Įkyrios mintys ir savigrauža

Savaime suprantama, kad galvoti apie save ir savo gyvenimą reikia ir yra naudinga.  Tačiau neretai sugedusia plokštele besisukančios negatyvios mintys tampa tikrų tikriausia savigrauža, neleidžiančia normaliai gyventi tiesiogine to žodžio prasme.

Klaida paprastai būdan tame, kad žmogus vis gromuluoja ir gromuluoja tai, kas atsitiko negero ar baisaus, bet nesistengia suprasti, kas konkrečiai ne taip įvyko ir kaip tai galima ištaisyti ar bent minimizuoti negatyvias pasekmes.

Kaip žinome savęs graužimas ir verkimas mažai veiksmingi. Jie tik dar labiau didina patirtą skausmą. Tokią situaciją galima palyginti su kraujuojančia žaizda, į kurią žiūrima ir verkiama, bet nesistengiama konkrečiai veikti, kad kraujavimas būtų sustabdytas.

Save griaužiantis asmuo kiekvieną net ir menkiausią nesėkmę išpučia iki dramblio dydžio ir apčiupinėja ją iš visų pusių, išdidindamas negatyvą ir dėl to kentėdamas.

Sustabdyti negatyvių minčių karuselę gali būti nelengva, todėl pradėkite sekti savo pergyvenimus.  Pastebėję, kad užuot ieškoję sprendimo pradedate skęsti nesibaigiančiame minčių sraute, stabdykite save ir užduokite sau klausimą, ar iš tiesų tai jums svarbu.

Jei kas nors jus įžeidė, paklauskit savęs: „Ar tai iš tikrųjų man svarbu?“ Natūralu, kad suvoksite, jog tą įvykį toliau svarstyti neverta, kaip ir neverta pergyventi dėl kiekvienos kieno tai pasakytos kvailystės. Verčiau nukreipkite mintis kita sau naudinga linkme.  Prisiminkit taisyklę, sakančią, jog tam, kad negalvotumėte apie raudoną beždžionę, reikia galvoti apie mėlyną begemotą.

Ilgainiui persijungimas į kitus dalykus taps vis lengvesniu ir paprastesniu, ir nebereikės jums savęs graužti.