Penki paprasti būdai,kurie padės įveikti tingėjimą

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nors kartą nebūtų patyręs, kaip sunku pradėti darbą, kuris nėra labai mielas.  O didesnei daugumai iš mūsų, tai gerai pažįstamas dalykas, dėl kurio nebuvo įgyvendintos labai geros idėjos ir sumanymai.


Peržiūrėkime keletą labai paprastų, bet galinčių padėti įveikti tingėjimą, būdų. Žinoma, jei tu to norėsi.


Pakilti nuo sofos ir pagaliau pradėti veikti padės:

Kai pasiryžti skiryboms

Jauna moteris  papasakojo apie savo nelengvą gyvenimą. Jai -21 metai,  su draugu gyvena nesusituokusi, augina 7 mėnesių vaikutį.  Problema tame, kad draugas ją žemina (gal net ranką prieš ją pakelia).  Namuose nuolatiniai barniai ir pykčiai. Atrodytų, kad kita jau seniai būtų išėjusi, bet ji sako, kad neturi specialybės, darbo, pajamų, todėl jaučiasi nuo draugo priklausoma. Kaip tokiu atveju, kai situacija atrodo beviltiška, pasiryžti skyryboms?

Bijau vorų - nebebijau vorų

Baimių yra pačių įvairiausių.  Vieni bijo tamsos, kiti aukščio, vandens, apsinuodyti maistu, minios, būti vieni, automobilių ir t.t.  O gyvių, kurių bijo žmonės, yra ilgiausias sąrašas.  Pavyzdžiui, gyvačių, vorų, driežų, šunų, kačių, šikšnosparnių...

Baimės paprastai apriboja žmonių gyvenimą.  Tarkim, jei bijai skristi lėktuvu, tai turėsi suktis, naudodamasis tik žemės ir vandens transportu. Toli gražu ne visada tai patogu, nes kelionė užtrunka kur kas ilgiau.  O būna vietų, į kurias galima tik nuskristi.

Penki žingsneliai, kaip veiksmingai palaikyti kitą žmogų

Ne vieną kartą internete (ir ne tik internete) esu kartojusi, kaip veiksmingai galima palaikyti kitą žmogų.  Tereikia prisiminti penkis žingsnelius: tris tiesioginio palaikymo ir likusius du pasiteiravimo, kuo ir kaip galiu padėti. 

Iš savo patirties žinau, kad net mintinai mokant efektyvaus palaikymo formulę, realiame gyvenime ją ne visada lengva pritaikyti, nes reikiamu momentu, elgiesi taip kaip esi įpratęs, o ne kaip geriau.

Ne per seniausiai palaikymo formulę papasakojau vienai klientei.  Buvo nuostabu ir labai smagu išgirsti jos pasakojimą, kaip bendraudama su savo vaikais, ji pasinaudojo tuo būdu.  Jauna moteris prisipažino, jog norėdama neužmiršti šio būdo, užrašus prisikabino virtuvėj prie šaldytuvo.

Kuo skiriasi raportas nuo paprasto kontakto bendravime

Tikriausiai jums teko girdėti tokį terminą „raportas‘, tačiau kuo jis skiriasi nuo kontakto, vargu ar daugelis galėtų paaiškinti.

Prof. S. Kovaliovas tai apibūdina labai paprastai. Kontaktas - tai kvietimas šokiui.  O raportas – tai pats šokis, kurio metu partneriai šoka tarytum darnus vienis.

Raportas - tai gilus pasitikėjimo vienas kitu jausmas, sudarantis sąlygas puikiam kontaktui ir geram užduočių įvykdymui.

Žmonės žino, kada jie yra raporte, tačiau paprastai negali paaiškinti, kaip jie pasiekia tokio lygio kontaktą, bei nežino, ką daryti, jei raporto lygis krenta.

Raportas atsiranda, kai mūsų vidiniai pasauliai susijungia arba tinka vienas kitam. Žmonės lengviau pasiekia raportą, jei jaučiasi lyg stovėdami ant to paties pagrindo.

Raporto lygį gali pakelti prisitaikymas prie kito žmogaus pozos, gestų, balso intonacijos, tono, tempo ir pan., o taip pat prie pokalbio turinio.

Kartais būna naudingas raporto nutraukimas.  Pavyzdžiui, tada, kai reikia nutraukti nenorimą bendravimą ar kai reikia pakeisti užstrigusios komunikacijos eigą.

Geras raportas padeda gražiai ir elegantiškai vesti pokalbį norima linkme. Iš pradžių reikia prisijungti (prisitaikyti) prie pašnekovo, o tada, keičiant pozą, gestus, balsą ir t.t. galima pereiti prie to žmogaus vedimo norima linkme.

Norint pasiekti aukšto lygio raportą, reikia prisijungti prie kito žmogaus interesų, įsitikinimų ir vertybių.

Norint sukurti raportą su kitu žmogumi, būtina būti raporte su pačiu savimi. Jai mūsų vidiniame pasaulyje yra konfliktas, raporto su kitu žmogumi greičiausiai nepavyks sukurti.

pagal S. Kovaliovą iš knygos "Efektyvaus vadovavimo NLP"

Tik optimistas sugebės pajusti malonumą gyvenimo kelionėse

Pesimizmas – tai proto tingumas.
K.Wilsonas

Kažkuris iš žymių autorių pesimizmą palygino su akmeniu, riedančiu nuo kalno žemyn, o optimizmą...  Taip, - su akmeniu, ridenamu į kalną.  Ši metafora labai gražiai iliustruoja Wilsono mintį. Tikra tiesa, kad į pakalnę akmuo ritasi visai be pastangų.

Kaip tiksliai šie autoriai pastebėjo! Juk visai paprasta būti amžinai piktu ir suirzusiu pesimistu, kuriam viskas visur ir visada negerai. Jis kaip musė net žydinčiame sode susiras šūdo krūvelę ir pasinaudos proga išreikšti nepasitenkinimą, kad visi gyvenimo kampai apdergti.

Žmogaus gyvenimą valdo ne sąmoningumas, o pasąmonė

Arūno Maniušio nuotr.

Jau tradiciškai sekmadieniais arba ruošiuosi supervizijoms, arba dirbu su prof. S.Kovaliovo laidų subtitrais.  Vakar toliau įkėlinėjau lietuvišką tekstą į antrą  video seminaro „Gyvenimo instrukcija“ dalį.  Iki pabaigos dar toli, bet ji tikrai bus.

Šiandien jūsų dėmesiui pateikiu S. Kovaliovo mintis apie pasąmonę ir jos reikšmę žmogaus gyvenime.  Daugiau galite paklausyti pirmoje video įrašo dalyje čia.

Kuo informacija skiriasi nuo įsitikinimo?

Klausimas: Kuo paprasta informacija skiriasi nuo įsitikinimo?

Sergejus Kovaliovas atsakė:

Pasakysiu taip: yra gryna informacija, yra tiesiog faktas. Informacija, žinojimas – tai tiesiog grynas faktas.  Ir šia prasme žinios yra naudingos.  Pavyzdžiui, „žmogus yra žmogus“ – tai informacija, o „žmogus yra šūdas“ – įsitikinimas.  Supratote?

Pasirodo, yra toks paradoksalus dalykas – mes gauname informaciją, kuri yra tiesiog informacija, ir kuri yra mums naudinga darbui.  Tai švari informacija, t.y. neapsunkinta vertinimais, įsitikinimais ar pan. informacija.

Dėl ko pergyvena moterys santykiuose su vyrais

Arūno Maniušio nuotr.

Retai būna namuose

Iš tiesų šiuo atveju svarbu ne tai, kad vyras retai būna namuose, o tai, kokią problemą ar problemas tai sudaro moteriai.  Galbūt tau liūdna ar nuobodu? O gal nėra su kuo pakalbėti?  Suprask, kad tai tavo problemos, kurias turi spręsti savarankiškai ar su psichoterapeuto pagalba.  Vyras – ne televizorius, kuris turi tave linksminti. Geriau susirask pokalbiams draugę, o turiningam gyvenimui – hobi ar mėgstamą veiklą.

Beje, tavo nepasitikėjimo draugu, pavydo šaknys siekia vaikystę. Galbūt tėvų santykiuose nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, ir tu tai perėmei.  Svarbu paleisti nuoskaudas ir priekaištus tėvams bei leisti sau gyventi kitaip: pasitikint savo vyru ar/ir draugu.

Artimojo liga: kaip pagelbėti sergančiam ir pačiam sau

Arūno Maniušio nuotr.

Susirgus sunkia liga, pagalbos reikia ne tik ligoniui,  bet ir jo šeimos nariams. Sunku įsivaizduoti situaciją, kuri labiau prislėgtų žmogų nei ta, kai brangus artimas žmogus  suserga mirtimi grasinančia liga. Ir tokioje situacijoje, -  teigia gydytojas ir psichologė Karlas ir Stefani Saimontonai, - įgyta patirtis gali praturtinti žmogaus jausmus, suteikti galimybę išgyventi gilų žmogiškumo pajautimą, patirti artumą ir bei tyros meilės akimirkas.

Sutuoktiniai Saimontonai apie tai kalba ne  teoriniais  postringavimais, o kaip vėžiu sergančių ligonių ir jų artimųjų psichoterapinio gydomojo proceso organizatoriai. 

 Savo darbo patirtimi jie dalijasi knygoje “Getting well again”.

Pasidalinsiu pagrindinėmis jų išsakytomis mintimis apie ligonio ir jo artimųjų santykius, padedančius sužadinti sergančiojo tikėjimą galimybe pasveikti, kita vertus, praturtinančius artimųjų santykius gilesniu vienas kito supratimu ir šiltais jausmais.

Įgyto bejėgiškumo sindromas

Tikriausiai girdėjote pasakojimą apie cirko dramblį, kuris po pasirodymų  būdavo pririšamas grandine prie mažyčio kuoliuko.
  
Galingas gyvūnas net nebandė truktelėti grandinę ir išeiti į laisvę.  Mat būdamas drambliuku jis tampėsi, bet kuoliuko išrauti tada nepavyko. Todėl ir padarė idiotišką išvadą: „negalėjau, negaliu ir niekada negalėsiu...“. 

Psichologijoje tokia situacija vadinama įgytu bejėgiškumo sindromu, kurio pagrindą sudaro trys kvaili įsitikinimai: „taip yra tik man“, „taip bus visada“, „taip bus visur“.

Įgyto bejėgiškumo būseną galima pakeisti! Svarbu panorėti ir suprasti, kad kuoliukas vos vos laiko.  

Kodėl vieniši žmonės dažniau serga

Spaudoje ir internete apstu informacijos, kad vieniši žmonės dažniau nei gyvenantys santuokoje serga įvairiomis  ligomis. Mokslinių tyrimų metu atskleista, kad jų imuninė sistema yra silpnesnė.  

Iš kitos pusės,  pateiktas tyrimas buvo darytas, atsižvelgiant tik į tris kriterijus – amžių, lytį ir šeimyninė padėtį – todėl vienareikšmiškai teigti, kad gyvenimas santuokoje padeda išlikti sveikam, nebūtų teisinga.   Peršasi mintis, kad yra dar kažkoks sveikatos palaikymui reikšmingas bruožas (bruožai), kuris labiau paplitęs tarp santuokoje gyvenančių žmonių, nei tarp vienišių. 

E.Cvetkovas knygoje „Ieškant prarastojo aš“ pateikia psichologinių priežasčių, kurios sukelia organizmo veiklos sutrikimus, sąrašą.  Čia išvardintos širdies ligas sukeliančios priežastys yra:

Apsikabinau su žmogumi, nedrįsau net pajudėti,ir pasaulis tiesiog išnyko

Vakar į blogą įkėliau pokalbį su konkurso „Aprašyk savo meilės istoriją, susijusią su integraliniu neuroprogramavimu“ laimėtoją  Liudmilą iš Kijevo. Priminsiu, kad tokiu būdu ji laimėjo nemokamą dalyvavimą S.Kovaliovo seminare „Meilės ir meilės santykių psichoterapija“.

Maloniai nustebau, skaipu gavusi iš Liudmilos jos konkursinę istoriją.  Palyginus su mano pokalbio aprašymu, jos žodžiais papasakota istorija kur kas spalvingesnė, tokia emocionali ir gyva.  Skubiai ją išverčiau į lietuvių kalbą ir keliu į savo blogą.

Metus ar du girdėjau Visatos šnabždėjimą: Kovaliovas, Kovaliovas. Laikas nuo laiko išgirsdavau tą pavardę, neaišku kokiu būdu jis atsirado mano draugų sąraše, matydavau įvairių praktikų ir technikų pavadinimus. Tačiau atkakliai visa tai ignoravau. Nekreipiau dėmesio ir viskas!

Integralinis neuroprogramavimas ir viena prasidedančios meilės istorija

Arūno Maniušio nuotr.

Baigėsi dvi dienas trukęs prof. S. Kovaliovo seminaras "Meilės santykių psichoterapija".  Jau tradiciškai vykau darbuotis supervizore į Kijevą, kur vyko tiesioginė šio seminaro transliacija.  Nežiūrint to, kad ukrainiečiai taip pat šventė Velykas, į mokymus susirinko palyginus daug dalyvių - virš trisdešimt.

Pasirašydama po organizatorių pateiktu dalyvių sąrašu pastebėjau, kad ties viena pavarde buvo prirašyta, kad seminare dalyvauja nemokai.  Pasiteiravus, kodėl, sužinojau, kad būtent kijevietė laimėjo instituto paskelbtą konkursą aprašyti meilės santykius, susijusius su INP.

Kaip išsirinkti auklę

Sūnui beveik dveji metai, tuoj grįšiu į darbą, tačiau iki kito rugsėjo nenoriu vaikučio leisti į darželį.  Ieškau auklės per skelbimus, nes kiek klausiu pažįstamų, nieks nieko nerekomendavo.

Iš tikrųjų esu prisiskaičiusi internete visokių baisių dalykų – kaip auklės vaiko čiulptukus į vyną panardina, kad geriau miegotų, kaip pavagia ką nors... Kaip suprasti, kad tai tinkamas žmogus? Juk kai kalbi telefonu visos kalba maloniai... Širdis linksta link jaunos merginos, prie studentų, bet vyras sako, kad jam patikimiau pagyvenusi, savo vaikus užauginusi. Žodžiu esu pasimetusi.

Matau, kad laiškučio autorė su vyru pagrindiniu auklės pasirinkimo kriterijumi laiko žmogaus amžių. Tačiau nėra jokios garantijos, kad  susiradus auklę, nepriklausomai ar vyresnę, ar jaunesnę, jauni tėveliai gaus visai ne tai, ko tikėjosi.   Visų pirma pabandykim išsiaiškinti, ko nori jauna mamytė.  Tam panaudokim sutrumpintą tikslų formulavimo metodiką.  Kalbėsiu jaunosios mamytės vardu. Taigi, pradedam!

Apie "NE", kuris reiškia "TAIP"

Dar kartą atkreipkim dėmesį į tai, kaip mes kalbame.  Tarkim tu nori padidinti motyvaciją sulieknėjimui. Kadangi moterys apie kūno kilogramus kalba daugiau, tai rašysiu, kreipdamasi  silpnosios lyties atstovę.

Kviečiu įsiklausyti į tai, kaip kalbi, siekdama atsikratyti nelemtųjų kilogramų nuo pilvo ir šlaunų.  Galbūt sakai: „Nepiktnaudžiausiu saldumynais“, „Nevalgysiu prieš miegą“, „Nesėdėsiu visus vakarus prie televizoriaus  ar kompiuterio“, „Nepirksiu bandelių“, „Nešlamšiu visko iš eilės ir dideliais kiekiais“, „Nesigailėsiu savęs“, „Nesimėgausiu šokoladu“, „Nesisukiosiu apie šaldytuvą‘,  ir t.t.

Kuo daugiau tavyje bus šviesos, tuo labiau tu trukdysi tamsos atstovams

Pateikiu šiek tiek sutrumpintą prof. Sergejaus Kovaliovo atsakymą į seminaro dalyvės klausimą, kurį ji uždavė prieš seminarą, kai lektorius mielai atsakinėja į klausimus.

Klausimas: Kaip elgtis, kai kreipiasi klientas -“psichoterapeutų ėdikas”? Noriu suprasti, kaip galima jam padėti, ne jis juk pagalbos prašo…

S.Kovaliovas atsakė:

Galima – reikia save pakeisti.  Tavo veide užrašyta: “Aš tuo padėsiu visiems!”, nes man pačiai reikalinga pagalba.  Savo poziciją būtinai turi pakeisti.

Sakmė apie du medžius

Papasakosiu sakmę apie mišką. Jame augo daugybė medžių, tačiau dėmesį atkreipsim tik į du iš jų.

Prieš tai pasakysiu, kad miškas buvo pakankamai šviesus, ir saulės spindulių užteko visiems. Čia buvo pakankamai drėgmės. Nulijus gaiviam lietučiui, visa augmenija stovėdavo apsigaubusi sidabrinių lašų skraistėmis. Bet štai vienas iš mūsų pasakojimo veikėjų - medelis galvojo: jeigu aš gersiu visus man tenkančius lašus, jei naudosiuos visomis medžiagomis iš žemės, jei pilnai mėgiausiuos saulės spinduliais, tai jų neužteks kitiems medžiams.

Žmogaus amžius priklauso nuo to,kaip jis jaučiasi

Papasakosiu apie vieną keistą ir kartu labai įdomų eksperimentą, kurį atliko Harvardo universiteto psichologijos profesorė Elen Langer.  Ji surinko grupę vyrų, kuriems buvo  75 metai ir vienai savaitei apgyvendino juos atokioje užmiesčio viloje. 

Eksperimento dalyvių buvo prašoma įsivaizduoti, kad jie persikelia 20 metų į praeitį.  Eksperimentas buvo atliktas 1975 metais, ir tai reiškia, kad jo dalyviai turėjo įsivaizduoti, kad atsidūrė 1955 metais.

Kad būtų tikriau, senukams leido su savimi pasiimti to laikotarpio (t. y. 1955-ųjų metų) laikraščių ir žurnalų.  Taip pat jų buvo paprašyta  ne tik rengtis, kaip jie rengėsi prieš dvidešimt metų, bet ir kalbėtis tarpusavyje tomis temomis, kurios jiems buvo aktualios tuo metu.

Efekto sustiprinimui kiekvienas dalyvis turėjo nešioti kortelę su savo nuotrauka iš to laikmečio.

Eksperimento dalyviai su malonumu žaidė jiems pasiūlytą žaidimą. Daugelis iš jų kalbėjo apie savo darbą, ir nors jau buvo pensininkai, laikydamiesi taisyklių apie tai pasakojo esamu laiku.

Šiuo eksperimentu profesorė siekė įrodyti, kad  žmogaus amžius priklauso nuo to, kaip jis jaučiasi. Eksperimentas pavyko.  Praėjus savaitei visi dalyviai taip pasikeitė išoriškai, kad aplinkiniai, kurie nežinojo apie atliktą eksperimentą, stebėjosi senukų atjaunėjimu.

Patarti ar nepatarti? Čia tai klausimas.

Ar mėgstate patarinėti kitiems, kaip pasielgti?  Ar dažnai sakote: "Aš tavo vietoje padaryčiau taip ir taip."  O gal mėgstate klausti kitų nuomonės, patarimų? 

Beje, tie, kurie vis teiraujasi kitų patarimų, iš tiesų ne tiek klausia kitų nuomonės, kiek ieško žmogaus, kurio patarimas atitiks jo nesuvoktą  nesąmoningą norą.  Ir jei, tarkim, tavo patarimas neatitiko jo supratimo, tai tas žmogelis būtinai užduos tą patį klausimą kitiems. Ir tai darys tol, kol suras "konsultantą", kurio patarimas geriausiai atitiks jo paties jutimą. 

Besivadovaujantys kitų patarimais žmonės bijo priimti atsakomybę už savo sprendimus. Nesėkmės atveju jie kaltins tą, kurio nuomonės paklausė.  Ne be reikalo sakoma, kad duodamas patarimus įgysi priešų.

Iš kitos pusės, mėgėjai mokyti kitus, kaip reikia gyventi, paprastai būna žmonėmis, kurie patys nepatenkinti savo gyvenimu.  Teikdami pamokymus, jie pasijunta pranašesni už tuos, kuriems juos duoda. Be to jie dar yra linkę pykti ar bent įsižeisti, jei žmogus, kuriam buvo duotas patarimas, juo nepasinaudojo. 

Prisiminkim tėvus, kurie atkalbinėjo vaikus tuoktis ar vesti būtent tą partnerį.  Vaikai dažniausiai jų neklauso ir dar pyksta.  Santykiai gali būti sugadinti visam gyvenimui.  Neretai jaunesnioji karta keikia gimdytojus, privertusius juos pasirinkti tėvams patinkančią profesiją.

Anekdotas:  Sūneli, na kodėl tu pasirinkai tokią purviną autoremontininko profesiją.  Geriau būtum kaip tėtis ir mama proktologu.

Tad išvada aiški ir nedviprasmiška: nepatarinėk!

Profesorius S. Kovaliovas apie B. Helingerio sisteminius išdėstymus

Tikriausiai, dauguma esate girdėję apie Berto Helingerio sistemines konstaliacijas.  Apie jas kalbama daug istorijų, kurios kartais panašios į legendas ar pasakas. 

Įsivaizduokit, kad žmogus, norintis išsiaiškinti santykius, pasirenka jam svarbiems asmenims pavaduojančius asmenis, kurie sustoja (patys!) atitinkamai juo išsirinkusio žmogaus ir papasakoja tokių dalykų, kurių niekaip negalėjo žinoti.

Prof. S. Kovaliovas apjungė Berto Helingerio sisteminių ryšių išdėstymus su Derkso Luko socialine panorama, pridėjo tikslus ir...  Ir gavosi labai efektyvi psichoterapinio darbo sistema, kuria naudojamasi dirbant integralinio neuroprogramavimo metodu.

Šioje video "ProPsichologija" laidoje S. Kovaliovui buvo užduotas klausimas, ar nėra pavojinga būti pavaduojančiu, dirbant sisteminių išdėstymų metodu.  Paprastai profesorius nekomentuoja kolegų.  O ką atsakė į šį klausimą laidoje kviečiu paklausyti. Video laidai paruošiau lietuviškus subtitrus, tad atsakymas bus suprantamas net nemokantiems rusų kalbos.  Kviečiu pažiūrėti.

Šį video galite pažiūrėti ir didesniu formatu youtube:

https://youtu.be/J5lak3UCp5s
Ten galite pažiūrėti ir kitas video laidas su lietuviškais subtitrais.  Smagaus ir naudingo žiūrėjimo!

Pasikartojantis scenarinis skriptas: negaliu palikti draugo, kuris sako, kad jam netinku

Vakar pravedžiau konsultaciją, padėjau mamai pasodinti gėles ant tėvelio kapo, grįžusi namo šiek pasikapsčiau savo gėlyne, priskutau bulvių, jas sutarkavau ir, kol kepė kugelis, paruošiau subtitrus dar vienai video laidai "Propsichologija". 

Mano pagalbininkė Danguolė lietuvišką tekstą jau buvo parengusi prieš porą savaičių.  Bet vis nerasdavau laiko subtitrų rengimui: tai komandiruotė, tai darbas, tai medžiagos besiartinančiai supervizijai ruošimas. Dar buvo iškilęs rūpestis dėl mūsų vokiečių aviganės Korsos apsinuodijimo (šiuo metu šuo pasveikęs).

Žodžiu, gyvenimas bėga, betrūko tik kugelio kepimo, kurio metu ir sukurpiau lietuviškus subtitrus šiam neilgam video gabaliukui.  Kviečiu pasižiūrėti.

Šį ir kitus video įrašus su lietuviškais subtitrais galite pažiūrėti youtube:
https://youtu.be/buMXEDoJRmc

Kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako

Prisimenu, kaip vaikystėje, prasivardžiuojantiems vaikams šaukdavome: „Kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako!”  Sušunki taip ir pasidarydavo lengviau.  Lyg nebūtum priėmęs tau siunčiamų nemalonių žodžių.

Ir tame buvo gili išmintis, kurią neretai užmirštame būdami suaugusiais. 

Juk iš tiesų, jei tave kitas vadina kvailiu, tai jis pats yra kvailas. Ir tai yra savaime aišku.  Tu irgi kai kuriose situacijose gali elgtis ne visada protingai, tačiau tai toli gražu ne pagrindas priimti sau kvailio žodžius.

Net ir tuo atveju, jei, tarkim, tave vadinantis kvailu, būtų teisus, tai jis pats būtų dvigubas kvailys – argi protingi žmonės bendrauja su kvailiais? Jei bendrauja, tai yra dvigubi kvailiai.

Užtenka paklausyti kito žmogaus, kaip jis koneveikia kitus, tai iškart ir gausi jo paties charakteristiką.  Deja, ji dažnai būna nelabai graži.  Natūralu, kad bendravimo su tokiais žmonėmis norisi išvengti.

Klausyk, kaip kalba kiti ir girdėk ne tik tai, ką jie sako apie kitus, bet ir tai, ką pasisako apie save.  Beje, pasistenk išgirsti ir tai, ką tu pats kalbi apie kitus.  Tai padės geriau pažinti save.

Kaip bendrauti su žmogumi, sergančiu sunkia liga

Neseniai sužinojome, kad viena teta, jai dar nėra 40, serga vėžiu. Buvo atlikta operacija, po to -chemoterapijos kursas. Norėčiau paklausti, kaip tokioje situacijoje elgtis susitikus (netrukus bus 40 metų gimtadienis): ar klausti apie tai, užjausti? O gal drąsinti? O gal išvis apie tai nekalbėti ir laukti, kol kalbą pradės ji? Nes jos šeimoje yra du mokyklinio amžiaus vaikai. Nežinau, kiek ji jiems yra ko pasakojusi.

Sveika,

Geras tavo klausimas jau tuo, kad jis aktualus daugybei žmonių. Didžioji dalis, nežinodami, kaip bendrauti su ligoniu, ima jo vengti.  Kiti, prisigraibę informacijos apie stebuklingus vaistus ar priemones, kiša visa tai ligoniui ir primygtinai siūlo išbandyti.  Gali būti, kad atsiranda ir piktų žmonių, besidžiaugiančių artimą ištikusia nelaime, narstančių jo nuodėmes ir žinovo tonu aiškinančių, už ką šis yra baudžiamas.  Ir tik nedaugelis sugeba su ligoniu nuoširdžiai bendrauti, jautriai jį išklausyti, pasiūlyti tinkamą pagalbą ir kiek įmanoma padėti reikiamu metu.

Esu labai rami, tyli, bijau šnekėti su vaikinais

Arūno Maniušio nuotr.

Esu savimi nepasitikinti ir nepatenkinta. Esu labai rami, tyli, mokykloje bijau šnekėti net su vaikinais. Pastebėjau, kad netraukiu nė vieno vaikino,  nes esu per daug tyli, rami. Ar gali būti,  kad tokia visada būsiu,  ar tik einant laikui išdrąsėsiu ir pasikeisiu? Inga, 17 m.

Sveika, Inga,

Kelis kartus įdėmiai perskaičiau tavo trumputį laišką.  Girdžiu, kad save vadini ramia ir tylia, manai, kad tai tau trukdo būti patrauklia vaikinų tarpe.  Dar supratau, kad tau trūksta pasitikėjimo savimi, savęs tokios, kokia esi, priėmimo.

Klausimus išgirdau kelis, nors parašei tik vieną: „Ar gali būti...?“  Mano mokytojas profesorius S.Kovaliovas į taip prasidedančius klausimus visada atsako: „Gali!”.  Iš tiesų gali būti, kad ir toliau išliksi tyli, išoriškai rami (o viduje įsitempusi), nepatenkinta savimi.  Yra daug suaugusių žmonių, net tokių, kuriems į galvą žilė beldžiasi, o jie taip ir neišmoko bendrauti. 

Nelipkime ant gerklių savo pačių dainoms

Kai kurios eilutės iš literatūros kūrinių tampa sparnuotomis ir pradeda gyventi savo gyvenimą.  Kartais netgi užmirštamas jų autorius. Šio straipsnio pavadinime perfrazavau rusų poeto Vladimiro Majakovskio (1893-1930)  frazę, kuri skambėjo poemos „Visu balsu“ įžangoje.  Joje poetas skundėsi, kad agitacinė propaganda jam stringa tarp dantų, kad mieliau rašytų romansus, kurie yra ir gražesni, ir pelningesni.  Tačiau poetas save tramdė, „lipdamas ant gerklės savo dainai“.

Dabar aiškinama, kad tragiška poeto gyvenimo pabaiga (V.Majakovskis nusižudė), susijusi būtent su tuo, kad dūšioje būdamas lyriku, poetas rašė kietas sovietines agitacines eiles. Kitaip sakant, cituojant jo paties žodžius, gyveno ir kūrė „lipdamas ant gerklės savo dainai“.

Dar kartą apie pagalbą kitam, kai kitas neprašo

Neperseniai internete mačiau videofilmuką, kuriame rodoma, kaip vyras kviečia žmoną prie lango ir su pasididžiavimu sako:
- Pažiūrėk!
Žmona žvilgt per langą ir džiaugiasi:
- Mersedesas! Nuostabu!
- Ne! – sako vyras.- Tu metus jau svajoji apie tai.  Pažiūrėk!
- Aaaa… Supratau.  Volksvagenas.  Irgi gerai.  Patogu bus važiuoti.
- Ne! –jau nekantraudamas sako vyras.- Tu geriau pažiūrėk!
- Žiguli…  Bus gerai ir Žiguliukas… - jau be tokio entuziazmo pastebi žmona.
- Nieko tu nesupranti.  Tu metus svajojai, kad aš langą nuplaučiau.  O dabar nematai, kad nuploviau.

Paprastas būdas, kaip atsikratyti žmogaus-parazito

Visų pirma paaiškinsiu, kad parazitais vadinami žmones, kurie vos ne kasdien prašo ką nors padaryti už juos, tačiau, kaip nebūtų keista, patys niekada neturi laiko padėti kitiems. 

Neseniai viena klientė  su didžiule nuoskauda pasakojo, jog žmogus, kuriam ji daugybę kartų nuoširdžiai padėdavusi, nepanoro su ja bendrauti, kai šiai prireikė skubios nedidelės paslaugos.

Kaip išlaikyti stiprybę, kai susiduri su dviveidžiais

Arūno Maniušio nuotr.

Klausimas: Sveiki, pažįstamų žmonių aplinkoje atsidūriau tarp dviveidžių. Dar niekada nesu sutikus tokios šeimos, kurioje visi tos šeimos nariai yra dviveidžiai. Jie apkalbinėja vieni kitus skirtingiems asmenims, o vėliau kartu susitikę elgiasi lyg šilkiniai. Esu viso to liudininkė. Graudu tokį žmonių elgesį stebėt, bet kištis nenoriu.

Kartą viena iš tų dviveidžių kišosi į mano asmeninius reikalus, ją pastačiau į vietą. Visi tie, kuriems toji mergina nepatinka ir ją apkalbinėja, puolė ginti ne mane (nors gyniau save nuo ilganosės), o ją.

Noriu sužinoti, kaip paaiškinti, kuo pagrįsti tokį jų veidmainiškumo kupiną elgesį? Ir, kaip man vienai išlikti stipriai jų tarpe ir atsilaikyti? Nenoriu tapti jų liguisto apkalbinėjimo dalimi. Ačiū. Virginija (vardas pakeistas)

Atsakymas: Labas, Virginija, įsivaizduoju kaip buvo pikta ir apmaudu, kai tau ginant savo ribas (čia – mano, ir tai kitų neliečia), buvai nesuprasta aplinkinių, kurie palaikė ne tave, o ilganosę giminaitę. Natūralu, kad galėjai pasijusti vieniša, todėl ir klausi, kaip, būnant su jais, išlikti stipriai.

Saulėgrąžos principas padės nesustoti pusiaukelėje, siekinat norimo tikslo

Visi žinome, kad saulėgrąža ypatinga tuo, jog savo žiedyną visada atsuka į saulę.  Saulė per dieną keliauja iš rytų į vakarus, o jai iš paskos sukasi saulėgrąžos žiedas.  Augalas galvą suka lėtai, bet užtikrintai.  Todėl kiekvieną akimirką šio judėjimo rezultatas akivaizdus - žiedynas atsuktas į saulę.

Siekdami savo tikslų iš pradžių mes imamės energingai, o vėliau entuziazmas paprastai išblėsta.  Kad šitaip neatsitiktų, galime pasinaudoti paprastu ir efektyviu saulėgrąžos principu, kurį suformulavo Konstantinas Šeremetjevas.  Šiek tiek patikslintą pateikiu jums.  Saulėgrąžos principą sudaro du žingsniai: