2016 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Nepatogių klausimų nėra

KLAUSIMAS: Niekada neturėjau seksualinių santykių. Ir abejoju, ar kada turėsiu, tačiau vis tik noriu paklausti. Kai žiūriu pornofilmus, mane labiausiai sujaudina analinio sekso vaizdai.  Sakykit, ar analinis seksas (arba fantazijos ta tema) yra patologija, kurią reikėtų išgyvendinti, ar paprasčiausiai nuostabus sekso įvairovės pasireiškimas?



SERGEJUS KOVALIOVAS ATSAKĖ: Atitinkamai UNESCO pareiškimui (jie yra nagrinėję ir šį klausimą...) seksualine norma yra VISKAS, kas teikia malonumą abiem partneriams.  Štai ir visas atsakymas į jūsų klausimą.  O dėl to, kad niekada neturėsite sekso, labai abejoju.  Todėl kad jis kaip upė, kurią stabdo draudimų ir baimių užtvanka: vėliau ar anksčiau prasiverš.  Pats.  Ir netgi be jūsų pagalbos...

Iš Inovacinių psichotechnologijų instituto svetainės forumo.

2016 m. liepos 13 d., trečiadienis

Kaip pritraukiame žmones į savo gyvenimą ir kodėl nesėkminga pirmoji meilė trukdo šeimyniniams santykiams


Supraskit, kad tokį pasaulį, kokį turit, pritraukiat jūs patys. Kaip sako Lukas Derksas, savo socialinėje panoramoje mes laikome žmonių projekcijas, ir tie žmonės ateina į savo projekcijas.  Kaip bitės link medaus, ar lokys link lašinių.

Daugybę kartų aiškinau damoms, kad jų nesėkmės seksualiniame ir šeimyniniame gyvenime paaiškinamos tuo, kad jų pirmoji meilė, kai jai buvo 12 metų, iki šiol vis dar yra jos asmeninėje erdvėje, todėl į jo vietą negali įsiterpti kitas vyras.



Iš S.Kovaliovo seminaro „Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai“ ,  2016.05.14-15.

2016 m. liepos 12 d., antradienis

Genijus ir piktadarys: kaip jie dera viename asmenyje?

Autorius: Sergejus Kovaliovas
psichologijos mokslų daktaras, filosofijos daktaras, profesorius
Inovacinių psichotechnologijų instituto generalinis direktorius,
Praktinės psichoterapijos centro mokslinis vadovas




The Genius of Alexander, Louise Elisabeth Vigee-Lebrun (1755-1842)



Nuo to laiko, kai  pasirodė A.Puškino „Mocartas ir Saljeri“ (o iš esmės, gerokai anksčiau) žmonija atkakliai bandė išspręsti labai įdomią „genijaus ir piktadario“ (kaip tai įvardijo literatūros šviesulys) problemą. Tai yra, bandė suprasti ir paaiškinti keistą fenomeną:  žmonės, kurie pasižymėjo, švelniai tariant, nelabai aukšta morale (pavyzdžiui,  žymiojo lordo Bairono biografija), sugebėjo sukurti kūrybinio genialumo šedevrus (pavyzdžiui, paminėto autoriaus „Čaild Haroldas“.).

Mano žiniomis, atsakymas taip ir nebuvo rastas. Juk žmonės, iškėlę šį klausimą, nesuprato to, ką aš  atradau integraliniame neuroprogramavime (INP).  Taip yra todėl, kad kuria žmogaus Esybė, o gyvena pirmasis „Aš“, kuris neretai būna ne paties aukščiausio lygio.

2016 m. liepos 11 d., pirmadienis

Intensyvūs mokslo metai Inovacinių psichotechnologijų institute




Nuotraukoje: su seminaro dalyviais Kijeve. Aš centre baltai apsirengusi.


















Kaip paminėjau antraštėje, praėję mokslo metai Inovacinių psichotechnologijų institute buvo intensyvūs, ir laiko savo svetainei nebelikdavo.  Po ilgos pertraukos grįžtu prie savo mėgiamos veiklos- straipsnių rašymo ir ketinu dabar daugiau pasakoti apie integralinį neuroprogramavimą, savarankišką psichoterapijos kryptį, kurios autoriumi yra prof. S.Kovaliovas. Ketinu parašyti visa eilę straipsnių, kuriuose pasistengsiu paprastai papasakoti apie šį metodą, todėl dabar tik trumpai informuosiu apie tą laikotarpį, kai buvau prapuolusi iš savo svetainės.2015-2016 mokslo metais

Inovacinių psichotechnologijų instituto vadovybė, siekdama, kad besimokantiems šio metodo nereikėtų vykti į Maskvą, nusprendė transliuoti seminarus į visą eilę miestų. Tokiu būdu tiesiogiai transliuojamas seminaras vienu metu vykdavo net 20 miestų, kur renginio dalyviamas padėdavo ten nuvykę instituto specialistai.   Ir aš, kaip instituto specialistė dirbau ne tik Maskvoje, bet ir Kijeve bei Kazanėje.

2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Nusivylęs vaikinas: iš santykių tikėjaus, kad bus kaip pasakose, tačiau dabar tik nusvyra rankos

Simonos Krogertaitės pieš.
Sveiki, esu Edvinas, man 16 metų.  Draugauju su mergina jau metus ir dar 2 mėnesius. Viskas lyg ir būtų gerai, bet kai kurios problemos man neleidžia ramiai gyventi.

Mes bendraujam gražiai, laukiam, kol išgirsim vienas kito balsą, bet labai dažnai pykstamės dėl dalykų, kuriems nereikėtų suteikti tiek prasmės. Pavyzdžiui, esame vienas kitam iškėlę daug salygų, ką galim daryt, ko ne. Mes manome, kad taip paprasčiau bendrauti, nes nėra nesusikalbėjimo, kai vienam jo veiksmai atrodo normalūs, o kitam  tai nepatinka.

Nu žodžiu, užtenka, kad ją mokykloje kas nors užkalbina, man dėl to jau dingsta nuotaika. O juk pagalvojus, kas čia tokio. Bet juk man skauda dėl to, ir tai kažką reiškia.

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Vis pasirenku netinkamus vyrus...



 © Simonos Krogertaitės pieš.
Iš laiško:
Man beveik trisdešimt, noriu šeimos, ramaus gyvenimo, bet nesuprantu ką darau netaip, kad man nesiseka su vyrais. Dėmesiu skųstis negaliu, bet vis pasirenku netinkamus vyrus...
Nijolė (vardas pakeistas)

Sveika, Nijole,
Nežinau, ką darai ne taip, nes apie tai, ką darai, neparašei.  Taip pat nevisai aišku, pagal kokius požymius žinai, kad tau nesiseka su vyrais, nes toliau rašai, kad vyrų dėmesio tau netrūksta.  Visa tai priveda prie klausimo, ar tu žinai, kokio vyro norėtum savo gyvenime. Tai skamba kaip: „Kokius turiu – nonoriu, o kokio noriu – nežinau.“
O koks ištiesų turėtų būti tas žmogus, su kuriuo jaustumeisi rami, su kuriuo norėtum sukurti šeimą? Konkretesnis žinojimas tikrai padėtų pasirinkti sau tinkamą vyrą.
Išsiaiškinti, koks tai turėtų būti žmogus, padėtų žemiau aprašytos užduoties atlikimas.
Visų prima surašykite bendruosius pageidavimus: amžius (nuo-iki), gyvenamoji vieta, pilietybė/tautybė, socialinis statusas, išorė (ūgis, svoris, akių/plaukų spalva ir kt.).  Kai tai atliksite, padalinkite A4 lapą į 4 dalis ir kiekvienoje grafoje surašykite po 7+/-2 bruožus atsakydami į klausimus pagal šią schemą:

2015 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

Valgote per daug? Į pagalbą ateina neuroprogramavimo psichotechnikos

© Simonos Krogertaitės pieš.
Su svetainės "VLmedicina" redaktore Genovaite Privediene kalbėjomės apie polinkį persivalgyti ir ką daryti, kad taip neatsitiktų.  Interviu portale išspausdintas 2015-11-14, o čia pateikiu pilną pokalbio versiją, nes atsižvelgiant į svetainės specifiką, nebuvo įdėtas paskutinis klausimas ir atsakymas į jį.  Kviečiu paskaityti.


„Turiu tokią problemą - nevaldomą apetitą: valgau nemažai ir dažniausiai vakare, po darbo“. „Žinau, kad valgyti reikia po nedaug, bet dažnai, bet kartais persivalgau, ypač kai maistas labai skanus“, - tokius ir panašius skundus tenka išgirsti  kiekvienam mūsų. Kas lemia tokį nevaldomą ėdrumą? Kaip susilaikyti tuomet, kai skrandžio poreikiai patenkinti, tačiau noras kimšti valdo? Šįsyk kalbiname ne dietologą, žolininką ar gydytoją, o integralinio neuroprogramavimo konsultantę Lingą Švanienę.
Ar tenka sulaukti klientų, susirūpinusių dėl persivalgymo problemos? Ar galima jiems padėti?

Visų pirma atsiliepsiu į skundą, jog problema yra nevaldomas apetitas.  Iš tiesų problema yra ne nevaldomas apetitas, o tos pasekmės, kurios gali būti susijusios su polinkiu persivalgyti.  Juk yra tokių žmonių, kurie gali valgyti ką nori, kada nori ir kiek nori, tačiau nestorėja.  Yra net tokių žmonių, kurie labai norėtų papilnėti, tačiau lyg tyčia joks maistas jiems į kūną neina.  Ar didelis apetitas jiems yra problema?  Tikrai – ne.  Tad problema yra ne  apetitas, o nepasitenkinimas kūno formomis, jo svoriu.  Problema gali būti ir sveikatos dėl antsvorio blogėjimas.