Mano vaikinas visada turi būti teisus, ir kalta lieku aš, nors esu teisi

 

Klausimas. Sveiki, noriu patarimo, problema tikrai gana rimta, esu jau senokai pasimetusi. Visaip bandau kalbėtis, aiškintis, bet nepavyksta. Su draugu kartu esame daugiau nei pusantrų metų. O pirma problema būtų tokia, jog mano vaikinas visada turi būti teisus, visada kalta lieku aš, nors ir taip nebūna. Ir tu jam niekaip neįrodysi, kad jis šį kartą pasielgė neteisingai, jis tai neigs, suras kažkokią kvailą priežastį. Aš net jau nebeturiu kantrybės aiškintis, nes žinau, viso pokalbio pabaiga: jis lieka teisus, o aš verkdama turiu klausytis, kaip jis sako: „Nustok verkt vieną kartą.“  Mane tas dar labiau erzina. Jis niekada neatsiprašo, nebent aš priverčiu, ir tai nevisada.  

Manau jis turi problemų, bet nežinau kokių. Jis nesikalba su manim, užsidaręs. Aišku sako, kad jam viskas gerai, jis laimingas. Aš net neabejoju, kad mane myli, tikrai jaučiu dėmesį, rūpestingumą, šilumą, pavydą.  

Dažnai pykstamės ir dėl kitos problemos. Aš manau, kad jis - darboholikas. Man asmeniškai nenormalu dirbti nuo ryto iki nakties, ir taip kiekvieną dieną. Kai pasakau, kad jis per daug dirba, išgirstu tokius žodžius: „Tu žiūri, iš ko pinigus gaut? Gyvent? Naudą? Kažkaip atrodo, kad tik nori būt kartu ir viskas, ir tuo gyvenimas užsibaigia.: Ir kaip tokie žodžiai gali neskaudint? Jaučiuos kaip niekas, kai jis taip pasako.  

Susitinkam mes labai retai, nes visada yra darbo. Suprantu, tikrai jo yra, bet jis vienintelis šeimoj tiek susigalvoja darbo ir tiek dirba. O kai pasakau, kad pasiilgau, norėčiau daugiau laiko kartu pabūti, prasideda pykčiai, kad aš noriu jį atskirt nuo šeimos, darbų ir būti diena iš dienos kartu ir nieko neveikti. O jei sakau, kad aš taip nenorėjau pasakyti, tai jam mano žodis nieko nereiškia, ir jis būna teisus su savo neteisingais įsitikinimais. Jis mano, kad mes dažnai susitinkam. O susitinkam kažkur kas dvi, tris dienas po kelias valandas. Būna, kad ir visą dieną, bet tada dirbam pas jį.  

Kiek aš bandžiau su juo kalbėtis, tartis, rasti sprendimus. Jis viską neigia, ir jam viskas gerai, tik man vienintelei viskas blogai ir aš esu niekuo nepatenkinta tinginė, nieko nedaranti ir be tikslų.

Patarkit, nebežinau, ką daryti su jo charakteriu, požiūriu ir manęs nevertinimu. Visada juo rūpinuosi, domiuosi, nepalieku liūdno, pikto. Visada darau tik geriausia, stengiuosi nuraminti, kai jis piktas. Jis to nedaro su manim, nes jam atrodo, kad nuraminimai - nesąmonė.  

Mūsų mąstymai yra truputi skirtingi, bet tai netrukdo būti kartu. Tikrai vienas kitą labai mylim, mums gera kartu, esam labai artimi ir įdomūs. Visada turim veiklos ir vienas kitam nenusibostam. Nėra taip, kad kiekvieną dieną pykstamės. Bet kartais jam užeina kažkas. 

Tikrai neįsivaizduoju, ką man daryti, kad pasibaigtų mūsų durni pykčiai ir jis išbristų iš savo rutinos. Noriu jam padėti, noriu, kad išmoktų pripažinti savo klaidas ir nenormalų norą visada dirbti. Kaip man elgtis ir ką daryti? Patarkit, būčiau labai dėkinga, nes pati jau nesusitvarkau.

Aurelija (vardas pakeistas)

Atsakymas. Labas, Aurelija, vienas iš nedėkingiausių dalykų yra stengtis padėti kitam, kai jis tos pagalbos neprašo ir nenori.  Galima iškart pasakyti, kad tavo pastangos bus bevaisės. Nes draugui ir taip gerai.  Jis yra patenkintas ir laimingas. Tai tau norėtųsi, kad draugas išmoktų pripažinti klaidas, o jis puikiai jaučiasi būdamas įsitikinęs, kad yra teisus.  Tu pageidauji daugiau būti kartu su juo, o vaikinas mano, kad kur kas svarbiau yra dirbti ir uždirbti pinigus.  Kodėl jis turėtų norėti keistis? 

Blogai yra tau.  Tavęs netenkina tokie santykiai.  Tad aišku, kad kažką reikia keisti.  Tu tikriausiai girdėjai posakį, kad kai negali pakeisti kitų ar situacijos, gali pakeisti save ar savo požiūrį.  Įsivaizduoju, kad tave gali papiktinti šie žodžiai, nes manai, kad draugas turi problemų, o ne tu, tad keistis reikėtų jam.  Neskubėk prieštarauti.  Dviejų žmonių santykiai yra sistema, o bet kokioje sistemoje keičiantis vienam elementui, ima keistis ir kitas.  Tokiu būdu keisdamasi pati, netiesiogiai galėsi įtakoti ir vaikino keitimąsį. Jei sutinki su tuo, galim eiti toliau. 

Yra daug būdų, kaip keisti save ir savo požiūrį į aplinką.  Galima, pavyzdžiui, atrasti ir suteikti tave skaudinančiam reiškiniui naują prasmę, paklausiant savęs: „O kas tame yra gero ir ko tai mane moko?“  Štai tu bandai draugui pasakyti, kad jis yra neteisus, tačiau jo neįmanoma nuginčyti ar ką nors jam įrodyti.  Kas tame gali būti gero tau?  Tu draugauji su stipriu žmogumi, turinčiu savo nuomonę ir mokančiu ją apginti.  Ar tai gerai ar blogai?  Daugiau pliusų nei minusų, nes juk nenorėtum draugauti su mėme, lepšiu ar skudurėliu ašaroms šluostyti.  Tačiau šis draugo pliusas kartais atsigręžia prieš tave pačią.  Pasvarstykim, ko  tave gali išmokyti santykiai su tokiu draugu. 

Liaudyje sakoma, kad vyras – galva, o žmona – kaklas, sukiojantis tą galvą.  Tuo vadovaujantis, galima leisti draugui galvoti, kad jis yra teisus, o savo ruožtu išmokti moteriškų gudrybių, kaip pakreipti jo elgesį norima linkme. Iškart pasakysiu, kad stebuklingos lazdelės ar žodžio, kurie galėtų vienu mostu atverti tokį sugebėjimą, nėra.  Teks pačiai stebėti, ieškoti, bandyti, klysti ir vėl bandyti, ir vėl bandyti, ir vėl bandyti.  Tai ilgas procesas, gal net visam šeimyniniam gyvenimui, todėl svarbu ne užsiciklinti, o panaudoti visą savo kūrybiškumą, kad draugui nesuvokiant koreguotum jo elgesį. Tai padaryti galima, skatinant net ir atsitiktinį tau patinkantį jo elgesį, ir ignoruojant tai, kas tavęs netenkina. 

Tavo nuomone, Aurelija, draugas per daug dėmesio skiria darbui.  Kas tame gero?  Draugas yra darbštus, rūpinasi materialine gerove, gyvenant su juo visada bus už ką nusipirkti ne tik duonos, bet ir sviesto, sūrio, dešros ir kai ko daugiau. Ar tai gerai, ar blogai?  Gerai. O kas blogai? Jis per mažai laiko būna su tavimi. Kaip tai sudaro problemą?  Jautiesi vieniša. Ką gali tave išmokyti vienišumo jausmas? 

Čia gali būti keli atsakymai.  Vienas iš jų – moteriškos išminties ir sugebėjimo padaryti taip, kad draugas norėtų ilgiau būti su tavimi.  Kas jam patinka?  Dėl ko jis bėgtų pas tave, palikęs savo mylimą darbą?  Aišku tikrai, kad ne dėl priekaištų išklausymo ir santykių aiškinimosi.  O dėl ko?  Aurelija, tu geriausiai pažįsti savo draugą (o jei pažįsti nepakankamai, laikas pažinti), tad turi pati surasti atsakymus ir juos pritaikyti savo tikslo siekimui. 

Iš kitos pusės, kviečiu atkreipti dėmesį į tavo vienišumo jausmą, kuris verčia tave versti draugą daugiau skirti dėmesio tau.  Taip, taip! Verčia tave versti draugą.  O kur yra prievarta, ten nebėra vietos meilei.    

Ką tau suteikia vaikino dėmesys?  Pilnatvę? Saugumą? Pasitikėjimą savimi? Didesnę savivertę?  Jei taip, Aurelija, pasakysiu, kad ne draugo paskirtis yra suteikti tau visa tai.  Tai  yra tavo pačios užduotis atverti savyje stiprybę, pasitikėjimą, ramybę.  Kitaip tu kursi santykius su draugu ne kaip pilnavertė asmenybė, o kaip ubagas, prašantis ar net reikalaujantis išmaldos.  Šito tu tikrai nenori. Jei kreiptumeisi į psichologą, norimų savybių galėtum įgyti kur kas greičiau, nei veikdama pati viena.

Aurelija, į kylančias gyvenime problemas galima žiūrėti arba kaip į katastrofą, arba kaip į naujas galimybes.  Jei matysi galimybes, jos atvers tau įdomų, turiningą, nors ir nelengvą kelią į savęs pažinimą, tobulėjimą ir augimą. To ir linkiu!
 
Linga Švanienė
integralinio neuroprogramavimo psichoterapeutė