Genijus ir piktadarys: kaip jie dera viename asmenyje?

Autorius: Sergejus Kovaliovas
psichologijos mokslų daktaras, filosofijos daktaras, profesorius
Inovacinių psichotechnologijų instituto generalinis direktorius,
Praktinės psichoterapijos centro mokslinis vadovas



The Genius of Alexander, Louise Elisabeth Vigee-Lebrun (1755-1842)



Nuo to laiko, kai  pasirodė A.Puškino „Mocartas ir Saljeri“ (o iš esmės, gerokai anksčiau) žmonija atkakliai bandė išspręsti labai įdomią „genijaus ir piktadario“ (kaip tai įvardijo literatūros šviesulys) problemą. Tai yra, bandė suprasti ir paaiškinti keistą fenomeną:  žmonės, kurie pasižymėjo, švelniai tariant, nelabai aukšta morale (pavyzdžiui,  žymiojo lordo Bairono biografija), sugebėjo sukurti kūrybinio genialumo šedevrus (pavyzdžiui, paminėto autoriaus „Čaild Haroldas“.).

Mano žiniomis, atsakymas taip ir nebuvo rastas. Juk žmonės, iškėlę šį klausimą, nesuprato to, ką aš  atradau integraliniame neuroprogramavime (INP).  Taip yra todėl, kad kuria žmogaus Esybė, o gyvena pirmasis „Aš“, kuris neretai būna ne paties aukščiausio lygio.

Intensyvūs mokslo metai Inovacinių psichotechnologijų institute




Nuotraukoje: su seminaro dalyviais Kijeve. Aš centre baltai apsirengusi.

Kaip paminėjau antraštėje, praėję mokslo metai Inovacinių psichotechnologijų institute buvo intensyvūs, ir laiko savo svetainei nebelikdavo.  Po ilgos pertraukos grįžtu prie savo mėgiamos veiklos- straipsnių rašymo ir ketinu dabar daugiau pasakoti apie integralinį neuroprogramavimą, savarankišką psichoterapijos kryptį, kurios autoriumi yra prof. S.Kovaliovas. Ketinu parašyti visa eilę straipsnių, kuriuose pasistengsiu paprastai papasakoti apie šį metodą, todėl dabar tik trumpai informuosiu apie tą laikotarpį, kai buvau prapuolusi iš savo svetainės.2015-2016 mokslo metais

Inovacinių psichotechnologijų instituto vadovybė, siekdama, kad besimokantiems šio metodo nereikėtų vykti į Maskvą, nusprendė transliuoti seminarus į visą eilę miestų. Tokiu būdu tiesiogiai transliuojamas seminaras vienu metu vykdavo net 20 miestų, kur renginio dalyviamas padėdavo ten nuvykę instituto specialistai.   Ir aš, kaip instituto specialistė dirbau ne tik Maskvoje, bet ir Kijeve bei Kazanėje.

Nusivylęs vaikinas: iš santykių tikėjaus, kad bus kaip pasakose, tačiau dabar tik nusvyra rankos

Simonos Krogertaitės pieš.

Sveiki, esu Edvinas, man 16 metų.  Draugauju su mergina jau metus ir dar 2 mėnesius. Viskas lyg ir būtų gerai, bet kai kurios problemos man neleidžia ramiai gyventi.

Mes bendraujam gražiai, laukiam, kol išgirsim vienas kito balsą, bet labai dažnai pykstamės dėl dalykų, kuriems nereikėtų suteikti tiek prasmės. Pavyzdžiui, esame vienas kitam iškėlę daug salygų, ką galim daryt, ko ne. Mes manome, kad taip paprasčiau bendrauti, nes nėra nesusikalbėjimo, kai vienam jo veiksmai atrodo normalūs, o kitam  tai nepatinka.

Nu žodžiu, užtenka, kad ją mokykloje kas nors užkalbina, man dėl to jau dingsta nuotaika. O juk pagalvojus, kas čia tokio. Bet juk man skauda dėl to, ir tai kažką reiškia.

Vis pasirenku netinkamus vyrus...





 © Simonos Krogertaitės pieš.

Iš laiško:

Man beveik trisdešimt, noriu šeimos, ramaus gyvenimo, bet nesuprantu ką darau netaip, kad man nesiseka su vyrais. Dėmesiu skųstis negaliu, bet vis pasirenku netinkamus vyrus...

Nijolė (vardas pakeistas)

Sveika, Nijole,

Nežinau, ką darai ne taip, nes apie tai, ką darai, neparašei.  Taip pat nevisai aišku, pagal kokius požymius žinai, kad tau nesiseka su vyrais, nes toliau rašai, kad vyrų dėmesio tau netrūksta.  Visa tai priveda prie klausimo, ar tu žinai, kokio vyro norėtum savo gyvenime. Tai skamba kaip: „Kokius turiu – nonoriu, o kokio noriu – nežinau.“

O koks ištiesų turėtų būti tas žmogus, su kuriuo jaustumeisi rami, su kuriuo norėtum sukurti šeimą? Konkretesnis žinojimas tikrai padėtų pasirinkti sau tinkamą vyrą.

Išsiaiškinti, koks tai turėtų būti žmogus, padėtų žemiau aprašytos užduoties atlikimas.

Visų prima surašykite bendruosius pageidavimus: amžius (nuo-iki), gyvenamoji vieta, pilietybė/tautybė, socialinis statusas, išorė (ūgis, svoris, akių/plaukų spalva ir kt.).  Kai tai atliksite, padalinkite A4 lapą į 4 dalis ir kiekvienoje grafoje surašykite po 7+/-2 bruožus atsakydami į klausimus pagal šią schemą:

Valgote per daug? Į pagalbą ateina neuroprogramavimo psichotechnikos

© Simonos Krogertaitės pieš.

Su svetainės "VLmedicina" redaktore Genovaite Privediene kalbėjomės apie polinkį persivalgyti ir ką daryti, kad taip neatsitiktų.  Interviu portale išspausdintas 2015-11-14, o čia pateikiu pilną pokalbio versiją, nes atsižvelgiant į svetainės specifiką, nebuvo įdėtas paskutinis klausimas ir atsakymas į jį.  Kviečiu paskaityti.

„Turiu tokią problemą - nevaldomą apetitą: valgau nemažai ir dažniausiai vakare, po darbo“. „Žinau, kad valgyti reikia po nedaug, bet dažnai, bet kartais persivalgau, ypač kai maistas labai skanus“, - tokius ir panašius skundus tenka išgirsti  kiekvienam mūsų. Kas lemia tokį nevaldomą ėdrumą? Kaip susilaikyti tuomet, kai skrandžio poreikiai patenkinti, tačiau noras kimšti valdo? Šįsyk kalbiname ne dietologą, žolininką ar gydytoją, o integralinio neuroprogramavimo konsultantę Lingą Švanienę.

Ar tenka sulaukti klientų, susirūpinusių dėl persivalgymo problemos? Ar galima jiems padėti?

Visų pirma atsiliepsiu į skundą, jog problema yra nevaldomas apetitas.  Iš tiesų problema yra ne nevaldomas apetitas, o tos pasekmės, kurios gali būti susijusios su polinkiu persivalgyti.  Juk yra tokių žmonių, kurie gali valgyti ką nori, kada nori ir kiek nori, tačiau nestorėja.  Yra net tokių žmonių, kurie labai norėtų papilnėti, tačiau lyg tyčia joks maistas jiems į kūną neina.  Ar didelis apetitas jiems yra problema?  Tikrai – ne.  Tad problema yra ne  apetitas, o nepasitenkinimas kūno formomis, jo svoriu.  Problema gali būti ir sveikatos dėl antsvorio blogėjimas.

Suraskite mėgstamą darbą ir jums nereikės dirbti

Jau nebeprisimenu šaltinio, kuriame  kadaise perskaičiau, jog viename darbe tikslinga darbuotis ne ilgiau kaip 7 metus.  Šio teiginio teisingumas buvo grindžiamas tuo, kad pirmuosius trejus ketverius metus žmogus mokosi, ir tik  penktaisiais pasiekia savo efektyvumo maksimumą.  Šeštais septintais metais darbas tampa nuobodžiai įprastu, krenta susidomėjimas, ir jei žmogus neieškos naujos srities savo sugebėjimų panaudojimui, jis ims regresuoti. Jei ne kaip darbuotojas, tai kaip žmogus, užsiknisęs rutinoje.

O štai kitas pastebėjimas. Psichologas Andersas Eriksonas, tyrinėdamas pianistų meistriškumą, nustatė, kad  tokį  aukštą meistriškumo lygį, kurį jau galima pavadinti genialumu, žmogus pasiekia tik po 10 tūkstančių valandų praktikos.  Beje, šią išvadą vėliau patvirtino ir neurologas D.Levitinas, teigdamas, kad meistriškumas, atitinkantis pasaulinės klasės eksperto lygį, pasiekiamas daugmaž 10 000 darbo valandų dėka.  Jo žodžiais, „kad ir ką imtum tyrinėti – kompozitorius, dailininkus, fotoreporterius, ekonomistus, juristus, rašytojus, greitojo čiuožimo sportininkus, pianistus  ir taip toliau, - šis skaičius kartojasi neįtikėtinu reguliarumu.“

Iš kur gauti valios norimiems tikslams pasiekti

Klausimas. Laba diena, norėčiau paklausti, kaip būtų galima atstatyti savo valios resursus? Viename straipsnyje skaičiau, kad valios ištekliai irgi yra riboti, juos reikia vis "atnaujinti". Kaip pradėti tą daryti? 

Prieš dvejus metus savo valia sugebėjau labai daug pasiekti, tačiau dabar jos trūksta - nuo maisto atsisakymo iki didelių iššūkių įveikimo darbe.

Ačiū Jums iš anksto. Pagarbiai,

Aida (vardas pakeistas)