Jis nebenori mylėtis. Mes nebesibučiuojam ir nebesiglamonėjame. Atrodo, aš jo visai nebetraukiu. 1000 kartų klausiau, kas yra, ką man reikia pakeisti ar padaryti, o jis vis sako, kad aš labai graži ir seksuali, o visa problema jame. Dažnai jo kompiuteryje randu žiūrėtą porno. Nesuprantu, kas darosi, jaučiuosi šlykšti pati sau.
Verkiu beveik kiekvieną dieną, nes myliu ir noriu viską sutvarkyti, kad viskas būtų gerai, bet nežinau, ką daryti.
Visada skambinu ar rašau pirma aš, atrodo, jam bendravimo beveik nebereikia. Suprantu, kad kalbėt nelabai yra ką, bet taip norėčiau, kad jis tiesiog paskambintų ir pasakytų, kad pasiilgo. Bet visada aš pirma visur imuosi iniciatyvos. Jei galvojat, kad jis turi kitą merginą, 100% žinau, kad taip nėra. Tai kas tada blogai?
Atrodo jis ir planuoja, kaip susituoksime, dairomės pirkti namą kartu, lyg ir ateitį planuoja kartu, bet meilės , atrodo, nebėra. Ką man daryti, gal turėčiau mažiau pirma lįsti jam į akis, bet tiesiog negaliu, man reikia jo!! Labai prašau, patarkite.
Miglė (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas, Migle, suprantu tavo pasimetimą ir didžiulį susirūpinimą, kai vaikinas, su kuriuo draugauji ilgą laiką, tavo atžvilgiu atšalo. Skaudu, kai visada turi pirmoji rašyti ir nesulauki taip trokštamo pasakymo, kad jam tavęs trūksta. Įsivaizduoju, kaip tau būna apmaudu, kai pastebi jo domėjimąsį porno svetainėmis, kai tuo tarpu iš jūsų santykių prapuolė bučiniai ir glamonės.
Tikiu, Migle, kad vaikinas neturi kitos merginos.Tad kas atsitiko? Sunku atsakyti, informaciją gavus vien iš tavo laiško, tačiau atkreipiau dėmesį, kad tu negali be jo. Pabandyk sau atsakyti, ką tau suteikia buvimas kartu su vaikinu. Gal didesnę savivertę? Gal pasitikėjimą savimi? Gyvenimo prasmę? Reikalingumo jausmą?
Jei atpažinai nors vieną iš čia išvardintų dalykų, kviečiu įdėmiai įsiklausyti į tai, ką pasakysiu – ne kito žmogaus pareiga mums visą tai suteikti. Tavo pačios gyvenimiškas uždavinys yra įgyti visų šių savybių, tapti savarankiška, pilnavertiška. Jei be draugo būti tiesiog negali, tai panašu, kad esi nuo jo priklausoma. O kur yra priklausomybė, ten nebelieka meilės. Yra tik pripratimas, prisirišimas, bet kartu ir sunkumas, pašliję santykiai.
Migle, jei iš tiesų esi priklausoma nuo vaikino, tai natūralu, kad ir kokia tobula, graži, seksuali bebūtum, vaikiną nesąmoningai ima slėgti tokie santykiai. Jis pats nesupranta, kas darosi, ima kaltinti save, bet kartu ir stiprėja jo noras gyventi savo gyvenimą, atsiskirti. Dabar, atrodo, kad visas tavo gyvenimas sukasi apie draugą. Tai jam darosi nebepakeliama. Natūraliai vyrui reikia „kovoti“, stengtis dėl savo mylimosios. Tačiau jūsų atveju, panašu, kad prilipai prie jo taip, kad jam jau gali kilti noras atsikratyti tavęs.
Priklausomybė nuo kito žmogaus yra ganėtinai paplitęs reiškinys. Jei konsultacijos metu man kyla įtarimas, kad žmogių santykiuose gali būti priklausomybė, pateikiu klausimą: ką prarastum, jei to žmogaus nebebūtų tavo gyvenime. Išgirdusi atsakymą, kad netekčiau visko, kad jis mano – širdis, jis – mano gyvenimas ar pan., suprantu, kad būtent priklausomybė griauna tų žmonių santykius.
Klausi, Migle, ką daryti, kad į jūsų santykius sugrįžtų meilė. Pirmasis tavo uždavinys būtų didinti pasitikėjimą savimi, susirasti savo pomėgių, kurie tave „skraidintų“, tapti savotiškai laisva. Pagalvok, ko tau trūksta, kad galėtum gyventi, vadovaudamasi nuostata „Su vaikinu gerai, bet ir be jo gerai“? O dar geresnė būtų nuostata, kad su vaikinu gerai, o be jo dar geriau. Svarbu gyventi savo įdomų gyvenimą, tada ir kitam bus įdomu būti su tavimi.
Tikiu, kad kvietimas tapti laisva nuo vaikino gali skambėti paradoksaliai, nes atrodo, kad būtent meilė suriša žmones. Tačiau priklausomybė – ne meilė, o savotiška liga. Tikroji meilė galima tik tarp dviejų lygiaverčių žmonių.
Linga Švanienė
Straipsnis parašytas portalui psichika.eu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą