 |
| Arūno Maniušio nuotr. |
Sveiki, norėčiau Jūsų nuomonės, nes pačiai labai sunku suprasti, kas šiuo
metu vyksta mano gyvenime...
Taigi, nuo pat paauglystės turiu vaikiną, prieš metus susižadėjome. Per 6
draugystės metus buvo visko, daug pykčių ir daug džiaugsmo. Nuo tos dienos, kai
tapome sužadėtiniai, dingo visi pykčiai. Jis tapo labai geras ir mylintis.
Kiekvieną dieną jaučiausi mylima ir labai laiminga. Iki šiol...
Kadangi vaikinas jau nuo vaikystės turėjo svajonę, nusprendė ją
įgyvendinti, o kad ją išpildytų, turės išvykti 4 savaitėms. Žinoma, liūdna bus
be jo, bet aš jo lauksiu. O visa bėda tame, jog jis tapo lyg nesavas, kalba tik
apie savo svajonę ir daugiau niekas jam nerūpi. Jo mintyse tik ta svajonė,
pradėjo mažai rodyti dėmesio...
Aš bandžiau kalbėtis, sakiau, jog man bus liūdna tas 4 savaites dėl to šias
paskutines dienas, kol esam kartu, noriu daug gražių akimirkų ir meilės. Jo
atsakymas: "Aš apie nieką negalvoju, tik apie savo svajonę, aš tave myliu,
bet mano mintyse tik svajonė, nepyk, man kitaip neišeina". Klausiau, ar
kai jis sugrįš bus dėmesingesnis, sakė, jog nežino.
Man taip skaudu, nes aš pripratau kasdien jausti jo begalinę meilę.. O
dabar... Aš nežinau, ką galvoti... O gal nusibodau jam? O kas jeigu jis
sugrįžęs bus toks pat abejingas? Iš kitos pusės, mes susižadėję, planuojam už
poros metų vestuves. Bet tas jo abejingumas mane žudo. Negaliu susikaupti,
mokytis, dirbti, nes visos mintys tik apie tai.. Padėkit.. Ačiū.
Gintė (vardas pakeistas)
Labas, Ginte,
Suprantu, kad per metus, kai sužadėtinis tave maudė dėmesio ir meilės
spinduliuose, prie to pripratai.
Natūralu, kad šviesos šaltiniui pasisukus į savo vaikystės svajonę,
jautiesi apleista, užmiršta. Nežiūrint
to, jog vaikinas tebekartoja, kad tave myli, tau atrodo, kad jo elgesys to
nepatvirtina, tad kyla mintys, jog jam nusibodai. Įsivaizduoju, kaip tau neramu galvoti, kad ir
po kelionės jis gali likti tau abejingu.
Ir tuo pačiu norisi priminti rašytojo Antuano de Sent-Egziuperi žodžius:
„Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia
kryptimi.“ Tai nereiškia, kad
sužadėtinio svajonė turėtų tapti ir tavąja.
Susižadėdama priėmei savo draugą ne tik su visais jo tarakonais, bet ir
jo svajonėmis, kurios, be abejo, visai sėkmingai tau gali atrodyti kaip tikrų
tikriausi tarakonai. Tai reiškia, kad
atėjo laikas mokytis derinti savo ir brangaus žmogaus norus.
Iš kitos pusės tu būsi teisi, sakydama, kad jau dabar deriniesi prie draugo
svajonės, susitaikei su jo išvykimu, nusiteikei laukti. Tad natūralu iš tavo pusės tikėtis, kad ir
jis nors kiek prisiderintų, laikinai padėdamas svajonę į šalį ir skirdamas
daugiau dėmesio tau ir jūsų santykiams.
O čia jau kitas rašytojas Paulo Coehlo kiša savo pastebėjimą, kad „Tas,
kas myli tikėdamasis atlygio, veltui gaišta laiką“. Ir tame yra tiesos.
Ar tai iš tiesų gali reikšti, kad jis ir toliau paliks abejingas, svaigstantis
tik apie sau įdomius dalykus? Ar kada vėl pajusi sužadėtinio begalinę meilę?
Mes nežinome, kas bus. Tačiau
gyvenimiška praktika rodo, kad reikalavimai, prikaišiojimai, spaudimai duoda
tik priešingą efektą – sukelia barnius, didina atšalimą ir susvetimėjimą.
Galima tikėtis, kad suveiks kitas dėsnis, kai prisivalgius saldaus, patraukia
link sūraus. Tikėtina, kad sužadėtinis,
prisisotinęs svajone, pasiilgs tavęs ir grįžęs iš kelionės atsilygins dėmesiu
už visą praleistą laiką. Tikėtina,
tačiau garantijos, kad bus būtent taip, nėra.
Tai kas tau belieka? Visa šita sumaištis tau jau šiandien trukdo mokytis ir
dirbti. Kaip visada, galima (ir reikia)
pradėti nuo savęs. Psichologai-„kognytivistai“ „atrado“, kad nerimas, pyktis,
apmaudas ir kiti stiprūs negatyvūs jausmai kyla ne dėl to, kad susidarė tam
tikra situacija ar kažkas įvyko, o todėl, kad žmogus savaip įvertino tą
situaciją, ir jo mintys iššaukė būtent tokius jausmus. Pakeitus mintis, pasikeis ir jausmai.
Kaip tai padaryti? Pateiksiu Katie Bairon siūlomą būdą. Užduok sau eilę klausimų. Pradėk nuo: ar tai tiesa, kad aš jam nusibodau? Jei atsakytum -„taip“,
tada paklausk savęs: ar esu absoliučiai įsitikinusi, kad jam nusibodau? Manau, kad dabar suabejosi. Atrask tris atvejus iš gyvenimo, kurie
patvirtintų, jog sužadėtiniui tu rūpi. Pasufleruosiu žodžiais iš tavo laiško –
sužadėtinis vis kartoja, kad tave myli, prašo nepykti.
O dabar apversk šią mintį. Pavyzdžiui taip: „Jis man nusibodo“. Ar tai tiesa?
Manau kad tau tikrai nusibodo vaikino kalbos apie savo svajonę. Yra ir
daugiau dalykų, kurie jame tau atrodo nuobodūs, tiesa? Apverskim dar kartą - „Aš sau nusibodau“. Ir vėl
užduokim klausimą, ar tai tiesa. Taip,
nes juk tau įkyrėjo kankintis toje nepasitenkinimo būsenoje, kai negali nei
mokytis, nei ko rimtesnio imtis.
O dabar pagalvok, kaip jaustumeis, jei nebūtų minties, kad draugui tu
nusibodai. Tikriausiai, būtum rami,
pasitikinti savimi, atvira, mylinti, priimanti.
Ar yra kokia priežastis, verčianti tave pasilikti su mintimi, keliančia
neigiamus jausmus? Tikiuosi, kad
ne.
Štai taip padirbėjus, gali suprasti, kad mintį galima pakeisti ir pajusti,
kaip tai suteikia tau ramybės, pasidaro lengviau priimti būsimo vyro svajonę,
ir jau gali grįžti prie savo mokslų bei darbų.
Sėkmės!
Linga
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą