labai svarbi tema – žmogaus gyvenimas. Ir svarbu, kad būtume sveiki, nes tik tada bus įmanoma džiautis gyvenimu. Ir mes puikiausiai žinome, kad reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo, kurį sudaro:

Koks turi būti idealus vyras arba savo vyriškosios pusės ieškojimai

Briusas Vilisas

Sveikos, mielosios! Jei jūs dar neradote savosios puselės, arba jau atsibudote, kad tas, su kuriuo kadaise sumainėte žiedus, buvo nelemtas apsirikimas, arba ilgaamžį gyvenimo draugą jau palydėjote į smėlio kalnelį, o gal tik šiaip dairotės į vyrus, nes esate moteris, natūralu, kad pagaunate savo svajones, piešiančias jums tinkančio vyro idealą. Tokios jos jau yra tos moteriškos svajonės. Ir nepulkim jų varyti šalin, nes jos gali padėti geriau pažinti mums pačioms save.

Kad išliktum sveikas, reikia augti kaip asmenybei, būti reikalingu sau pačiam, kitiems, pasauliui ir Dievui. (5 dalis)

Arūno Maniušio nuotr.

Dinaminę ligos priežastį galima  išsiaiškinti dar vienu modeliu, kuris seminaro apie sveikatos susigrąžinimą metu nebuvo parodytas. Šią psichotechniką prof. S.Kovaliovas paaiškino  ir netgi ją pravedė pasinaudodamas kaip klientu laidos vedančiuoju Maksimu Popovu video laidoje „Pasveikimo psichologija“. 

Čia pateikiama penktoji, paskutinė laidos konspekto lietuviškai dalis, o laidos įrašo nuorodą rasite žemiau.

Kuo gyvenai, kuo rimtai rūpinaisi prieš prasidedant ligai? Karjera?  Santykiais su moterimis? Tuo, kaip atrodai? Čia paprastai įvardiname vertybę, kuri buvo tiesiog kvailystė.  Kokia vertybė tapo svarbi tada, kai susirgai? Galimas dalykas, kad svarbi tapo sveikata.

Liga skatina žmogų pakeisti naujais pasenusias gyvenimo prasmes, kryptis, tikslus ir instrumentus (4 dalis)

Arūno Maniušio nuotr.

Seminaro apie sveikatos atstatymą metu prof. S Kovaliovas demonstravo dvi psichotechnikas, ir antroji iš jų buvo dar vienas darbo su liga modelis, kuris parodo susirgimą kaip pasenusių gyvenimo prasmės, krypties, tikslų ir instrumentų pakeitimo naujais skatintoją.

Šios psichotechnikos video įrašas yra patalpintas laisvam peržiūrėjimui internete.

-        Liga padeda įgyti naujas gyvenimo prasmę(-es).

-        Liga padeda pakeisti gyvenimo kryptį(-is). Gal bėgiojai paskui moteris, o gal priešingai – visą save paskyrei šeimai, užmiršdamas(-a) save.  Ir staiga tau užspaudžia deguonies padavimą toje kryptyje.  Kodėl? Todėl, kad pasąmonė išmintinga.  Ji mato, kad tave, durnių, ši kryptis veda link žlugimo, link mirties ir todėl ligos pagalba stabdo, kad pradėtum gyventi kitaip.  Labai svarbu priimti ligą ir suprasti, kokias kryptis gyvenime ji bando užverti.

Liga skatina žmogų tapti atsakingu, atstatyti nutrūkusius ryšius, išjudina iš užstrigimo ir, atėmusi nesvarbius dalykus, suteikia svarbius (3 dalis)

Arūno Maniušio nuotr.

Tai trečioji S. Kovaliovo video seminaro „Pasveikimo psichologija“ konspekto dalis. Joje buvo išdėstyti susirgimo principai, remiantis kuriais surandamos ligos priežastys ir atitinkamai  psichotechnikų pagalba jos sėkmingai likviduojamos.

Psichotechniką, įgalinčią suvokti ligos prasmę,  S. Kovaliovas demonstravo seminaro apie sveikatos susigrąžinimą metu, o seminaro metu filmuota medžiaga buvo patalpinta laisvam peržiūrėjimui internete.

Jei liga ragina žmogų pereiti į naują gyvenimo lygį, jos neįmanoma išgydyti tradiciniais būdais (2 dalis)

Arūno Maniušio nuotr.

Tęsiu prof. S.Kovaliovo video laidos "Pasveikimo psichologija" konspektavimą lietuviškai.  Tai antroji dalis.  Bus daugiau, nes šioje 45 min. trukmės laidoje labai daug informacijos.

Kiekviena liga turi savo psichologinę priežastį. Vienas priežasčių lygmuo buvo išvardintas vakar dienos straipsnyje.  Integralinis neuroprogramavimas atkreipia dėmesį į aukštesnį psichologinių ligų priežasčių lygmenį. Prof. S. Kovaliovo žodžiais, kiekviena liga yra idealus stimulas asmeniniam augimui ir ji atsiranda tada, kai asmeninis augimas sustoja.

Prieš susergant paprastai būna reikšminga psichologinė problema (1 dalis)

Arūno Maniušio nuotr.

Video laidoje „Pasveikimo psichologija“ prof. Sergejus Kovaliovas pateikė tiek informacijos, kad nusprendžiau ją susikonspektuoti.  Savo užrašus, paruoštus lietuviškai, įkelsiu į savo tinklaraštį, nes mano nuomone ši informacija yra svarbi, ir gali padėti žmonėms pasveikti ar net nesusirgti.  Šiandien paruošiau pirmąją dalį.

Žmonės nesupranta dviejų svarbių dalykų:  1. tik būdami sveiki, jie gali naudotis gyvenimo teikiamais malonumais ir 2. visos ligos yra nuo nervų, t. y. susergame todėl, kad nevykdome tam tikrų savo psichikos reikalavimų.

Įsitikinimai, kurie padeda gyventi sėkmingai ir laimingai

Arūno Maniušio nuotr.

Vakarykščiame straipsnelyje išvardinau neekologiškus įsitikinimus, tai šiandien išsiaiškinkim, kokie įsitikinimai yra tinkami.

Negaišdama pateiksiu V. Stiuarto įvardintus „tobulumo įsitikinimus“.  Jų autorius siūlo iš sąrašo išrinkti tuos įsitikinimus, kurių negalite prisitaikyti sau ir stabtelėjus prie kiekvieno atskirai, bandyti atsakyti į klausimą: kodėl? Galimas dalykas, kad prisiminsite jums artimus žmones iš savo vaikystės, kurie turėjo įtakos, kad dabar negalite priimti ir išreikšti savęs.

Kokie įsitikinimai trukdo gyventi laisvai, efektyviai ir laimingai

Arūno Maniušio nuotr.

Norint gyvenime ką nors pakeisti, reikia žinoti, o kas gi trukdo man gyventi sėkmingai ir laimingai.  Kaip žinome, pagrindinėmis kliūtimis norų įgyvendinimui gali būti mūsų įsitikinimai (nes jie veikia kaip savaime išsipildančios pranašystės).

Ribojančių įsitikinimų suradimui reikalingas pakankamai aukštas sąmoningumas, mokėjimas į savo gyvenimą pažvelgti tarytum iš šono ar viršaus. Jų paiešką galima ryškiai palengvinti, pasinaudojus psichologų sudarytu neekologiškų įsitikinimų sąrašu.  Pateiksiu psichologo A. Ellis sudarytą ribojančių įsitikinimų sąrašą.

Kokia turėtų būti tikra moteris?

Arūno Maniušio nuotr.

Pakalbėkim apie moteris.  Kokia ji turėtų būti?  Štai įvairūs moteriškumo mokymo kursų dėstytojai pateikia visą eilę bruožų, kuriuos turėtų atitikti tikra moteris.  Vieną po kito jie vardina visą eilę savybių – mylinti, švelni, moteriška, išmintinga, kantri, mokanti būti kai reikia silpna, kai reikia – stipria,  darbšti, teisinga, sugebanti būti įvairia ir kt.

Visa tai skamba labai gražiai, bet kažkas čia ne visai taip.  Jausmas toks, lyg šie bruožai pateikiami kaip moters vertės matavimo vienetai.  Išeitų taip, kad kuo daugiau reikiamų bruožų, tuo vertingesnė moteris... kaip prekė, viliojanti pirkėjus: visų pirma - turtingus ir gražius (arba – labai turtingus) vyrus, dosnius draugus ir darbdavius. O moteris juk – ne prekė. 

Kaip įsitikinimai įtakoja žmogaus elgesį

Arūno Maniušio nuotr.

Savaime suprantama, kad įsitikinimai turi įtakos žmogaus elgesiui ir jo veiklai.  Ir tai būtų puiku, BET. Kaip nebūtų gaila, įsitikinimai stimuliuoja žmogų ieškoti patvirtinimų, kad būtent jie (įsitikinimai) yra teisingi. Tokiu būdu, žmogus negirdi jo įsitikinimams nenaudingų argumentų, nemato akivaizdžių faktų, paneigiančių juos, ir mato bei girdi menkiausius dalykus, kurie jo įsitikinimus patvirtina.

Kaip žinoti, kada reikia kovoti, o kada nuolankiai priimti gyvenimiškas situacijas?

Arūno Maniušio nuotr.

S. Kovaliovo seminaro dalyvio klausimas: Viena iš Pranciškaus Asyziečio maldos versijų skamba taip: „Duok man stiprybės pakeisti tai, ką galiu pakeisti, duok man išminties  priimti tai, ko negaliu pakeisti.“ Kaip žinoti, kokiais atvejais reikia nuolankiai priimti, o kokiais atvejais valios pastangomis keisti?

Žmogaus įsitikinimai yra savaime išsipildančios pranašystės

Arūno Maniušio nuotr.

Išsireiškimas, kad “įsitikinimai yra savaime išsipildančios pranašystės” yra taip dažnai kartojamas, kad net buvau užmiršusi šio posakio autorių.  O šios tiesos autorius – P. Vaclavik.  Jis pastebėjo, kad tai, ką gyvenime matome, kaip elgiamės, ką gauname priklauso nuo mūsų įsitikinimų.

Kaip žinojimas tampa žinojimu

Lingos Švanienės nuotr.

Pradėsiu nuo pasakojimo apie žmogų ir laikraštį (pagal Ch.Šapirą).

Vienas žmogus karštą vasaros dieną stabtelėjo prie kiosko nusipirkti vandens.  Jo dėmesį patraukė keistas vedamojo pavadinimas, užrašytas didelėmis raidėmis.  Žmogus nusipirko laikraštį ir dabar jau visai iš arti įsitikino, kad užrašas buvo būtent toks, kokį jis perskaitė iš toli.  Tada žmogus nusipirko dar vieną laikraščio egzempliorių.  Užrašas ir jame teigė tą patį.  Žmogus nusipirko jau trečią laikraščio egzempliorių... Ir jame užrašas teigė lygiai tą patį. 

Šeši pasyvumo veidai ir kaip jie trukdo siekti naudingų tikslų

Arūno Maniušio nuotr.

Kodėl taip sunku pradėti veikti savo sumanymų įgyvendinimui?  Pirmoji ir pagrindinė priežastis – pasyvumas. Apie pasyvumą yra sukurta Šifų (kurią papildė S. Kovaliovas) teorija, pagal kurią žmogus tik paviršiniame lygyje kalba, kad nori kažką pakeisti, o gilumoje visai to nesiekia ar net priešingai – visaip stengiasi išvengti to, kas galėtų nukreipti jį į naudingą veikimą.  Pasyvumas pasireiškia šešiais elgesio būdais:

Kaip neįsivelti į manipuliacinius žaidimus ir iš Gelbėtojo pačiam netapti Auka

Arūno Maniušio nuotr.

Net mažai ką apie psichologiją nutuokiantys žmonės, tikriausiai, bus girdėję apie Karpmano trikampį, kuris apibūdina neekologiškus santykius žmonių manipuliaciniuose žaidimuose.

Prisiminkim, kad Karpmano trikampį sudaro trys veikėjai: Auka, Budelis ir Gelbėtojas.  Kiekvienas šių santykių dalyvis tikisi tam tikros naudos sau. 

Ar tuoktis nėščiai, ar palaukti, kol gims vaikutis?

Sveiki, laukiuosi pirmo vaikučio, man dabar 13 savaičių. Su draugu jau esame kartu trejus metus, planuojame ateitį kartu. Dabar iškilo dilema: ar tuoktis, kad vaikas gimęs turėtų pavardę, to, aišku, nori mūsų tėvai. Ar palaukti, kol vaikas gims, paaugs, ir tada nueisim prie altoriaus. Pamenu, kad jauna būdama sakiau, kad "iš reikalo netekėsiu". Myliu savo vyrą, bet jei dabar tuokčiausi, tai tikrai atrodytų kaip "iš reikalo". Kaip pasielgti?

Sveika, 

Gyvenimas tiek susituokus, tiek susidėjus turi ir savų pliusų, ir minusų.  Jų šį kartą nenagrinėsiu, nes laiškutyje aiškiai išsakai savo poziciją, kad prie altoriaus eiti planuojate.  Šiuo metu tau rūpi išspręsti dilemą, kada tai geriausia padaryti: dabar ar vėliau.  Pabandykim atskirti su tuo susijusius  klausimus.

Vaiko pavardė

Tave neramina, kad nesusituokus gimęs vaikutis negalės turėti savo tėvo pavardės.  Skubu tave nuraminti. Abiems tėvams pageidaujant, nepriklausomai, ar jie susituokę, ar ne, vaikučiui gali būti suteikiama tėvo pavardė.

Noriu atsiverti žmonėms, tačiau bijau, kad mane išduos

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki,

Mano mama buvo alkoholikė, ir tėvas kartais išgerdavo negalėdamas susitvarkyti su ja, todėl tikriausiai galima teigti, kad užaugau ne tokioje darnioje šeimoje. Esame gana neturtingi. Nuolatiniai kivirčai, nepagarba vienas kitam, melas apie savo šeima, kartais net smurtas (nors ir niekada nebuvo nukreiptas prieš mane) lydėjo mano vaikystę. Kadangi mano santykiai su tėvu buvo daug geresni nei su mama, giliai širdyje pateisinu jo suduotus kumščius prieš mamą, nes dar iki dabar manau, kad ji varydavo tėtį ir mane iš kantrybės, skatindavo ji pati skandinti liūdesį alkoholyje bei kurstydavo nesantaiką.

Kaip reiškiate pyktį, vairuodami automobilį?

Tema apie pyktį vairuojant kilo perskaičius aforizmą "Pykti - tai reiškia bausti save už kito kvailą poelgį". Iš tiesų pyktis labiau kenkia tam, kuris pyksta, nei tam, ant kurio pykstama.  Šis teiginys ypač aktualus vairuotojams.  Nes būdamas automobilyje gali kiek nori šaukti ir koliotis, kitas vairuotojas, savo įžūliu elgesiu sukėlęs tavo įsiūtį, sėdėdamas savo mašinoje paprastai to negirdi.

Aš automobilį vairuoju pakankamai ramiai.  Jei kas nors labai nori mane aplenkti, užleisiu jam kelią. Gal žmogų tikrai spaudžia koks neatidėliotinas reikalas.  Kodėl gi jam neduoti kelio?   Ypatingai šokiruojančio elgesio vairuotojams palinkiu sėkmingo parvažiavimo. 

Ar pasakytumėt draugui, kad daugiau nebenorite su juo keliauti?

Tikriausiai, sutiksite su manimi, kad daugeliui besiskundžiančių ir visose situacijose įžvelgiančių trūkumus žmonių atrodo, jog būtent jų nepasitenkinimo išreiškimai aplinkiniams parodo, kokie jie yra protingi.

Savo knygoje “Laimė ir kiti absoliučiai reikšmingi nereikšmingi dalykai“ Chaimas Šapira aprašė savo kelionę į Veneciją.  Kartu su juo vyko žmona ir jo draugas su savo antrąja puse. 

Inovacinių psichotechnologijų instittuto specialistų bendra nuotrauka reklaminio filmuko kūrimo metu 2016.11.27 (aš antroje eilėje iš dešinės)

Šiandien teko dalyvauti naujo prof. S.Kovaliovo seminaro reklaminio filmuko kurybos virtuvėje.  Seminaras bus apie svarbius praktiškai visiems žmonėms dalykus - lieknėjimą, sveiką gyvenimo būdą ir kaip tai daryti lengvai, paprastai ir džiaugsmingai. 

Jei darbas įveikė tave...

Gaila, kad nebeprisimenu žurnalistės, į kurios klausimus atsakinėjau, vardo ir pavardės.  Net nebežinau, kokiame leidinyje šis interviu buvo išspausdintas.  Tačiau peržiūrėjusi savo atsakymus, nusprendžiau interviu patalpinti ir savo tinklaraštyje, nes, mano nuomone, jis neprarado aktualumo.

Daugeliui pažįstama situacija: ilgos darbo valandos darbe, užsitęsę susirinkimai, ateinančių metų planavimo projektai ir galiausiai visiškai nebėra laiko sau, šeimai, laisvalaikiui, pomėgiams.

Jei reikėtų aprašyti savo laimingiausią dieną, tai kokia ji būtų?

Paminklas balerinai Majai Pliseckajai Maskvoje

Penktadienis. Maskva.  Iki paskaitos, kurią apsiėmiau pravesti, liko dar daugiau nei dvi valandos.  Pasinaudojau proga prasieiti iš pradžių Tverskoj bulvaru, paskui nusukau į šonines gatveles.  Ir ne be reikalo, nes būtent ten atradau naujai pastatytą paminklą žymiai rusų balerinai Majai Pliseckajai.   

Skulptorius užfiksavo ją įspūdingoje Karmen pozoje.  Atstačiusi koją, iškėlusi rankas, išdidžiai pakelta galva,  puikiai žinanti savo vertę ir galią neseniai mirusi balerina sustingo ant aukšto postamento, kurio papėdė žydėjo nuklota gėlėmis. 

Sėdėdamas urvelyje savo kelio nerasi

Jaunystėje net po kelis kartus perskaitinėdavau mokslinės fantastikos žanro pradininko Žiulio Verno nuotykių knygas.  Jose rasdavau tiek išmonės, tiek įdomybių, tiek netikėtumų, kad, negalėdama atsitraukti, knygas net į tualetą nešdavausi.  Jau nekalbu apie tai, kad skaitymai nusitęsdavo giliai į naktį. 

Žiulio Verno knygas skaitydavau pasidėjusi žemėlapį.  Pasitaikydavo, kad žemėlapį tekdavo papildyti, nes tai ką pasakodavo rašytojas, tuo metu namuose buvęs pasaulio atlasas nerodė.

Tinkamai paruošti komandą geram darbui - darbas nepaprastas

Amerikiečiai ir kinai suorganizavo tarpusavio akademinio irklavimo varžybas.  Amerikiečių komandos siaubui, kinams baigus distanciją, jų valtis buvo dar už mylios  nuo finišo. Pažeminti amerikiečiai nusamdė konsultantus, kurie po ilgų tyrimų išsiaiškino, kad kinų valtyje buvo vienas vairininkas ir aštuoni irkluotojai, o amerikiečių – vienas irkluotojas ir aštuoni vairininkai.  Dar po metus trukusių apskaičiavimų konsultantai padarė išvadą, kad amerikiečių valtyje buvo per daug vairininkų ir per mažai irkluotojų.

Siekdami ištaisyti padėtį ir kartu vadovaudamiesi konsultantų rekomendacijomis amerikiečiai į komandos vadovybę įtraukė papildomus keturis vairavimo menedžerius, tris valties vairavimo vyriausiuosius administratorius ir paruošė naują irkluotojų vertinimo ir atrankos instrukciją.

Kitose varžybose kiniečių komanda finišavo aplenkusi amerikiečius trimis myliomis. Pažeminta vadovybė atleido irkluotoją už blogą irklavimą  ir paskyrė premijas menedžeriams už gerą valdymą...

Šį komišką pasakojimą paėmiau iš S. Kovaliovo knygos "Kaip gyventi kad gyventum".  Jis buvo patalpintas epigrafu knygos dalyje, kurioje buvo kalbama apie sąmoningus sąmonės vienetus.  Žmogaus psichikos sąmoningi sąmonės vienetai sudaro komandas atskirų gyvenimiškų užduočių įgyvendinimui.  Kaip nebūtų gaila, neretai situacija tose komandose yra panaši kaip pralaiminčioje valtyje iš pateikto pasakojimo.  Savaime suprantama, kad žmogui tokiais atvejais niekaip nepavyksta įgyvendinti tai, ko jis nori. 

Sąmoningų sąmonės vienetų teorija sukūrė ir ją  psichoterapinėje praktikoje pritaikė prof. S. Kovaliovas, todėl Integralinio neuroprogramavimo metodologija šiandien efektyviausiai dirba su žmogaus vidinių psichikos dalių darbo optimizavimu. Ir tas organizavimas tikrai ne toks, kaip konsultantų iš pasakojimo.  Priešingai - paprastas, lengvas, efektyvus.

Linga

Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai 

Ar priklauso žmogaus laimės jausmas nuo gero oro?

Arūno Maniušio nuotr.

Amerikiečių psichologas Danielis Kanemanas atliko tyrimą, kurį pavadino pakankamai keistai : „Ar tiesa, kad Kalifornijos gyventojai yra laimingesni už kitus?“  Pasirodo, kad Amerikoje Kalifornijos valstijoje yra palankiausias žmogui gyventi klimatas.  Mokslininkas norėjo sužinoti, ar geros oro sąlygos daro žmones laimingesniais.

Tyrime dalyvavo daugybė žmonių iš įvairių valstijų.  Dalyviai pildė jiems duotus klausimynus apie įvairias gyvenimo sritis. Pasakysiu iškart, kad tyrimas nustatė, jog kaliforniečiai nesijautė laimingesni už kitus.  

Koks žmogaus, pataisiusio sudėtingą mechanizmą vienu plaktuko stuktelėjimu, gyvenimo pašaukimas

Arūno Maniušio nuotr.

Kažkuris iš didžiųjų mąstytojų taikliai pastebėjo, kad žmogus yra ypatinga būtybė – jis gali įveikti didžiausius sunkumus, jei tiki, kad  jo veiksmai turi prasmę, tačiau atsisako ką nors daryti, jei supranta, kad tik vaidina kvailą vaidmenį idioto sugalvotoje pasakoje. 

Beje, prasmės problema jau nebėra atskiro individo reikalas.  Vis daugiau ir daugiau žmonių supranta, kad vartotojiškos civilizacijos peršami orientyrai: pinigai, materialinės gėrybės, jausminiai malonumai, statusas ir valdžia – neturi perspektyvos.

Įvairiuose mokymuose vis dažniau girdime ne tik apie gyvenimo prasmę, bet ir apie žmogaus pašaukimą, misiją, paskirtį. Nelengva susigaudyti, kuo jie skiriasi.  Netgi praktinėje psichologijoje ir psichoterapijoje šie terminai neretai naudojami kaip sinonimai.

Kaip dar vienas kavos puodelis pasitarnauja prokrastinacijai

Lingos Švanienės nuotr.

Štai tokį informatyvų servetėlių laikiklį "pagavau" savo mobilaus telefono fotoaparatu vienoje kavinukėje. Jis kalba apie kavos gėrimo teikiamą naudą. Labai nustebau perskaičiusi, kad mano taip mėgstamas gėrimas palaiko prokrastinaciją, kitaip tariant, atidėliojimą. Apačioje kairėje parašyta: "great for procrastinating".

Tikra tiesa, kavos gėrinėjimai labai padeda atitolinti sudėtingo ir nelabai malonaus darbo pradžią. Sakau sau, štai dar išgersiu kavos (perskaitysiu paštą, pažiūrėsiu pro langą, patikrinsiu, ar neparašė kas iš feisbuko draugų, suvalgysiu sumuštinį, dar išgersiu kavos...), o tada jau imsiuosi darbo.

Jaučiuosi taip, lyg niekas į mane rimtai nežiūrėtų! (pluoštelis anekdotų)

Arūno Maniušio nuotr.

Sekmadieniui pluoštelis anekdotų.  Jaukios ir linksmos dienos!

Statistika byloja, kad psichologinių sutrikimų turi kas trečias žmogus.  Atidžiai stebėkite du savo draugus.  Jeigu jiems viskas gerai, jums reikia apsilankyti pas psichologą. 

***

—Kaimynai sako, kad aš turiu psichologinių problemų, nes labai mėgstu dešreles.
—Nesąmonė. Aš irgi mėgstu dešreles.
—Rimtai?!  Einam pas mane —parodysiu savo kolekciją!

Penkiasdešimtmečiai: netyčia susitikome feisbuke, ėmėme susirašinėti ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, noriu kreiptis į jus patarimo, nes nebežinau, kaip elgtis. Pati esu visiems patarėja visais gyvenimo klausimais, bet keista, sau padėti niekaip negaliu.

Man greitai 50 metų, jis pora metų vyresnis. Mokėmės vienoje mokykloje, kurį laiką draugavome. Tada man atrodė, kad jį be proto mylėjau. Paskui išsiskyrėme. Prieš gerus metus netyčia susitikome feisbuke, persimetėme žodeliu kitu, paskui – laiškais. Ilgainiui ėmėme susirašinėti kasdien, vėliau skambintis ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę. 

Abu esam vedę, turim šeimas. Gan keista, kad vėl įsimylėjom. Nė dienos neiškenčiam vienas kitam nepaskambinę. Kartu suprantam, kad mes negalim būti kartu, negalim draskyti šeimų. Bet ką mums daryti su savo  jausmais? Ar jie praeis?

Viską, ko nori, turi "užsiauginti" pats

Papasakosiu dar vieną prof. S. Kovaliovo mėgstamą ir dažnai seminarų metu pasakojamą alegoriją.

Kartą vienas žmogus, vadinantis save teisuoliu, susapnavo, jog atsidūrė parduotuvėje, kurioje už prekystalio stovėjo pats Dievas.
- Dieve, nejaugi čia tu?! – sušuko žmogus.
- Aš. – kukliai atsakė Dievas.
- Ir tavo parduotuvėje galima ką nors nusipirkti? – paklausė žmogus.
- Mano parduotuvėje galima nusipirkti viską. – ramiai atsakė Dievas ir, pagalvojęs pridūrė – Beje, už dyką.