Įkyrios mintys ir savigrauža

Savaime suprantama, kad galvoti apie save ir savo gyvenimą reikia ir yra naudinga.  Tačiau neretai sugedusia plokštele besisukančios negatyvios mintys tampa tikrų tikriausia savigrauža, neleidžiančia normaliai gyventi tiesiogine to žodžio prasme.

Klaida paprastai būdan tame, kad žmogus vis gromuluoja ir gromuluoja tai, kas atsitiko negero ar baisaus, bet nesistengia suprasti, kas konkrečiai ne taip įvyko ir kaip tai galima ištaisyti ar bent minimizuoti negatyvias pasekmes.

Kaip žinome savęs graužimas ir verkimas mažai veiksmingi. Jie tik dar labiau didina patirtą skausmą. Tokią situaciją galima palyginti su kraujuojančia žaizda, į kurią žiūrima ir verkiama, bet nesistengiama konkrečiai veikti, kad kraujavimas būtų sustabdytas.

Tik optimistas sugebės pajusti malonumą gyvenimo kelionėse

Pesimizmas – tai proto tingumas.
K.Wilsonas

Kažkuris iš žymių autorių pesimizmą palygino su akmeniu, riedančiu nuo kalno žemyn, o optimizmą...  Taip, - su akmeniu, ridenamu į kalną.  Ši metafora labai gražiai iliustruoja Wilsono mintį. Tikra tiesa, kad į pakalnę akmuo ritasi visai be pastangų.

Kaip tiksliai šie autoriai pastebėjo! Juk visai paprasta būti amžinai piktu ir suirzusiu pesimistu, kuriam viskas visur ir visada negerai. Jis kaip musė net žydinčiame sode susiras šūdo krūvelę ir pasinaudos proga išreikšti nepasitenkinimą, kad visi gyvenimo kampai apdergti.