2015 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Kodėl stringa asmenybės augimas ir ką daryti, kad šis procesas eitų sklandžiai


Jei skaitote šias eilutes, o ne tik pavadinimą, reiškia, kad esate žmogus, kuriam rūpi asmenybės augimas, kuris nori tobulėti, kuris siekia gyvenime kažko daugiau nei tik “dirbti, pirkti, mirti”.  Tačiau paprastai šis procesas neina taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kodėl taip yra?
Prof. S.Kovaliovas pastebėjo, kad ir saviugdos procese veikia psichologijoje taip vadinamas figūros ir fono dėsnis, kuris apibrėžia žmogaus suvokimo savybę, jog tai, į ką kreipiamas dėmesys, tampa “figūra”, o visa kita nueina į “foną”.  Dėmesys paprastai priklauso nuo žmogaus poreikio tuo metu.  Tarkim, prispyrus reikalui, nebematysime lankomo miesto architektūrinių grožybių, vitrinų, iškabų (kas tampa fonu), nes visas dėmėsys būna prikaustytas mėlynos būdelės ar įstaigos, kurioje galima rasti duris su užrašu “WC” ar stilizuotais vyro ir moters siluetais (figūra), paieškai .

2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Mano vaikinas visada turi būti teisus, ir kalta lieku aš, nors esu teisi


 
Klausimas. Sveiki, noriu patarimo, problema tikrai gana rimta, esu jau senokai pasimetusi. Visaip bandau kalbėtis, aiškintis, bet nepavyksta. Su draugu kartu esame daugiau nei pusantrų metų. O pirma problema būtų tokia, jog mano vaikinas visada turi būti teisus, visada kalta lieku aš, nors ir taip nebūna. Ir tu jam niekaip neįrodysi, kad jis šį kartą pasielgė neteisingai, jis tai neigs, suras kažkokią kvailą priežastį. Aš net jau nebeturiu kantrybės aiškintis, nes žinau, viso pokalbio pabaiga: jis lieka teisus, o aš verkdama turiu klausytis, kaip jis sako: „Nustok verkt vieną kartą.“  Mane tas dar labiau erzina. Jis niekada neatsiprašo, nebent aš priverčiu, ir tai nevisada.  

Manau jis turi problemų, bet nežinau kokių. Jis nesikalba su manim, užsidaręs. Aišku sako, kad jam viskas gerai, jis laimingas. Aš net neabejoju, kad mane myli, tikrai jaučiu dėmesį, rūpestingumą, šilumą, pavydą.  

Dažnai pykstamės ir dėl kitos problemos. Aš manau, kad jis - darboholikas. Man asmeniškai nenormalu dirbti nuo ryto iki nakties, ir taip kiekvieną dieną. Kai pasakau, kad jis per daug dirba, išgirstu tokius žodžius: „Tu žiūri, iš ko pinigus gaut? Gyvent? Naudą? Kažkaip atrodo, kad tik nori būt kartu ir viskas, ir tuo gyvenimas užsibaigia.: Ir kaip tokie žodžiai gali neskaudint? Jaučiuos kaip niekas, kai jis taip pasako.  

2015 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Ar normalu, kai suaugęs sūnus rodo mamai alerginį išbėrimą ant lytinio organo


Klausimas: Sveiki, mintys netelpa galvoje, tai sugalvojau ir aš paatvirauti. Mums abiems su draugu po 27 metus. Neseniai apsigyvenome kartu, `ale` perėjome į kitą etapą. Na ir ką – prasidėjo!
Kadangi jis yra labai didelis tvarkinguolis, dėl lytinio organo alergijos susigalvojo nueiti pas urologą ir išsitirti, nes jam neaišku. Na, gerai, galvoju, tegul eina ir pasitikrina. Nors esu isitikinusi, kad problema kilo dėl blogo skalbiklio, kurį pakeičiau, o jis tokiems dalykams alergiškas. Aš netyčia jo apatinius kartu su savais į skalbimo mašiną sumečiau.

Nuėjo jis pas gydytoją, ir tas pasakė, kad – alergija, kad gal prausėsi su parfumuota dušo žele, ar trumpikės buvo skalaujamos su parfumuotais skysčiais… Mano draugui aišku tas atsakymas netiko, ir jis paprašė daktaro, kad padarytų įdėmesnius tyrimus.

Taigi, nuvarė draugas pas savo Mamytę. Šiaip, visada jis buvo prie `mamyčiukų`, o anyta tai tikrai faina moterėlė, gink, Dieve, nieko neturiu prieš. Ji glaudžiai sutaria su sūnum, kas yra normalu ir gražu, beeeet… Sugalvojo draugas, kad reikia parodyti savo lytinį organą mamai, gal ji ką pasakys (med. išsilavinimo ji neturi). Paėmė ji kažkokį išbėrimo tepinėlį (kaip ir kokiu būdu net neįsivaizduoju) ir ryte nuneš į labaratoriją, nes jis pats negali, dirba…

2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Vis kopiu į (ne)Meilės kalną, o viršūnėje atrandu Jos "Ne"


Klausimas. Sveiki, man reikalinga pirmoji pagalba. Nelaimingos meilės atvejis.  Žodžiu, nieko naujo. Tiesiog negaliu Jos užmiršti. Praėjo jau keturi metai, bet suprantu, kad jaučiuosi beveik taip pat, kaip ir pradžioje.

Esmė ta, jog mes niekada nebuvom pora. Na, žinoma, aš to nuolat siekiau, rašydamas eiliuotus laiškus, kviesdamas susitikti ir šiaip rodydamas dėmesį visais įmanomais būdais. Ji greitai „pagavo“ mano kėslus ir pasakė „Ne“, tuomet pasiduodamas natūrai puoliau į juodžiausią depresiją. Po kiek laiko pavyko susiimti, tarsi susitaikiau su faktu, jog kitas žmogus gali rinktis - mylėti ar ne, bet po to ir vėl imdavau kopti į (ne)Meilės kalną, viršūnėje atrasdavau Jos „Ne“ ir vėl krisdavau žemyn. Tai kartojosi, bet bendravimas nenutrūko, kadangi aš jai buvau geras draugas.

Vėliau taip akivaizdžiai neberodžiau savo įsimylėjimo. Gan reguliariai susitikdavom. Vis dėlto turiu pabrėžti, kad po kiekvieno pabuvimo kartu apimdavo vis didesnis slogutis, tad nusprendžiau viską baigti. Ištrynęs Jos telefoną ir „facebooką“, neturėjau jokio kontakto virš pusės metų. Bet...

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Gal turėčiau mažiau lįsti jam į akis, bet negaliu, nes man jo reikia



Klausimas: Sveiki, esu visiškoje nevilty. Turiu vaikiną, su kuriuo draugaujame 6 metus. Susitinkame tik savaitgaliais (del jo darbo). Beviltiškai laukiu kiekvieno savaitgalio, kada susitiksime, būsime kartu. Draugystės pradžioje viskas buvo labai gražu: aistra, meilė, juokas. Jis buvo tobulas. Tačiau jau 2 metus viskas atšalę.

Jis nebenori mylėtis. Mes nebesibučiuojam ir nebesiglamonėjame. Atrodo, aš jo visai nebetraukiu. 1000 kartų klausiau, kas yra, ką man reikia pakeisti ar padaryti, o jis vis sako, kad aš labai graži ir seksuali, o visa problema jame. Dažnai jo kompiuteryje randu žiūrėtą porno. Nesuprantu, kas darosi, jaučiuosi šlykšti pati sau.

2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis

Taip supykstu, kad imu kalbėti baisius žodius ir net pradedu muštis

Klausimas: Laba diena, man atrodo, kad aš esu emociškai nestabili. Kai pykstuosi su vaikinu, aš visada širdy laukiu, kol jis liausis širdęs ir mane nuramins. Kai to nesulaukiu, pyktis apima dar labiau, ir aš pradedu šnekėt baisius žodžius, bet ką, kas tik šauna į galvą. Ir nesvarbu, tai tiesa ar ne. Po to kartais, jei tas konfliktas dar labiau įsiplieskia, aš pradedu muštis… Tai yra vienintelis žmogus, su kuriuo aš šitaip elgiuos. Taip, kai keliu ranką, jis dažnai būna išgėręs. Mane tai labai erzina, nes augau alkoholikų šeimoj, ir negaliu žiūrėt į
geriančius. Kartu suprantu, kad tai nepateisina mano veiksmų. Ar aš galiu su šia problema susitvarkyti pati, ar reiktų kreiptis į daktarus? Kaip su ja susitvarkyti?
Viltė (vardas pakeistas)