Rodomi pranešimai su žymėmis refreimingas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis refreimingas. Rodyti visus pranešimus

2017 m. birželio 12 d., pirmadienis

Kitaip papasakota istorija apie žinomą žmogų


I. Mesnikovas "Dailininkas dirba"
Esu tikra, kad jums teko pastebėti, kai kas nors pasakoja apie įvykį, kuriame ir jūs buvote, kartais atrodo, kad pasakotojas kalba apie kažkokį kitą įvykį.  Arba apibūdinant kokį žmogų (apie politikus nekalbėsime), vieno lūpose jis skamba kaip angelėlis, o kitas jo nekenčia , kaip baisiausio apaviko,

Kaip taip gali būti?  O gi žiūri skirtingi žmonės.  Jei atskiri žmonės gali matyti tą pačią situaciją ar žmogų skirtingai, tai reiškia, kad ir vienas žmogus turi galimybę į tą patį įvykį ar žmogų pažiūrėti skirtingai.

Beje, toks aplinkos „perrašymas“, kitaip sakant, požiūrio pakeitimas yra vadinamas refreimingu.  Refreimingas yra nepakeičiamas, kai nemalonios situacijos pakeisti negalima, bet ir išvengti neišeina.  Tarkim, gyvenimo su vyro (ar žmonos) mama vienuose namuose.  Pakeitus požiūrį, anyta ar uošvė gali pasirodyti visai puiki moteris.

2017 m. vasario 15 d., trečiadienis

Kaip į esamą situaciją pažiūrėti kitu kampu


Esu savimi nepasitikinti ir nepatenkinta. Esu labai rami, tyli, mokykloje bijau šnekėti net su vaikinais. Pastebėjau, kad netraukiu nė vieno vaikino,  nes esu per daug tyli, rami. Ar gali būti,  kad tokia visada būsiu,  ar tik einant laikui išdrąsėsiu ir pasikeisiu? Inga, 17 m.


Sveika, Inga,

Kelis kartus įdėmiai perskaičiau tavo trumputį laišką.  Girdžiu, kad save vadini ramia ir tylia, manai, kad tai tau trukdo būti patrauklia vaikinų tarpe.  Dar supratau, kad tau trūksta pasitikėjimo savimi, savęs tokios, kokia esi, priėmimo.

2016 m. rugsėjo 21 d., trečiadienis

Sužadėtinės nerimas: jis kalba tik apie savo svajonę ir daugiau niekas jam nerūpi


Arūno Maniušio nuotr.
Sveiki, norėčiau Jūsų nuomonės, nes pačiai labai sunku suprasti, kas šiuo metu vyksta mano gyvenime... 

Taigi, nuo pat paauglystės turiu vaikiną, prieš metus susižadėjome. Per 6 draugystės metus buvo visko, daug pykčių ir daug džiaugsmo. Nuo tos dienos, kai tapome sužadėtiniai, dingo visi pykčiai. Jis tapo labai geras ir mylintis. Kiekvieną dieną jaučiausi mylima ir labai laiminga. Iki šiol... 

Kadangi vaikinas jau nuo vaikystės turėjo svajonę, nusprendė ją įgyvendinti, o kad ją išpildytų, turės išvykti 4 savaitėms. Žinoma, liūdna bus be jo, bet aš jo lauksiu. O visa bėda tame, jog jis tapo lyg nesavas, kalba tik apie savo svajonę ir daugiau niekas jam nerūpi. Jo mintyse tik ta svajonė, pradėjo mažai rodyti dėmesio... 

Aš bandžiau kalbėtis, sakiau, jog man bus liūdna tas 4 savaites dėl to šias paskutines dienas, kol esam kartu, noriu daug gražių akimirkų ir meilės. Jo atsakymas: "Aš apie nieką negalvoju, tik apie savo svajonę, aš tave myliu, bet mano mintyse tik svajonė, nepyk, man kitaip neišeina". Klausiau, ar kai jis sugrįš bus dėmesingesnis, sakė, jog nežino. 

2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Mano vaikinas visada turi būti teisus, ir kalta lieku aš, nors esu teisi


 
Klausimas. Sveiki, noriu patarimo, problema tikrai gana rimta, esu jau senokai pasimetusi. Visaip bandau kalbėtis, aiškintis, bet nepavyksta. Su draugu kartu esame daugiau nei pusantrų metų. O pirma problema būtų tokia, jog mano vaikinas visada turi būti teisus, visada kalta lieku aš, nors ir taip nebūna. Ir tu jam niekaip neįrodysi, kad jis šį kartą pasielgė neteisingai, jis tai neigs, suras kažkokią kvailą priežastį. Aš net jau nebeturiu kantrybės aiškintis, nes žinau, viso pokalbio pabaiga: jis lieka teisus, o aš verkdama turiu klausytis, kaip jis sako: „Nustok verkt vieną kartą.“  Mane tas dar labiau erzina. Jis niekada neatsiprašo, nebent aš priverčiu, ir tai nevisada.  

Manau jis turi problemų, bet nežinau kokių. Jis nesikalba su manim, užsidaręs. Aišku sako, kad jam viskas gerai, jis laimingas. Aš net neabejoju, kad mane myli, tikrai jaučiu dėmesį, rūpestingumą, šilumą, pavydą.  

Dažnai pykstamės ir dėl kitos problemos. Aš manau, kad jis - darboholikas. Man asmeniškai nenormalu dirbti nuo ryto iki nakties, ir taip kiekvieną dieną. Kai pasakau, kad jis per daug dirba, išgirstu tokius žodžius: „Tu žiūri, iš ko pinigus gaut? Gyvent? Naudą? Kažkaip atrodo, kad tik nori būt kartu ir viskas, ir tuo gyvenimas užsibaigia.: Ir kaip tokie žodžiai gali neskaudint? Jaučiuos kaip niekas, kai jis taip pasako.