2016 m. liepos 31 d., sekmadienis

Ką daryti, kad neskaudėtų, girdint žeidžiančius klausimus apie vaikus ir jų planavimą?


Iš interneto.  Kas autorius, nepavyko nustatyti.
Sveiki, man 29 m. Su savo antrąją puse gyvenu jau labai seniai. Jau planuojame ir susituokti, bet niekaip nepavyksta sulaukti šeimos pagausėjimo. Vaikai mūsų šeimoje labai laukiami. Manau, ši problema tampa vis labiau aktuali šiais laikais, tačiau ne visi apie tai susimąsto, kaip suprantu.

Susiduriame su draugais, kolegomis, pažįstamais, geraisiais dėdėmis ir tetomis, kurie sudarinėja mūsų gyvenimo planą ir dalina patarimus bei uždavinėja nepageidaujamus ir "nepatogius" klausimus apie santuoką bei vaikų gimdymą. Jau dirgina tie pasakymai "Jau pats laikas pagalvoti apie vaikus ir santuoką", "Gimdyk, nes greit bus per vėlu" ir pan.
 
Nesame linkę viešai su bet kuo aptarinėti savo šeimos gyvenimo. Manome, kad tai tik mūsų reikalas. Tad ką atsakyti į "aštrius" klausimus ir komentarus apie vaikus ir jų planavimą, kai visiškai nenori apie tai kalbėti?

2016 m. liepos 30 d., šeštadienis

Šalia savęs niekaip negaliu įsivaizduoti bendraamžio ar tik šiek tiek vyresnio vaikino


V.Pukiriovas "Nelygi santuoka" 1862 m.
Sveiki. Net nežinau, nuo ko pradėti, nes galvoje sukasi daugybė minčių, kurias sunku surikiuoti. Tačiau kasdien tampa vis sunkiau gyventi su problemomis, kurių matyt pati prisikuriu, o paskui niekaip negaliu išspręsti.

Man yra 23 metai ir iki šiol nesu turėjusi beveik jokių rimtesnių santykių, nes dažniausiai pati surandu priežasčių atstumti vaikinus ir jų man rodomą dėmesį. Esmė yra tame, kad šalia savęs niekaip negaliu įsivaizduoti bendraamžio ar tik šiek tiek vyresnio vaikino. Dažniausiai, net nepabendravusi, susidarau išvadas, kad jie nesubrendę, neatsakingi, nerimti, todėl neturėčiau švaistyti laiko beprasmiams santykiams, kurie neturi jokios ateities. Mane visada žavėjo vyresni vyrai, pokalbiai su jais atrodydavo įdomūs ir prasmingi, o visų svarbiausia, kad jų požiūris į gyvenimą dažniausiai primindavo manąjį, kuriame nėra vietos jaunatviškoms kvailystėms ir lengvabūdiškumui.

Daugiau, nei prieš metus mano gyvenime atsirado vienas vyras, kuris puikiai atitiko mano įsivaizduojamą idealą. Laikas, praleistas su juo  buvo nepamirštamas, turėjome daug bendrų interesų, o kai jis būdavo šalia, jaučiausi tikrai laiminga. Tačiau, nusprendžiau nutraukti santykius, nors iki šiol dėl to gailiuosi. Man labai jo trūksta, nors kasdien stengiuosi įtikinti save, kad pasielgiau teisingai. Kad nėra normalu susitikinėti su 30 metų vyresniu vyru, kuris turi tik šiek tiek už mane jaunesnę dukterį. Tačiau jaučiuosi taip, lyg būčiau praradusi patį svarbiausią žmogų savo gyvenime ir jokio kito, panašaus į jį niekada nebesutiksiu. Niekas manęs nebedžiugina ir nieko nebenoriu, tik paskambinti jam, atsiprašyti, pasakyti, kad klydau ir noriu jį susigrąžinti. Tačiau žinau, kad mano šeimai būtų sunku su tuo susitaikyti, o draugai taip pat sureaguotų neigiamai dėl tokio mano sprendimo. Neįsivaizduoju, kaip turėčiau elgtis ir ką daryti, kad gyventi taptų nors šiek tiek lengviau.

2016 m. liepos 29 d., penktadienis

Ar tikrai man to reikia?


Levitanas Isaakas. "Peizažas su garlaiviu" 1889 m.
Žmogus dažnai prisigalvoja tokių norų, kokių jam iš tiesų visai nereikia. Papasakosiu su šia tema susijusį ankdotą, kurį kaip iliustraciją pateikė S.Kovaliovas vieno seminaro metu.

Tais laikais, kai pagrindiniu automobiliu buvo „Volga“, o žydai buvo laikomi turtingiausiais žmonėmis, armėnų radijui uždavė klausimą:
-Ar gali vidutinis žydas nusipirkti „Volgą“?
Armėnų radijas pagalvojo ir atsakė
:
-Gali.  Tačiau kam jam tiek vandens, tiek prieplauk
ų ir tiek garlaivių...


Ir čia S.Kovaliovas auditorijai uždavė retorinį klausimą:
-Supratot? Ir kam jums tiek vandens, prieplaukų ir garlaivių?..

2016 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Kuo išauga ančiukai, kurie žino, jog jie turi būti vištomis



Arūno Maniušio nuotr.
Šįkart pateiksiu man labai patinkančią prof.S.Kovaliovo sukurtą alegoriją apie vištą ir ančiukus.  Ją Sergejus Kovaliovas papasakojo kaip seminaro „Ego būsenų integracija“ įvadinę metaforą. 



Kartą žuvo antis, kuri jau buvo sudėjusi kiaušinius, todėl  juos pakišo po višta, kad ančiukai būtų išgelbėti.  Reikia pasakyti, kad višta sutiko išperinti ančiukus, nes , kaip žinoma, vištai nesvarbu, kur tupėti, svarbu tik tupėti.  Ančiukai išsirito ir pirmu reikalu žvaliai nušlepsėjo link tvenkinio.  Štai višta juos išperino ir jie nušlepsėjo link vandens.  Ančiukai sušoko į vandenį, o višta ėmė kudakuoti:
-Kud-ku-da! Kud-ku-da! Nuskęsite! – ir t.t. , su visoms mamoms būdinga ir net privaloma informacija, kurią ji ir perteikė ančiukams.

2016 m. liepos 27 d., trečiadienis

Galima prašyti ir gauti viską, ko tik norite




Arūno Maniušio nuotr.

Savarankiškos psichoterapijos krypties "Integralinis neuroprogramavimas" autorius prof. Sergejus Kovaliovas pasakoja apie … Integralinį neuroprogramavimą.

J
Ištrauka iš S.Kovaliovo straipsnio “Apie integralinį neuroprogramavimą”. 


Pasakojama, kad viena kartą ganėtinai kvaila mergaitė pagavo auksinę žuvelę.  Žuvelė (atsidususi, kaip įprasta) pasiūlė išpildyti tris jos norus, jeigu mergaitė paleis ją į laivę.
-Gerai, - pasakė mergaitė. – Padaryk mano nosį tokią ilgą, kaip gandro...
Žuvelė net žagtelėjo iš nustebimo, bet išpildė jos pageidavimą.
Mergaitė pačiupinėjo savo ilgą... jau ne nosį, o snapą ir išreiškė antrą norą:
-Dabar padaryk, kad mano ausys būtų tokios didelės kaip dramblio.
Dar labiau nustebo žuvelė, tačiau išpildė ir šį prašymą.
-Labai gerai, - pasakė mergaitė, čiupinėdama savo didžiules ausis.- pagaliau manęs bijos ir todėl gerbs.  Ir dar man padaryk didžiulį storą užpakalį...

2016 m. liepos 26 d., antradienis

Kaip išsirinkti auklę savo vaikui



L.Švanienės nuotr.
Klausimas:
Sūnui beveik dveji metai, tuoj grįšiu į darbą, tačiau iki kito rugsėjo nenoriu vaikučio leisti į darželį.  Ieškau auklės per skelbimus, nes kiek klausiu pažįstamų, nieks nieko nerekomendavo. Iš tikrųjų esu prisiskaičiusi internete visokių baisių dalykų – kaip auklės vaiko čiulptukus į vyną panardina, kad geriau miegotų, kaip pavagia ką nors... Kaip suprasti, kad tai tinkamas žmogus? Juk, kai kalbi telefonu, visos kalba maloniai... Širdis linksta link jaunos merginos, prie studentų, bet vyras sako, kad jam patikimiau pagyvenusi, savo vaikus užauginusi. Žodžiu esu pasimetusi.

Matau, kad laiškučio autorė su vyru pagrindiniu auklės pasirinkimo kriterijumi laiko žmogaus amžių. Tačiau nėra jokios garantijos, kad  susiradus auklę, nepriklausomai ar vyresnę, ar jaunesnę, jauni tėveliai gaus visai ne tai, ko tikėjosi.   Visų pirma pabandykim išsiaiškinti, ko nori berniuko mama.  Tam panaudokim sutrumpintą tikslų formulavimo metodiką.  Kalbėsiu jaunosios mamytės vardu. Taigi, pradedam!

2016 m. liepos 25 d., pirmadienis

Apie žmonijos gyvenimo modelius ir polinkį į kraštutinumus

Nepalas. Arūno Maniušio nuotr.
Egzistuoja du gyvenimo modeliai.

Pirmasis: gyvenimas – nenutrūkstantis būties lygio kėlimas.  Tiksliau, ne būties, o buities.  Gyvenimas laikomas pavykusiu, jei įsigijot stadiono dydžio jachtą at net visą aviaparką  ir t.t. Ir jei gyvenimas nusisekė, tai galų gale galit sau leisti tapti šiek tiek „šventu“,  prisidėdamas prie labdaros.  Šis gyvenimo modelis tapo norma europietiškoje civilizacijoje.  Į šį modelį jau linksta ir netgi Rytai.  Šalys, kurios tradiciškai buvo giliai dvasingos, dabar perima poziciją, kad Dievą mylėti geriau šiltnamio sąlygomis.

Antrasis kelias – gyveni skurdžiai, klubus apjuosęs medžiagos atraiža, su dubenėliu ryžių dienai, bet tu – dvasingas žmogus.  Kartais maudaisi Gange, kartais, keldamas pavojų savo gyvybei, geri iš jo vandenį, bet svarbiausia žinai, kad tai – šventas, dvasingas gyvenimo kelias.  

2016 m. liepos 24 d., sekmadienis

Ką daryti, kad seni tėvai atstotų nuo manęs, nes labai pavargau nuo jų?


Arūno Maniušio nuotrauka
Esu keturiasdešimties metų moteris.  Jau aštuoneri metai mano tėvai gyvena ne Lietuvoje. Prieš trejus metus atvykau pas juos, darbą susiradau pati, susitaupiau pinigų ir išėjau gyventi atskirai. Tėvai kalbos visiškai neišmoko.
Šiuo metu (tai tęsiasi jau pusantrų metų), kai jų sveikata pablogėjo, kiekvieną poilsio dieną  turiu eiti kur nors su vienu iš jų -  tai pas gydytoją, tai kitur, kad pavertėjaučiau.  Dėl gydytojų, visai sutinku jiems padėti, bet visa kita tikrai man per daug. Padedu jiems kiek galiu, bet jaučiuosi labai pavargusi nuo jų.
Neturiu visiškai savo gyvenimo, net negaliu nieko planuoti per poilsio dienas, nes jiems visada kur nors reikia manęs. Pradėjau net naktimis nebeužmigti.  Neinu niekur,  net jei pakviečia bendradarbiai,  vis galvoju: o jei tėvai paskambins.
Mane jie taip įsuko į savo gyvenimą, kad aš savojo nebeturiu, nepailsiu, nebeturiu privatumo, nesusirandu hobio.  Rodos, kad jau nieko  ir nebenoriu, net savo uniformos išsilyginti...  Ką daryti, kad mano tėvai atstotų nuo manęs, labai pavargau nuo jų. V.,  40 m.

2016 m. liepos 23 d., šeštadienis

Dieve, padėk! Dieve, duok! Dieve, kodėl gi nedavei?


L.Švanienės foto
Kiekvieną seminarą prof. S.Kovaliovas  pradeda pasirinkta metafora, išreiškiančią seminaro esmę.  O štai Meistro lygio seminarą „Sąmonės lygio kėlimas“ (2016 m. kovo 12-13 d.d.) pradėjo net keturiais anekdotais.  Šeštadieniui jie kaip tik tiks.
 
Krito žmogus į bedugnę ir paskutiniu momentu užsikabino už šakos.  Kabo ir šaukia:
- Pad
ėkit, kas nors! Padėkit!
Ir staiga jis išgirdo Balsą:
-Paleisk šaką ir už kelių sekundžių būsi su manimi rojuje.
-Ne!!!!! Ne tu! Kas nors kitas, padėkit!!!!!!
***
Papuolė stalius į rojų ir sako Dievui:
-Kaip aš tau pavydžiu – garbė, didybė, galybė...
Dievas pažiūrėjo į jį ir sako:
-O kaip aš tau pavydžiu…
Stalius nustebęs:
-Ko gi, Dieve?
-Suolai, kuriuos tu pagaminai, niekada  būriais nelakstė paskui tave šaukdami: „Duok! Duok! Duok! Duok!...“

2016 m. liepos 22 d., penktadienis

Pavardės keitimas. Galima, bet tai daryti reikia kruopščiai ir atsakingai


Kiekviena prof. S.Kovaliovo pravedamo seminaro diena prasideda nuo klausimų atsakymų valandėlės.  Lektorius visada atvaziuoja anksčiau, ir seminaro dalyviai turi progą užduoti profesoriui jiems rūpimus klausimus pačiomis įvairiausiomis temomis.  Kai kuriuos klausimus-atsakymus pateiksiu savo bloge. 
L.Švanienės foto
Klausimas:
Kaip žiūrite į pavardės pakeitimą? Tarkim, jei intuityviai norisi pakeisti pavardėje 1-2 raides?

SERGEJUS KOVALIOVAS atsakė:
Pavardės keitimas – tai likimo keitimas. Neturi užmiršti, kad, kaip minimumas,  įvyksta prisijungimas prie naujos giminės netgi psichogenetikos lygyje, o kartais įvyksta ir atsijungimas nuo senosios giminės.  Aišku?

Ir todėl, jei nori pasikeisti pavardę neskausmingai, tu turi vizualizuoti dviejų Giminių modelius. Tiesą sakant, šiandien kaip tik parodysiu techniką, kuri vadinasi „ Bendruomenės keitimas“, ir atitinkamai naudojantis panašia schema galima padaryti šį keitimą.  Tuo atveju, jei pavardę pakeisi per daug staigiai, reikiamai nesuderinęs, iššauksi dviejų giminių priešiškumą – tiek tos giminės, kurią palieki, tiek tos, į kurią pereini.  Todėl keisti pavardę galima, bet tai reikia padaryti kruopščiai ir atsakingai.
Iš 2016 m. kovo 12-13 d.d. S.Kovaliovo pravesto seminaro "Sąmonės lygio kėlimas" medžiagos 

2016 m. liepos 21 d., ketvirtadienis

Jei tavęs neįmanoma motyvuoti teigiamai, tada būsi motyvuojamas neigiamai

"Žaibu perskeltas ąžuolas" M.Vorobjov (1878-1855)

S.Kovaliovas:
Tavo pasąmonė, visos tavo struktūros daro viena - motyvuoja tave. Ir jei neįmanoma tavęs motyvuoti teigiamai, tada motyvuos neigiamai. Ir būk dėkingas, jei tai bus tik vidurių paleidimas.  Gali būti ir kur kas rimčiau.

Iš S.Kovaliovo seminaro "Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai" , 2016.05.14-15

Skaitytojui gali kilti klausimas, o kam reikalingos tos pasąmoninės motyvacijos.  Kur jos mus veda? Kur jos mus kreipia?  Bendras atsakymas būtų - augti ir tobulėti.  Atskirais atvejais tai gali pasireikšti kaip raginimas spręsti gyvenimiškas problemas.  Todėl bet kokių, tiek vidinių, tiek išorinių bėdų atvejais, labai naudinga sau užduoti klausimą: "Kokiu tikslu visa tai su manimi vyksta?  Kokią pamoką turiu išmokti?"

Ar įmanoma nuplauti automobilį, sėdint jo viduje?


L.Švanienės foto

Klausimas: Sergejau Viktorovičiau, kaip dirbti su problemine krizine situacija, su kuria niekaip negaliu susitvarkyti jau 5-6 metai?

Sergejus Kovaliovas atsakė:

Kreiptis į psichoterapeutą, kuris gali padėti, ir susitvarkysit su ta problema. Iš tiesų situacija yra tokia – jūs galite pats būti kompetetingas psichoterapeutas, tačiau savyje jūs esate kaip automobilio, kurį norite nuplauti, viduje.  Ar supratot metaforą? Ar bandėt kada plauti automobilį, sėdėdami jo viduje?
Ir dar – dalis informacijos jūmyse yra amnezuota (tiesiog neprisimenate), todėl, kad jau turite susikūręs savo realybės versiją. Tik atsisakius jūsų realybės versijos, įmanoma pasiekti realybę, kuri ir yra realybė. Ar supratote?Kitais žodžiais tariant, jūs jau turite savo įvykių versiją, kurią įtvirtinote metų bėgyje.  Ši versija jus tenkina, joje nematote prieštaravimų, nes visus nelogiškus prieštaravimus jau atmetėte, ir t.t.  Taip ir turite savo įvykių versiją.
Tačiau jūsų versija – melas!  Jos pagrindas – jūsų žaidžiamas žaidimas.  O jūs žaidžiate Aukos žaidimą, ar kokį kitą, ir žaidžiate jį visą laiką. Bet žaidimas – melas.  O jūs juo tikite.

Vadinasi turi būti trečias žmogus, kaip teisėjas, kuris pasakys:  „Atleisk, aš netikiu.  Pabandykim išsiaiškinti“.  Ir kartu su jumis jis suras tiesą.  Štai ir viskas.  Todėl psichoterapeutas – objektyvus asmuo, žiūrintis iš šalies.  Jo vaidmenį kartais gali atlikti kunigas, kartais Mokytojas, bet visada tai bus vienas ir tas pats vaidmuo – žmogus iš šalies, žvilgsnis iš šalies, neužterštas žvilgsnis į situaciją.  Tai nebus žvilgsnis, kuris laikosi įsikibęs vienos įvykio versijos.

Iš S.Kovaliovo seminaro "Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai" , 2016.05.14-15

2016 m. liepos 20 d., trečiadienis

Važiuojant mašina ar dviračiu pradeda trūkti oro, atrodo, kad uždusiu


Sveiki, turiu baimę greičiui. Važiuojant mašina ar dviračiu kartais pradeda trūkti oro ir atrodo, kad uždusiu. Taip pat būna kino teatruose, kai per kokį filmą greičiau vaizdas pradeda judėt, ar supantis paprastomis supynėmis. Kaip ją būtų galima įveikti? Žinau kad reikia giliai kvėpuoti, bet nevisada tai padeda.

Laurynas


Labas, Laurynai,

Natūralu, kad gilus kvėpavimas tavo atveju nevisada padeda, nes jis nėra susietas su būsena, kai jautiesi tvirtai, stabiliai bei gali lengvai koncentruotis į tai, kas vyksta aplinkoje.  Ką tai reiškia?  Iš probleminės būsenos tu bandai išeiti giliu kvėpavimu. Pabandyk prisiminti, kokiose dar situacijose tu taip giliai kvėpuoji.  Galimas dalykas, kad taip kvėpuoji po greito bėgimo, išniręs po ilgesnio buvimo po vandeniu ar pas gydytoją, kai jis klausydamas tavo plaučius liepia giliai kvėpuoti.  Visos šios situacijos nėra tos, kai esi visiškai ramus.  Todėl gilus kvėpavimas ir nepadeda.

2016 m. liepos 19 d., antradienis

Integralinio neuroprogramavimo istorija, struktūra ir dinamika


Prof.S.Kovaliovas
Psichologijos mokslų daktaras, filosofijos daktaras, profesorius,
Inovacinių psichotechnologijų instituto generalinis direktorius,
Praktinės psichoterapijos centro mokslinis vadovas
Sergejus Kovaliovas:

Prisipažinsiu, kad savo psichoterapinio kelio pradžioje net nepagalvojau, kad kada nors sukursiu „INP* projektą”, tik siekiau surasti iš tiesų efektyvią sistemą psichoterapiniam darbui (tuo pačiu ir sau pačiam – nelabai mylimam, ir netgi labai neurotiškam). Iš pat pradžių man labai tiko ir patiko NLP. Plačiai išgarsėjusio: tai aukštinamo, tai keikiamo neurolingvistinio programavimo studijoms, panaudojimui ir propagavimui aš paskyriau ne vienerius savo gyvenimo metus. Netgi dar daugiau – susižavėjęs šios krypties paprastumu ir efektyvumu, aš parašiau apie NLP keletą knygų. Jos iki šiol vis dar kažkodėl yra populiarios, nors kai kurias iš jų aš asmeniškai vertinu, kalbant F. Ranevskajos žodžiais, kaip „spjūvį į amžinybę“, ypač turint omenyje, kad būtent dėl šių opusų įprastame visuomenės gyvenime mano vardas buvo tvirtai susietas su neurolingvistiniu programavimu, nors jau seniai su juo neturiu nieko bendro…

2016 m. liepos 18 d., pirmadienis

Pirmoji savaitė bloge ir dar viena paralelė su kino filmo "Julie & Julia" heroje


Julia Child (aktorė Meril Stryp), virtuvės šefė,
kuria žavėjosi Julie, kadras iš filmo "Julie&Julia"
Šiandien savaitė, kaip pildau savo blogą.  Tai lyg vienas nedidelis žingsnelis mano metinio projekto kelyje.  Kiek ten tų savaičių metuose? Dvylika kart keturi – keturiasdešimt aštuonios.  Tikrai, - vienas žingsnelis.  Kaip jaučiuosi?  Nuotaika puiki, entuziazmas fontanu trykšta.  O juk iš tiesų aš dar kaip reikiant net neįsivažiavau. 

Jau sakiau, kad kasdien rašyti blogą integralinio neuroprogramavimo tema mane įkvėpė Džulia iš kino filmo „Julie & Julia“.  Suradau dar vieną bendrumą tarp mūsų.  Džulija žavisi kulinarinės knygos autore Džulija Čaild, o aš – integralinio neuroprogramavimo kaip atskiros psichoterapinės krypties autoriumi profesoriumi Sergejumi Kovaliovu.

2016 m. liepos 17 d., sekmadienis

Varlių motyvais

I.Fiodorova "Varlė karalienė"
Prof.Sergejus Kovaliovas seminarų metu panaudoja daug taiklių palyginimų. Pavyzdžiui:

Taip, visi mes dažnai galvojame... Pavyzdžiui, šeimyninio gyvenimo pradžioje galvojame, kad mūsų varlė pavirs į karalaitę, o vėliau išaiškėja, kad priešingai - buvusi nuostabi moteris pavirto į šaltą varliagyvį.

Iš S.Kovaliovo seminaro "Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai" , 2016.05.14-15


Beje, varlių motyvas sutinkamas ne taip retai  ir įkvepiančiose alegorijose.  Tikriausiai, girdėjote apie tą vargšelę, įkritusią į grietinės puodynę.  Priminsiu: varlytė neprarasdama vilties vis plaukiojo grietinėje,  tol plakė kojelėmis, kol iš grietinės sumušė sviestą.  O tada atsispyrė nuo sviesto gabalo ir iššoko iš puodynės. 


O dar vienas pasakojimas apie varlių būrį, šokavusį kažkur (tikriausiai, iš vienos pelkės į kitą) savo reikalais.  Kertant joms kelią, viena varlė įkrito į gilią gilią provėžą. 
_-Ropškis greičiau! - ragino ją kitos varlės, bet nabagė, kad ir kaip stengėsi, nepajėgė išlipti iš duobės.  Varlėms nusibodo laukti ir jos nušokavo toliau.  Po kiek laiko žiūri, ogi ta iš provėžos beatliuoksinti iš paskos.
-Kaip tau pavyko iššokti? - paklausė jos.
-Nežinau, - atsakė ta.- bet nebuvo kada galvoti, nes keliu griausmingai riaumodamas artinosi sunkvežimis.


O kadangi šiandien mane įtraukė varlių tema, tai klausykitės dar vieno pasakojimo. 

Nusprendė varlės surengti kopimo į aukštą aukštą statų statų kalną varžybas.  Prie starto linijos stojo daug varlių, panorusių išbandyti savo jėgas.  Susirinko ir miško žvėrys, pažiūrėti, o kartu ir pasijuokti iš varlių lenktynių.

Ir štai varlės pradėjo kopimą, o nedraugiški žiūrovai laidė kandžias replikas, tyčiojosi ir užgauliojo.  Viena po kitos varlės neišsilaikydavo ant stataus šlaito ir krisdavo žemyn. Miško žvėrys tik dar labiau juokėsi, kol ant kalno šlaito liko vienintelė varlė.  Jūs, tikriausiai, numanote, kad jai pavyko užkopti į viršūnę.  O kai čempionė grįžo į kalno papėdę, jos pasiteiravo, kaip gi jai pavyko pasiekti viršūnę.  O pavyko todėl, kad ji buvo kurčia (ir negirdėjo žiūrovų pašaipų).

Šių pasakojimų moralai akivaizdūs, tad nemanau, kad reikia juos įgarsinti. 

2016 m. liepos 16 d., šeštadienis

Vyriški pokalbiai arba tėvai niekada nesupras savo vaikų


Anekdotai šeštadieniui


Tėvas siuvėjas pasikvietė sūnų ir jam sako:

- Sūnau, pasikalbėkime vyriškai.  Kai baigei mokyklą, pasakei, kad nori toliau mokytis, ir mes su mama davėm tau pinigų ir išleidom mokytis į Kembridžą. Tu buvai geras mokinys, užbaigei pirmąjį lygį. Paskui įstojai į Oksfordą ir įveikei antrąjį lygį. Tu buvai geriausiu, todėl tave pakvietė į Harvardą, kur puikiai apsigynei disertaciją. 
Visa tai gerai, bet tu jau užaugai, ir laikas galų gale apsispręsti.  Ar tu nori būti vyriškų, ar moteriškų rūbų siuvėju?


Beje, prisiminiau dar vieną analogišką anekdotą tik priešinga prasme.

2016 m. liepos 15 d., penktadienis

Įrankis yra tik įrankis

KLAUSIMAS:  Šiais laikais yra pakankamai daug ekstrasensų, aiškiaregių, magų, turinčių ypatingų sugebėjimų ir galių. Ar įvairios jų atliekamos apeigos, tarkim, nužiūrėjimo nuėmimui ir kitos, naudoja neurolingvistinio programavimo būdus? Juk iš esmės tai – iš tikrųjų patikėjai – iš tikrųjų gavai, ko norėjai (gerąja prasme).  O gal magijos taikymas yra nuodėmė, kaip teigia bažnyčia?

SERGEJUS KOVALIOVAS ATSAKĖ:  Jūsų paminėtos apeigos remiasi kur kas senesniais, nei NLP, mechanizmais ir principais.  Tačiau minios pasipelnytojų kvailina žmones, imituodami šių apeigų atlikimą neurolingvistinio programavimo metodais.  O tai iš esmės yra amoralu.  Kas liečia nuodėmę...  Žinote, pats savaime instrumentas nėra nei moralus, nei amoralus.  Kokiu jis taps, priklauso nuo to, kam jis naudojamas. Pavyzdžiui, paprastu virtuviniu peiliu galima pjaustyti dešrą.  O galima ir žmogų papjauti...

iš Inovacinių psichotechnologijų instituto svetainės forumo

2016 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Pasižadu: visus metus kasdien skelbsiu po įrašą savo blog'e ! :)


Julie rašo blog'ą.  Kadras iš k/f "Julie & Julia"
Neseniai antrą kartą peržiūrėjau kinofilmą “Julie ir Julia” (Julie & Julia).  Šio filmo herojė  Julie pradėjo rašyti blog‘ą ir kartu pasižadėjo tiek sau, tiek viešai savo skaitytojams kasdien gaminti patiekalus pagal jos garbinamos kulinarinės knygos autorės Julia Child receptus ir apie tai parašyti savo tinklaraštyje.  Abi skirtingų kartų herojes vienija jų aistra ir atsidavimas maisto gaminimui, bei sugebėjimas tai „skaniai“ ir įdomiai pateikti skaitytojui.

Negaliu pasakyti, kad mėgstu gaminti valgyti.  Greičiau priešingai.  Bet savo aistrą aš taip pat turiu.  Tai – integralinis neuroprogramavimas ir noras dalintis su kitais savo atradimais šioje srityje.  Todėl pagalvojau, jog visai neblogai būtų pasekti jaunosios Julie pavyzdžiu ir rašyti savo blog‘ą mėgstama tema.  Papasakoti turiu tikrai daug ką, o apsisprendimas bent metus kasdien papildyti savo tinklaraštį neturėtų atimti iš manęs tiek laiko ir pastangų, kiek jų tam skyrė filmo herojė.

Nepatogių klausimų nėra

KLAUSIMAS: Niekada neturėjau seksualinių santykių. Ir abejoju, ar kada turėsiu, tačiau vis tik noriu paklausti. Kai žiūriu pornofilmus, mane labiausiai sujaudina analinio sekso vaizdai.  Sakykit, ar analinis seksas (arba fantazijos ta tema) yra patologija, kurią reikėtų išgyvendinti, ar paprasčiausiai nuostabus sekso įvairovės pasireiškimas?



SERGEJUS KOVALIOVAS ATSAKĖ: Atitinkamai UNESCO pareiškimui (jie yra nagrinėję ir šį klausimą...) seksualine norma yra VISKAS, kas teikia malonumą abiem partneriams.  Štai ir visas atsakymas į jūsų klausimą.  O dėl to, kad niekada neturėsite sekso, labai abejoju.  Todėl kad jis kaip upė, kurią stabdo draudimų ir baimių užtvanka: vėliau ar anksčiau prasiverš.  Pats.  Ir netgi be jūsų pagalbos...

Iš Inovacinių psichotechnologijų instituto svetainės forumo.

2016 m. liepos 13 d., trečiadienis

Kaip pritraukiame žmones į savo gyvenimą ir kodėl nesėkminga pirmoji meilė trukdo šeimyniniams santykiams


Supraskit, kad tokį pasaulį, kokį turit, pritraukiat jūs patys. Kaip sako Lukas Derksas, savo socialinėje panoramoje mes laikome žmonių projekcijas, ir tie žmonės ateina į savo projekcijas.  Kaip bitės link medaus, ar lokys link lašinių.

Daugybę kartų aiškinau damoms, kad jų nesėkmės seksualiniame ir šeimyniniame gyvenime paaiškinamos tuo, kad jų pirmoji meilė, kai jai buvo 12 metų, iki šiol vis dar yra jos asmeninėje erdvėje, todėl į jo vietą negali įsiterpti kitas vyras.



Iš S.Kovaliovo seminaro „Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai“ ,  2016.05.14-15.

2016 m. liepos 12 d., antradienis

Genijus ir piktadarys: kaip jie dera viename asmenyje?

Autorius: Sergejus Kovaliovas
psichologijos mokslų daktaras, filosofijos daktaras, profesorius
Inovacinių psichotechnologijų instituto generalinis direktorius,
Praktinės psichoterapijos centro mokslinis vadovas




The Genius of Alexander, Louise Elisabeth Vigee-Lebrun (1755-1842)



Nuo to laiko, kai  pasirodė A.Puškino „Mocartas ir Saljeri“ (o iš esmės, gerokai anksčiau) žmonija atkakliai bandė išspręsti labai įdomią „genijaus ir piktadario“ (kaip tai įvardijo literatūros šviesulys) problemą. Tai yra, bandė suprasti ir paaiškinti keistą fenomeną:  žmonės, kurie pasižymėjo, švelniai tariant, nelabai aukšta morale (pavyzdžiui,  žymiojo lordo Bairono biografija), sugebėjo sukurti kūrybinio genialumo šedevrus (pavyzdžiui, paminėto autoriaus „Čaild Haroldas“.).

Mano žiniomis, atsakymas taip ir nebuvo rastas. Juk žmonės, iškėlę šį klausimą, nesuprato to, ką aš  atradau integraliniame neuroprogramavime (INP).  Taip yra todėl, kad kuria žmogaus Esybė, o gyvena pirmasis „Aš“, kuris neretai būna ne paties aukščiausio lygio.

2016 m. liepos 11 d., pirmadienis

Intensyvūs mokslo metai Inovacinių psichotechnologijų institute




Nuotraukoje: su seminaro dalyviais Kijeve. Aš centre baltai apsirengusi.


















Kaip paminėjau antraštėje, praėję mokslo metai Inovacinių psichotechnologijų institute buvo intensyvūs, ir laiko savo svetainei nebelikdavo.  Po ilgos pertraukos grįžtu prie savo mėgiamos veiklos- straipsnių rašymo ir ketinu dabar daugiau pasakoti apie integralinį neuroprogramavimą, savarankišką psichoterapijos kryptį, kurios autoriumi yra prof. S.Kovaliovas. Ketinu parašyti visa eilę straipsnių, kuriuose pasistengsiu paprastai papasakoti apie šį metodą, todėl dabar tik trumpai informuosiu apie tą laikotarpį, kai buvau prapuolusi iš savo svetainės.2015-2016 mokslo metais

Inovacinių psichotechnologijų instituto vadovybė, siekdama, kad besimokantiems šio metodo nereikėtų vykti į Maskvą, nusprendė transliuoti seminarus į visą eilę miestų. Tokiu būdu tiesiogiai transliuojamas seminaras vienu metu vykdavo net 20 miestų, kur renginio dalyviamas padėdavo ten nuvykę instituto specialistai.   Ir aš, kaip instituto specialistė dirbau ne tik Maskvoje, bet ir Kijeve bei Kazanėje.