Geriau būti laimingam nei teisiam

Seminaras baigėsi, serifikatai išdalinti. 
Nuotraukoje aš (dešinėje) su seminaro dalyve.

Štai ir baigėsi dar vienas įtemptas savaitgalis Kijeve transliuojamame S.Kovaliovo seminare "Šeimyninių santykių psichoterapija".

Išvargusi, alkana, bet kartu ir patenkinta sėkmingai atliktu darbu ėjau vakarėjančia didžiulio miesto gatve ir pajutau pažįstamą kvapą.  Net stabtelėjau iš nuostabos: juk taip apie save praneša žydinčios liepos.  Pakėliau galvą ir pamačiau, kad iš tiesų stovėjau po dideliu medžiu, kurio šakose tvinko pumpurai, o patys drąsiausi jau skleidė savo purias galveles ir liejo ypatingą aromatą į šilto vakaro glėbį.

- Dar tik birželio pradžia, - nustebau. - o čia jau pražydo liepos!

Įkvėpiau pilna krūtine ir pasukau link kioskelio, prekiaujančio vaisiais ir daržovėmis.  Čia akis masino raudoniu degančios braškės, kurių nenusipirkti tiesiog nebuvo įmanoma. Tiesą sakant, tokią mintį ir puoselėjau, keliaudama link man žinomo kioskelio. Į krepšelį dar nusileido ir persikų maišelis - atstatinėsiu jėgas gyvais vitaminais.


Inovacinių psichotechnologijų institute seminaras, skirtas šiai aktualiai šeimyninių santykių temai, buvo pravestas pirmą kartą.  Prof. Sergejus Kovaliovas, integralinio neuroprogramavimo kaip savarankiško psichoterapinio metodo autorius kaip visada buvo darbingas ir energingas.  Seminaro dalyviai gavo pilną modulį psichotechnologijų, įgalinančių keisti sutuoktinių santykius įvairiais aspektais.

Raudona gija seminaro dienas lydėjo mintis, kad geriau būti laimingam nei teisiam.  Ginčų ugnelė, kilusi aiškinantis, kuris yra teisus, atima daug energijos, laiko ir gali peraugti į gaisrą.  Pykčiai, nuoskaudos, ambicijos - dalykai, kuriuos nesunkiai galima nugesinti psichotechnikomis, o rasti gilumines konfliktų priežastis, geriau suprasti save bei partnerį gali būti ne taip paprasta, todėl psichoterapeuto kaip trečio asmens pagalba būtų labai naudinga.

Dar vienas svarbus dalykas buvo iškeltas seminare - norint pakeisti santykius, nėra būtina, kad abu sutuoktiniai lankytųsi pas psichoterapeutą.  Šeima yra sistema, o keičiantis vienai sistemos daliai, norint nenorint, keičiasi ir kitos sistemos dalys.  Tuo labiau, kad mes bendraujame ne tiek su pačiais sutuoktiniais, kiek su jų projekcijomis, esančiomis mūsų galvoje.  Pasikeitus projekcijai, keičiasi ir gyvi santykiai realybėje.

Kitaip nei ankstesniuose seminaruose,  S. Kovaliovas kvietė į sceną  ne tik pavienius dalyvius, išdrįstančius viešai atsiverti, bet ir poras.  Tai buvo puiki demonstracija, kaip dirbti su abiem sutuoktiniais kartu.

Visko, kas vyko seminare, papasakoti neįmanoma, nes naujų žinių, praktikos buvo tikrai daug.  Šiandien esu pavargusi, tai daiktus kelionei į lagaminą susikrausiu rytoj.  O šiandien dar suvalgysiu braškę kitą, truputį pašmirinėsiu po internetą ir migsiu.  Ryt laukia kelionė  atgal į Lietuvą.

Kodėl vis dar teisinamės, kai niekam mūsų pasiteisinimas nereikalingas

Papasakosiu neseną įvykį iš savo gyvenimo. Buvau komandiruotėje Maskvoje ir dalyvavau ten vykstančiame Inovacinių psichotechnologijų instituto organizuojamame seminare. Vakare su drauge ketinome eiti į teatrą, todėl per pietų pertrauką nusprendžiau pareiti iki viešbučio ir ten palikti kompiuterį ir kitus daiktus, kad jų nereikėtų tampytis vakare.

Mano viešbutis buvo 20 min. pėsčiomis atstumu nuo seminaro vietos, todėl įvertinau, kad per valandą sėkmingai suvaikščiosiu pirmyn-atgal ir dar liks laiko.

Kaip Karpmano trikampis atitinka ego būsenas: Vaiką, Suaugusį ir Tėvą

Arūno Maniušio nuotr.

Toliau konspektuoju S. Kovaliovo seminaro „Psichoterapija, kad gyventum sveikai ir laimingai“ pirmosios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) teorinės dalies medžiagą.  Jau išsiaiškinom, kad gyventi sveikai trukdo pasipriešinimai bei pasyvumas.

Toliau S. Kovaliovas pasakoja apie Karpmano trikampį.
Jei jūs suprantate rusiškai, pateikiu nuorodą 2 val. trukmės video įrašą.

Dar kartą apie pasyvumą, sėkmingai trukdantį siekti norimų tikslų

Arūno Maniušio nuotr.

Toliau konspektuoju S. Kovaliovo seminaro „Psichoterapija, kad gyventum sveikai ir laimingai“ pirmosios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) teorinės dalies medžiagą.  Jau išsiaiškinom, kad gyventi sveikai trukdo pasipriešinimas.  Toliau profesorius pateikia kitą trukdį – pasyvumą.  

Jei jūs suprantate rusiškai ir jau išklausėte 2 val. trukmės video įrašą.

Nors sekundei susimąstykit, ar jūs turite savo norimo gyvenimo koncepciją

Arūno Maniušio nuotr.

Šis tekstas - S. Kovaliovo seminaro „Psichogenetinė psichoterapija ir Antineurotinis modulis“ (2016 m. sausio 16-17 d.d.) stenogramos vertimas į lietuvių kalbą. Tai profesoriaus pasakojimas, kuria linkme žmonės  turėtų kreipti  savo mintis, ko iš tikrųjų jie turėtų siekti, kad jų gyvenimai taptų sėkmingi ir laimingi.


Jūs gi žinote šimtosios beždžionės efektą. Prisiminkit - kai šimtoji beždžionė pradėjo plauti saldžiąsias bulves ir jau šimtas beždžionių jas plovė, visos archipelago beždžionės ėmė plauti saldžiąsias bulves.  Taip pasireiškė informacijos perdavimo morfiniu lauku efektas.

Kiek reikia žmonių, norint įgyvendinti svarbų poveikį?

Tokiu būdu išeina, kad, norint įgyvendinti svarbų poveikį kokiai tai teritorijai, pakanka, kad vienodai galvotų kvadratinė šaknis iš pusantro procento toje teritorijoje gyvenančių žmonių.  Girdite? Tik tiek.  Makarišos formulė.

Neklausk "Už ką?", o klausk "Kam? Kokiu tikslu?"

Arūno Maniušio nuotr.

Tai, kad mama įtakoja žmogaus gyvenimą, nėra jokios abejonės.  Kaip nebūtų gaila, ta įtaka neretai būna neigiama.  Viena iš baisiausių programinių nuostatų gyvenimui yra gaunama tais atvejais, kai mama, supratusi, jog yra nėščia, galvoja daryti abortą.  Tokia dar negimusio žmogaus išgyvento siaubo "mane nužudys" patirtis gula šešėliu visam gyvenimui, kuris pasireiškia nesugebėjimu džiaugtis, net kai viskas yra gerai, negatyvumu, depresyvumu ir kt.

Atrodytų, kas gali būti blogiau, tačiau net tokia ankstyva patirtis gali įsipaišyti į žmogaus gyvenimą kaip tam tikra užduotis.  Seminaro "Sąmonės lygio kėlimas", įvykusio 2016 metų kovo 12-13 d. d.,  profesorius Sergejus Kovaliovas atskleidė, kad ir jo mama, pastojusi išsigando, kad nėštumas ir mažas vaikas trukdys jos karjerai ir rimtai galvojo apie nėštumo nutraukimą.  Štai ką jis papasakojo:

Seminare suaugusiems "Vaikų psichoterapija-2" psichotechnikų demonstravime dalyvavo vaikai nuo 2 iki 13 metų

Neiškenčiu neįdėjus šios nuotraukos.  Mielas berniukas pirmame plane - vyriausias (jam 13 metų) iš praėjusį savaitgalį vykusio seminaro "Vaikų psichoterapija-2" dalyvių-vaikų, su kuriais lektorė Olga Aniščenkova demonstravo atliekamas psichotechnikas.  Kartu jie atliko ateities modeliavimo psichotechnikas: "Sėkmingos ir laimingos ateities vektoriaus nustatymas" ir "Ateities resursavimas".

Aš neperpasakosiu čia pačių psichotechnikų, o tik pasidalinsiu įspūdžiais, kad visus seminaro dalyvius sužavėjo ne pagal amžių brandus berniukas, kuris į savo ateitį panoro įtraukti gėrį, meilę, prasmingą veiklą ir kitus svarbius dalykus.

Barzdotas dėdė, sėdintis nuotraukoje už berniuko nugaros - jo tėtis, Inovacinių psichotechnologijų instituto darbuotojas Maksimas Popovas.  Jis atsakingas už seminarų transliavimą iš Maskvos į kitus miestus, veda laidas su prof. Sergejumi Kovaliovu, kurias galima pažiūrėti youtube.  Seminarų metu jo visur pilna.

Tėtis ir sūnus, pasibaigus seminarui, prisėdo ištuštėjusioje salėje.  Matau, kad abu patenkinti.  Šaunuoliai, gerai pasidarbavot.  Gaila, neprisimenu berniuko vardo, bet tikrai žinau, kad tėtis tavimi didžiuojasi.  Tikiuosi, kad pamatysim tave kitų metų vasario mėnesį dalyvaujant psichotechnikų demonstracijose seminare "Vaikų psichoterapija-3. Darbas su paaugliais." Ir aš pati labai laukiu šio seminaro, nes puikiausiai suprantu, kad paauglystė - ypatingas gyvenimo tarpsnis, kurį būtina suprasti, norint sėkmingai padėti paaugliams spręsti jiems iškylančias problemas.

Įspūdžiai iš PPL Kongreso (Maskva) ir seminaro "Vaikų psichoterapija-2" (Kijevas) nuotraukose

Praktinės psichoterapijos lygos kongrese INP simpoziume skaitau pranešimą. 

Maskva 2016.10.13.

Vaikų problemas padeda išspręsti psichoterapiniai žaidimai

Arūno Maniušio nuotr.

Šį įrašą pradėjau rašyti seminaro “Vaikystės psichoterapija – 2” metu.  Labai įdomu tai, kad šiame seminare dalyvauja ir vaikai, su kuriais lektorė-psichoterapeutė Olga Aniščenkova demonstruoja psichotechnikų pravedimą. Vaikams yra įrengtas atskiras kambarys, kuriame ir vyksta darbas su jais, operatorius filmuoja ir vaizdas tiesiogiai transliuojamas didžiuliame ekrane salėje seminaro dalyviams.  Savaime suprantama, kad Olga psichotechnologijas įvilko į pasakų rūbus ir su vaikais tiesiog žaidė.  Taip atliekami žaidimai turi psichoterapinį poveikį.

Psichogenetinė psichoterapija - ne reklaminis išmislas, o efektyvių instrumentų sistema žmogaus problemų sprendimui

Arūno Maniušio nuotr.

Sekmadienis (rašiau vakar). Jau beveik pirma valanda, o aš dar lovoje.  Ne, tikrai esu sveika.  Tiesiog neatsispyriau malonumui darbuotis, nesikeliant iš šilto patalo.  Kompiuteris, internetas, kompiuterinis staliukas, galva, dar puodelis kavos - ko daugiau reikia.

Paruošiau supervizijos "Psichogenetinės psichoterapijos pagrindai" dalomąją medžiagą ir išsiunčiau elektroniniu paštu prof. S. Kovaliovui peržiūrai ir palaiminimui.  Profesorius visas Inovacinių psichotechnologijų instituto specialistų ruošiamas mokomąsias medžiagas tikrina asmeniškai, reikalaudamas iš instituto darbuotojų išlaikyti aukštą dėstymo kokybę.  

Kokie svarbiausi faktoriai įtakoja ligonių pasveikimą

Arūno Maniušio nuotr.

Neretai pasitaiko, kad ta pati informacija tik kitais žodžiais yra išgirstama iš skirtingų šaltinių.

Štai prof. S. Kovaliovas viename iš seminarų papasakojo, kad buvo daryti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokie svarbiausi faktoriai įtakoja ligonių pasveikimą.  Buvo nustatyta, kad vienas iš tų faktorių – ligonio tikėjimas, kad būtent tas gydytojas ir būtent jo skiriami vaistai padės pasveikti.  Antrasis faktorius – gydytojo tikėjimas, kad jis ir jo skiriami vaistai padės ligoniui pasveikti.  Trečio faktoriaus nepavyko nustatyti... 

Prasmė ne tik suteikia gyvenimui sparnus, bet ir prailgina žmogaus gyvenimą

L.Švanienės nuotr.

Prof. S. Kovaliovo seminaro „Antieidžingo psichoterapija“ metu buvo tiek įspūdžių ir tiek darbo, kad nebeturėjau jėgų kažką tokio svarbaus išskirti, kad galėčiau pasidalinti su savo tinklaraščio skaitytojais.  Išsimiegojusi savo lovoje namuose, ir euforijai atlėgus, jau galiu pasidalinti kai kuriomis mintimis.

 

Priežasčių, kodėl žmonės sensta (ir sensta būtent taip, kad senatvė tampa baisiausiu gyvenimo etapu) yra labai daug, tačiau iš jų galima išskirti dvi pagrindines priežastis: entropijos kaupimasis ir prasmių tolesniam gyvenimui nebeturėjimas.  Entropiją paliksiu kitiems kartams, o šiandien atkreipsiu dėmesį į prasmių turėjimo svarbą.  S. Kovaliovas netgi paminėjo, kad galima sužinoti, kiek liko žmogui gyventi pagal tai, kiek ir ką jis dar nori nuveikti šiame gyvenime.

 

Kaip ryškiausias ir labai liūdnas pavyzdys to, kad neturėdamas dėl ko gyventi, žmogus greitai iškeliauja į dausas, yra tie atvejai palyginus dar stiprių vyrų, kurie išėję į pensiją (ar net artinantis pensijai), staiga suserga neišgydoma liga ir per pusmetį metus numiršta. Tikriausiai, ir jūs girdėjote ne vieną tokį atvejį.

Kaip Dievas metus skirstė žmogui, arkliui, šuniui ir beždžionei

Arūno Maniušio nuotr.

Seminarą apie jaunystės ir sveikatos sugrąžinimą prof. S. Kovaliovas, kaip įprasta, pradėjo alegorija.

Nusprendė Dievas paskirti žmogui, arkliui, šuniui ir beždžionei, kiek kuriam metų reikės gyventi ir ką tuos metus veikti.  Duoda Dievas 30 metų žmogui ir sako:
- Štai tau trisdešimt metų.  Gyvensi pilnas jėgų, džiaugsmo, galėsi pats spręsti, ką nori daryti.
Žmogus paklausė:
-Dieve, o kodėl tiek mažai man metų davei?  Duok daugiau!
- Palauk šiek tiek. - atsakė Dievas - Pažiūrėkim, kaip kiti priims savo metus.

Alegorija apie keturias laisves

Arūno Maniušio nuotr.

Alegoriją apie keturias laisves prof.S.Kovaliovas papasakojo vieno seminaro metu.  Bandžiau surasti internete šį pasakojimą, norėdama pasitikslinti, kaip jis skamba originaliai, nes man atrodo, kad profesorius kai kada pritaiko pasakojimus savo dėstomai medžiagai, juos šiek tiek koreguodamas ar net nuo savęs prikurdamas. Deja, šį pasakojimą pavyko užtikti tik savo kolegos tinklaraštyje, o jis be abejo jį perpasakojo pagal S.Kovaliovą.  Tad ir aš jį papasakosiu taip, kaip girdėjau seminaro metu:

Mokiniai paklausė Mokytojo:
-Kas yra laisvė? Mokytojas atsakė:
-Apie kokią laisvę kalbate?  Jų yra mažų mažiausiai trys.

Pirmoji laisvė – tai kvailumas. Kvailumas arklio, kuris numeta jam nusibodusį raitelį, nesuprasdamas, kad po kurio laiko gaus tik dar kietesnį balną, dar smarkiau įtemptas vadžias ir aštresnius pentinus.

Antroji laisvė – apgailestavimas. Tai jūreivio arba skęstančio laivo keleivio laisvė, kai jie kabinasi už nuolaužų, vietoj to kad plauktų link gelbėjimosi valčių.  Ir kartu su nuolaužomis nuskęsta.

Trečioji laisvė – viltis.  Tai laisvė daigelio, kuris atkakliai kabinasi už akmens ir išauga į galingą medį tik todėl, kad supranta, jog lenktis reikia prieš tuos, kurie stipresni, kad nesulaužytų, tačiau pirmai progai pasitaikius  iškart keliasi. Ir jis išlieka ir auga todėl, kad nusileidžia ten, kur jis silpnas.

- Ir tai viskas? – paklausė mokiniai.

-Ne, yra dar viena laisvė, ketvirtoji, tačiau ji ne visiems pasiekiama. Tik išrinktiesiems. Tiems, kurie sutapatina savo Gyvenimo Kelią su tuo Keliu, kurį jiems numatė Didžioji Siela.  Tiems, kurie leidžia Didžiajai sielai juose ir per juos veikti.  Ir todėl jie visada pasiekia norimą krantą netgi tada, kai nėra tikri, link kokio tikslo reikia eiti.  Kaip pavargęs plaukikas atsiduoda bangų ir tėkmės valiai, ir upė pati jį išneša į reikiamą krantą, o ne daužo per akmenis.

Kodėl močiutės dievina savo anūkus?

L.Švanienės nuotr.

S.Kovaliovas:

Kodėl močiutės dievina savo anūkus? Ogi todėl, kad jos peržaidžia savo vaikystę, kurios neturėjo, siekia nors dabar prisižaisti.  Kada gimdome vaikus, tai tenka išgyventi tiek daug problemų, susijusių su maitinimu, su organizmo atstatymu ir t.t.  Ir mes nebespėjam prisižaisti su vaikais.

Antrą ir trečią vaiką gimdo tie, kurie su pirmuoju tarytum gavo aksitocino injekciją, ir todėl žaisdami savo vaikystę netgi patiria malonumą.  O tie, kurie gerai savo vaikystės neprisimena, sako: „Antro tai jau tikrai nebus!  Vienintelė sąlyga – arba aš, arba jis!”.

O močiutė jau laisva nuo socialinių prievolių ir apribojimų. Pamatytumėt, kaip mano žmona žaidžia su anūkėliu! Nesuprasi, kuris iš jų vyresnis... Dažniausiai – anūkas.

Iš S.Kovaliovo seminaro " Sąmonės lygio kėlimas", 2016 m. kovo 12-13 d.d.

Kuo išauga ančiukai, kurie žino, jog jie turi būti vištomis



Arūno Maniušio nuotr.

Šįkart pateiksiu man labai patinkančią prof.S.Kovaliovo sukurtą alegoriją apie vištą ir ančiukus.  Ją Sergejus Kovaliovas papasakojo kaip seminaro „Ego būsenų integracija“ įvadinę metaforą. 

Kartą žuvo antis, kuri jau buvo sudėjusi kiaušinius, todėl  juos pakišo po višta, kad ančiukai būtų išgelbėti.  Reikia pasakyti, kad višta sutiko išperinti ančiukus, nes , kaip žinoma, vištai nesvarbu, kur tupėti, svarbu tik tupėti.  Ančiukai išsirito ir pirmu reikalu žvaliai nušlepsėjo link tvenkinio.  Štai višta juos išperino ir jie nušlepsėjo link vandens.  Ančiukai sušoko į vandenį, o višta ėmė kudakuoti:
-Kud-ku-da! Kud-ku-da! Nuskęsite! – ir t.t. , su visoms mamoms būdinga ir net privaloma informacija, kurią ji ir perteikė ančiukams.

Apie žmonijos gyvenimo modelius ir polinkį į kraštutinumus

Nepalas. Arūno Maniušio nuotr.

Egzistuoja du gyvenimo modeliai.

Pirmasis: gyvenimas – nenutrūkstantis būties lygio kėlimas.  Tiksliau, ne būties, o buities.  Gyvenimas laikomas pavykusiu, jei įsigijot stadiono dydžio jachtą at net visą aviaparką  ir t.t. Ir jei gyvenimas nusisekė, tai galų gale galit sau leisti tapti šiek tiek „šventu“,  prisidėdamas prie labdaros.  Šis gyvenimo modelis tapo norma europietiškoje civilizacijoje.  Į šį modelį jau linksta ir netgi Rytai.  Šalys, kurios tradiciškai buvo giliai dvasingos, dabar perima poziciją, kad Dievą mylėti geriau šiltnamio sąlygomis.

Antrasis kelias – gyveni skurdžiai, klubus apjuosęs medžiagos atraiža, su dubenėliu ryžių dienai, bet tu – dvasingas žmogus.  Kartais maudaisi Gange, kartais, keldamas pavojų savo gyvybei, geri iš jo vandenį, bet svarbiausia žinai, kad tai – šventas, dvasingas gyvenimo kelias.  

Dieve, padėk! Dieve, duok! Dieve, kodėl gi nedavei?

L.Švanienės foto

Kiekvieną seminarą prof. S.Kovaliovas  pradeda pasirinkta metafora, išreiškiančią seminaro esmę.  O štai Meistro lygio seminarą „Sąmonės lygio kėlimas“ (2016 m. kovo 12-13 d.d.) pradėjo net keturiais anekdotais.  Šeštadieniui jie kaip tik tiks.

 

Krito žmogus į bedugnę ir paskutiniu momentu užsikabino už šakos.  Kabo ir šaukia:
- Padėkit, kas nors! Padėkit!
Ir staiga jis išgirdo Balsą:
-Paleisk šaką ir už kelių sekundžių būsi su manimi rojuje.
-Ne!!!!! Ne tu! Kas nors kitas, padėkit!!!!!!

***
Papuolė stalius į rojų ir sako Dievui:
-Kaip aš tau pavydžiu – garbė, didybė, galybė...
Dievas pažiūrėjo į jį ir sako:
-O kaip aš tau pavydžiu…
Stalius nustebęs:
-Ko gi, Dieve?
-Suolai, kuriuos tu pagaminai, niekada  būriais nelakstė paskui tave šaukdami: „Duok! Duok! Duok! Duok!...“

Pavardės keitimas. Galima, bet tai daryti reikia kruopščiai ir atsakingai

Kiekviena prof. S.Kovaliovo pravedamo seminaro diena prasideda nuo klausimų atsakymų valandėlės.  Lektorius visada atvaziuoja anksčiau, ir seminaro dalyviai turi progą užduoti profesoriui jiems rūpimus klausimus pačiomis įvairiausiomis temomis.  Kai kuriuos klausimus-atsakymus pateiksiu savo bloge. 

L.Švanienės foto

Klausimas:

Kaip žiūrite į pavardės pakeitimą? Tarkim, jei intuityviai norisi pakeisti pavardėje 1-2 raides?

SERGEJUS KOVALIOVAS atsakė:

Pavardės keitimas – tai likimo keitimas. Neturi užmiršti, kad, kaip minimumas,  įvyksta prisijungimas prie naujos giminės netgi psichogenetikos lygyje, o kartais įvyksta ir atsijungimas nuo senosios giminės.  Aišku?

Ir todėl, jei nori pasikeisti pavardę neskausmingai, tu turi vizualizuoti dviejų Giminių modelius. Tiesą sakant, šiandien kaip tik parodysiu techniką, kuri vadinasi „ Bendruomenės keitimas“, ir atitinkamai naudojantis panašia schema galima padaryti šį keitimą.  Tuo atveju, jei pavardę pakeisi per daug staigiai, reikiamai nesuderinęs, iššauksi dviejų giminių priešiškumą – tiek tos giminės, kurią palieki, tiek tos, į kurią pereini.  Todėl keisti pavardę galima, bet tai reikia padaryti kruopščiai ir atsakingai.

Iš 2016 m. kovo 12-13 d.d. S.Kovaliovo pravesto seminaro "Sąmonės lygio kėlimas" medžiagos 

Kaip pritraukiame žmones į savo gyvenimą ir kodėl nesėkminga pirmoji meilė trukdo šeimyniniams santykiams

J.Repichova. Pirmoji meilė
 

Supraskit, kad tokį pasaulį, kokį turit, pritraukiat jūs patys. Kaip sako Lukas Derksas, savo socialinėje panoramoje mes laikome žmonių projekcijas, ir tie žmonės ateina į savo projekcijas.  Kaip bitės link medaus, ar lokys link lašinių.

Daugybę kartų aiškinau damoms, kad jų nesėkmės seksualiniame ir šeimyniniame gyvenime paaiškinamos tuo, kad jų pirmoji meilė, kai jai buvo 12 metų, iki šiol vis dar yra jos asmeninėje erdvėje, todėl į jo vietą negali įsiterpti kitas vyras.

Iš S.Kovaliovo seminaro „Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai“ ,  2016.05.14-15.