Ar gelbėti draugą nuo kompiuterinių žaidimų, ar save nuo tokio draugo

Sveiki,

Esu 19 metų mergina. Turiu šokią tokią problemą bandydama suprasti savo vaikiną (jis keliais metais už mane vyresnis). Bendraujame mes kažkur 2-3 mėnesius. Taigi dar nepajutome tos tikrosios meilės, bet jaučiame didžiulę trauką ir atitikimą vienas kitam. Gyvename šiek tiek toli vienas nuo kito. Kaip pagrindine mūsų bendravimo priemone tampa kompiuteris.

Na bendravimas kompiuterio pagalba, man visiškai netrukdo. Abu kaip ten bebūtų esam kompiuterinių žaidimų mėgėjai, bet kuo toliau tuo labiau iškyla viena problemėlė. Dabar žaidimams draugas jau skiria didžiąją dalį savo laiko. Mane kartais net ignoruoja, o jei ir kalbam, tai tenka viską kartoti po kelis kartus, nes mat žaisdamas jis neišgirsdavo.

Ką daryti, kad jis vėl norėtų būti su manimi?

Sveiki, esu jauna mergina, kuri patiria labai daug streso meilės reikaluose. Prieš du metus susipažinau su vienu vaikinu, kurį pamilau labai greitai, kaip ir jis mane. 2 mėnesius viskas buvo puiku, kol nepasimylėjau su juo. Vėliau pradėjome pyktis labai dažnai, nesveikai jo pavydėjau, drausdavau beveik viską, o po kurio laiko sužinojau, kad man visada meluodavo viską, nors maniau, kad klauso. Abu esame ne kartą verkę vienas dėl kito. Nenorėjau, kad jis gertų, būtų su draugais, nes jo draugai ištvirkę, todėl bijojau netekti jo... Jis net kai pykdavomės yra nekartą mane labai stipriai sumušęs, bet aš vistiek norėjau būt su juo. Nekartą išsiskyrę buvom 2 savaitėm, bet susitaikydavom. Jis man sakydavo, kad per dažnai susitikinėjam, per daug bendraujam.

Vieno išsiskyrimo metu jis susirado kitą merginą, o aš irgi susiradau. Tas kitas vaikinas 100 kartų buvo geresnis už buvusį,  Po 6 mėnesių išsiskyrimo atsitiko taip, kad buvęs vaikinas bandė mane susigrąžinti, sakė, kad suprato, kokią klaidą padarė, verkė, ir ką? Ir palikau aš tą kitą vaikiną ir grįžau prie buvusio. Dabar mudu kartu, bet jis vėl nenori būti, sako, kad nemyli manęs, sako, kad labiausiai norėjo būti su ta kita mergina.

Šeimyniniai santykiai – rimtas gyvenimo projektas

Arūno Maniušio nuotr.

Santykių pradžioje du įsimylėję žmonės vienas kitą supranta iš pusės žodžio. O kartais ir jo nereikia.  Ir jiems atrodo, kad tokia situacija tęsis visą gyvenimą. Įsitikinimo, kad dviejų balandėlių laukia laiminga ateitis negalėtų sugriauti jokie perspėjimai.

Tačiau praeina kiek laiko, susižavėjimas kažkur išgaruoja, rožiniai akiniai nukrenta ir vietoj pasakų princesės atsiranda eilinė višta, o vietoj nuostabaus princo – nupešiotas gaidelis.

Prisiminkim penkias meilės kalbas

Arūno Maniušio nuotr.

Pasirodžius Gary Chapman‘o knygai apie penkias meilės kalbas, tapo kur kas paprasčiau suvokti, kodėl taip yra, kad santykiuose tarp žmonių, ir ypač sutuoktinių, ne visada galima vadovautis kitų sėkminga patirtimi.

Viena Amerikoje gyvenanti klientė skundėsi, kad vyras apiberia ją gražiais žodeliais, po tūkstantį kartų sako „myliu“, „tu pati gražiausia“, „tu pati puikiausia“, bet nepakels užpakalio nuo kompiuterio, kad nuramintų verkiantį vaiką, nenupirks gėlės žiedo, jau nekalbant apie brangesnę dovaną.

Draugas – narkomanas. Kaip padėti?

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, atrodo visai neseniai su gyvenimo draugu didžiulių valios pastangų dėka pradėjome tvarkyti labai didelę jo ir taip pat mūsų santykių problemą - priklausomybę nuo "žolės" vartojimo. Ši "žalioji fėja" daug metų (apytiksliai, kiek man žinoma, vartojo 8 metus ) būdavo kartu su juo įvairiose gyvenimo situacijose: kai būdavo linksma, kai būdavo liūdna, kai viskas sekdavosi ir priešingai - kai viskas slysdavo iš po kojų. Kiekvieną dieną, po kelis kartus. Pinigų buvo mažai, bet tam užtekdavo...  

Nesusikalbėjimai arba karas dėl mėlyno žirgo

­­­­­­­­­­­­­­­­­­

Kartą vienos karalystės karaliaus pasiuntinys, benešdamas žinią kitos karalystės monarchui, kelionės metu pametė laišką.  Kadangi jis mintinai žinojo laiško turinį, tai keliavo toliau.

Atvykęs pas kitos karalystės valdovą jis pranešė, kad perduos žinią nuo savo karaliaus:

- Mano karalius liepė perduoti... kad jūs dovanotumėt jam... mėlyną obolmušį žirgą..., o jeigu dėl kokios tai priežasties.... nedovanosite tokio žirgo... tai...

Trys meilės komponentai ir santykių rūšys, kai trūksta vieno ar dviejų komponentų

Arūno Maniušio nuotr.

Pakalbėkim apie meilę.  Robertas Stenbergas teigia, kad meilę sudaro trys komponentai:

ARTUMAS (bendrystės, vienybės jausmas),

AISTRA (pasireiškianti seksualiniuose santykiuose),

ĮSIPAREIGOJIMAI.

Penkiasdešimtmečiai: netyčia susitikome feisbuke, ėmėme susirašinėti ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, noriu kreiptis į jus patarimo, nes nebežinau, kaip elgtis. Pati esu visiems patarėja visais gyvenimo klausimais, bet keista, sau padėti niekaip negaliu.

Man greitai 50 metų, jis pora metų vyresnis. Mokėmės vienoje mokykloje, kurį laiką draugavome. Tada man atrodė, kad jį be proto mylėjau. Paskui išsiskyrėme. Prieš gerus metus netyčia susitikome feisbuke, persimetėme žodeliu kitu, paskui – laiškais. Ilgainiui ėmėme susirašinėti kasdien, vėliau skambintis ir kaip tie paaugliai pajutom širdyse meilę. 

Abu esam vedę, turim šeimas. Gan keista, kad vėl įsimylėjom. Nė dienos neiškenčiam vienas kitam nepaskambinę. Kartu suprantam, kad mes negalim būti kartu, negalim draskyti šeimų. Bet ką mums daryti su savo  jausmais? Ar jie praeis?

Gerokai vyresnis draugas - ar verta bendrauti?

Arūno Maniušio nuotr.

Laba diena,

aš esu Dovilė (vardas pakeistas). Aš esu 18 metų mergina. Susipažinau su daug vyresniu vaikinu (jis 14 metų už mane vyresnis). Aš dievinu bendravimą su juo. Jis yra geras žmogus. Bendraujame pusę metų. Jis rodo dėmesį, yra rūpestingas.

Tačiau tas amžiaus skirtumas... Bendraujant nesijaučia jo labai, na tik jam, iš jo pusės. Vis pasako, kad man 18, o jam jau 32, ir tai man nepatinka (nors iš dalies jį suprantu). Tačiau jis vis sako, kad jam labai patinku ir tai parodo.

Kažkas užrakina mane iš vidaus, ir negaliu išsipasakot, kaip man sunku

Arūno Maniušio nuotr.

Laba diena, rašau jums, nes nebežinau, kur kreiptis. Esu gana jauna mergina (17m.). Gyvenu viena Lietuvoje jau metai, nes tėvai išvykę į užsienį. Turiu kelis draugus, bet turiu ir didelę problemą - nemoku niekam papasakoti savo bėdų. Visada visus išklausau, patariu jiems, kiek galiu, b

et pačiai prasiverti neišeina. Nesvarbu, kad viduje jaučiuosi labai blogai... Paskutinius 3 mėnesius net neišėjo verkti, todėl iš sielvarto pradėjau save žaloti. Kai tai dariau, man palengvėdavo savaitei. Atrodo, išspausdavau iš savęs visą skausmą, visas problemas, bet praėjus savaitei, viskas vėl susikaupdavo.

Tarp dabartinio ir buvusio: kurį pasirinkti?

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki,

jau kuris metas (apie du metai) kasdien užmiegu ir atsikeliu su ta pačia mintimi: KĄ MAN DARYTI? 

Esu jauna (27 m), turiu puikų išsilavinimą, turiu geraširdį draugą (jau  septynerius metus). Draugas yra mūsų draugų kompanijos siela. Jis visada linksmas, visada gražiai elgiasi su manimi, ir iš išorės visiems atrodo, kad mes pasakiškai laimingi. Atrodytų idealu! Tuokitės, gimdykit vaikus ir būkit laimingi. Jis to ir nori, tačiau aš - anaiptol!

Kodėl vaikinas neįsileidžia manęs į savo gyvenimą

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, man 23m. Rašau jums vienu klausimu, kuris man jau kurį laiką neduoda ramybės. Bendrauju su vaikinu 3 mėnesius, man jis be proto patinka, bet manau, kad jis nežiūri į mane rimtai. Bendraujam gražiai, tačiau, kai aš pradedu kalbėti apie rimtesnius santykius, kad norėčiau su juo būti kartu, jis iš karto pradeda kalbėti apie tai, kokį didelį spaudimą aš jam darau šiuo klausimu, kad jis dar nėra pasirengęs rimtiems santykiams, jam reikia daugiau laiko, labiau pažinti žmogų t.t. Maždaug kam draugauti, jeigu po to skirtis. Beje reikėtų pridurti, kad jis vienišas jau 3 metus.

Ko iš tiesų siekia tėvai, versdami vaikus besąlygiškai paklusti jų nurodymams

Arūno Maniušio nuotr.

Klientė papasakojo konfliktinį nutikimą tarp jos ir sūnaus.  Tą kartą jie ėjo iš parduotuvės ir vedėsi šunį.  Mama pasiūlė eiti gatve, kur vaikšto mažiau žmonių, bet berniukas ėmė jai priekaištauti, kad visada tenka eiti tuo keliu, kurį nurodo mama.  Klientė supyko ant sūnaus, bet jam pakluso, tačiau paskui visą vakarą su juo nekalbėjo.

Pradėjome aiškintis, kas vis tik šiame pavyzdyje vyko iš tikrųjų.  Pasiteiravau, kodėl ji norėjo eiti būtent kita gatve.  Klientė atsakė, kad gatvėje, kurioje sutinkama mažiau žmonių, šuo būtų galėjęs laisviau palakstyti, nei judrioje gatvėje.

Už mūsų noro padėti kitam dažnai slepiasi mūsų pačių neišspręstos psichologinės problemos

Arūno Maniušio nuotr.

Ar galima padėti kitam, jei jis neprašo? Taip, galima.  Tačiau nenustebk, kad gausi per nagus ar nosį.  Ir tai bus natūrali kito žmogaus reakcija.  Tuoj paaiškinsiu, kas tokiu atveju vyksta iš tikrųjų.

Tarkim, bendradarbis pasiskundė, kad jam sunkiai sekasi paruošti projektą, o tu turi patirties tokių projektų ruošime.  Gali būti, kad tu pulsi jam aiškinti, ką reikia daryti ar net pasakysi: duok man, tai paprasta, aš greitai padarysiu.  Taip elgdamasis tu tarytum sakai kitam: “Koks tu kvailas ir nieko nesugebantis!”  Žinoma,  iš tiktųjų taip nesakai, bet mūsų pasąmonės priima esamą situaciją būtent taip.  Mano geranoriškumas, iniciatyva padėti kitam (viršutinis matomas sluoksnis) yra priimamas kaip savęs išaukštinimas ir kito nuvertinimas (gilesnis ne taip akivaizdžiai matomas sluoksnis).

Kaip išgyventi mylimo augintinio netektį, kai jaučiu kaltę dėl jo mirties?

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki. Gyvenime įvyko didelė nelaimė...Turėjome mylimą augintinį. Jis buvo daugiau nei vien augintinis, jis buvo šeimos narys... Vienos kelionės metu sustojome aplankyti giminaičių, o savo mažąjį draugą palikome automobilyje. Grįžę radome leisgyvį... Veterinaras pasakė, kad sustreikavo širdutė... Mūsų šuo mirė... Dabar niekaip negalime atsikratyti kaltės jausmo, jei nebūtumėm palikę mes jo automobilyje, tikriausiai dar ir šiandien jis būtų mus džiuginęs... Darosi sunku gyventi... nes tikriausiai niekada neatleisime sau...

Lina (vardas pakeistas)

Dėl niekų vyras ėmė įtarinėti mane neištikimybe, ir gyvenimas šeimoje tapo košmaru

Arūno Maniušio nuotr.

Laba diena, labai reikia pagalbos. Jau nebežinau, ką daryti ir kaip gyventi.

Mano vardas Lina (pakeistas, ačiū). Gyvenu su vyru santuokoje 7 metai (santuoka iš meilės), prieš tai draugavom 2 metus. Turim 2 vaikus: 4 ir 2 metų. Gyvenam Anglijoj, abu daug dirbam.

Mano socialinis ratas daug didesnis nei mano vyro. Turim būrį draugų, su kuriais bendraujam pastoviai kartu.

Kartą aš paprašiau savo darbo draugo Marko parvežti iš Niujorko (jis ten gyvena) į Londoną vėrinį, kurį sugalvojau padovanoti vyro mamai. Vyras apie tai žinojo, nieko nuo jo niekada neslėpiau. Jis žinojo,  kad aš ir Markas kartu dirbom ir buvom geri darbo draugai, eidavom kartu išgerti kavos, kai  jis atvažiuodavo į Londoną. Mano vyras niekada nėra jo sutikęs. 

Aš esu šiek tiek pavydus ir labai saugau draugę nuo visko

Arūno Maniušio nuotr.

Laba diena. Mano vardas Paulius, man 19 metų. Turiu merginą, su kuria draugaujame šiek tiek daugiau nei pusę metų. Aš ją myliu, nieko daugiau be jos neįsivaizduoju, būdamas su ja jaučiuosi labai laimingas, ji tikrai mane myli,  atrodo ko daugiau ir reikia, tačiau išsiskyrus dienai ar dviem, dažnai apsipykstam, būnant kartu to nėra.

Esu šiek tiek pavydus ir ją labai saugau nuo visko, net nuo jos draugių, kurios bando išvesti ją iškelio. Kartais pagaunu ją meluojant dėl alkoholio vartojimo (pats nevartoju), todėl nelabai norėčiau, kad ir ji jį vartotų. Po tokių dalykų pradedu moralizuoti, tačiau viskas baigiasi pykčiais. Prašau patarkite, kaip elgtis šioje situacijoje, ir kaip išvengti skyrybų.

Paulius (vardas pakeistas)

Kiek reikia pakeisti įsitikinimų, kad sutikčiau tinkamą vyrą ir sėkmingai ištekėčiau

Arūno Maniušio nuotr.

Vakar gavau iš buvusios klientės laišką.  Viena iš problemų, dėl kurios su ja dirbome, buvo gyvenimo draugo suradimas ir ją tenkinančių santykių su juo sukūrimas.  Laiške moteris rašė, kad ruošiasi vestuvėms ir kad jos džiaugsmo netemdo netgi ta dokumentų ruošimo valakita, kurią reikia įveikti, norint užregistruoti santuoką Vokietijoje.

O prieš pusmetį 35 metų išsiskyrusi ir su sūneliu atvykusi į svetimą šalį moteris buvo visai pasimetusi ir niekaip negalėjo patikėti, kad jos noras dar kartą ištekėti, ir ištekėti sėkmingai, gali tapti realybe.

Labiausiai nustebino jos pasakojimas apie apsilankymą pažinčių biure, kur jai pasakė, kad ištekėti tokio amžiaus moteriai, ir dar su vaiku, ir dar ne gražuolei praktiškai nėra šansų.  Pala, pala, paklausiau, ar tikrai jūs buvote pažinčių klube? Gražuolėms netekėjusioms dvidešimtmetėms nereikalingos jų paslaugos.

Sužadėtinės nerimas: jis kalba tik apie savo svajonę ir daugiau niekas jam nerūpi

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, norėčiau Jūsų nuomonės, nes pačiai labai sunku suprasti, kas šiuo metu vyksta mano gyvenime... 

Taigi, nuo pat paauglystės turiu vaikiną, prieš metus susižadėjome. Per 6 draugystės metus buvo visko, daug pykčių ir daug džiaugsmo. Nuo tos dienos, kai tapome sužadėtiniai, dingo visi pykčiai. Jis tapo labai geras ir mylintis. Kiekvieną dieną jaučiausi mylima ir labai laiminga. Iki šiol... 

Kadangi vaikinas jau nuo vaikystės turėjo svajonę, nusprendė ją įgyvendinti, o kad ją išpildytų, turės išvykti 4 savaitėms. Žinoma, liūdna bus be jo, bet aš jo lauksiu. O visa bėda tame, jog jis tapo lyg nesavas, kalba tik apie savo svajonę ir daugiau niekas jam nerūpi. Jo mintyse tik ta svajonė, pradėjo mažai rodyti dėmesio... 

Aš bandžiau kalbėtis, sakiau, jog man bus liūdna tas 4 savaites dėl to šias paskutines dienas, kol esam kartu, noriu daug gražių akimirkų ir meilės. Jo atsakymas: "Aš apie nieką negalvoju, tik apie savo svajonę, aš tave myliu, bet mano mintyse tik svajonė, nepyk, man kitaip neišeina". Klausiau, ar kai jis sugrįš bus dėmesingesnis, sakė, jog nežino. 

Esu kariškis: bijau karinių veiksmų, kenčiu dėl išsiskyrimo su mergina

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki,

nežinau net nuo ko pradėti... Ogi tikriausiai pradėsiu nuo to, kad esu kariškis, ir žinant šiuo metu vyraujančią situaciją Ukrainoje, tai su lyg kiekviena diena didėja tikimybė, kad teks ir man pačiam išvyktį į tą kraštą, tai kelia tikrai nemažai baimės, bet neskaitant to, išsiskyriau ir su mergina, kaip ištverti visą tai, ką patartumėte? Iš anksto ačiū. 

Rimantas (vardas pakeistas)

2014-09-09