2016 m. liepos 24 d., sekmadienis

Ką daryti, kad seni tėvai atstotų nuo manęs, nes labai pavargau nuo jų?


Arūno Maniušio nuotrauka
Esu keturiasdešimties metų moteris.  Jau aštuoneri metai mano tėvai gyvena ne Lietuvoje. Prieš trejus metus atvykau pas juos, darbą susiradau pati, susitaupiau pinigų ir išėjau gyventi atskirai. Tėvai kalbos visiškai neišmoko.
Šiuo metu (tai tęsiasi jau pusantrų metų), kai jų sveikata pablogėjo, kiekvieną poilsio dieną  turiu eiti kur nors su vienu iš jų -  tai pas gydytoją, tai kitur, kad pavertėjaučiau.  Dėl gydytojų, visai sutinku jiems padėti, bet visa kita tikrai man per daug. Padedu jiems kiek galiu, bet jaučiuosi labai pavargusi nuo jų.
Neturiu visiškai savo gyvenimo, net negaliu nieko planuoti per poilsio dienas, nes jiems visada kur nors reikia manęs. Pradėjau net naktimis nebeužmigti.  Neinu niekur,  net jei pakviečia bendradarbiai,  vis galvoju: o jei tėvai paskambins.
Mane jie taip įsuko į savo gyvenimą, kad aš savojo nebeturiu, nepailsiu, nebeturiu privatumo, nesusirandu hobio.  Rodos, kad jau nieko  ir nebenoriu, net savo uniformos išsilyginti...  Ką daryti, kad mano tėvai atstotų nuo manęs, labai pavargau nuo jų. V.,  40 m.

2016 m. liepos 23 d., šeštadienis

Dieve, padėk! Dieve, duok! Dieve, kodėl gi nedavei?


L.Švanienės foto
Kiekvieną seminarą prof. S.Kovaliovas  pradeda pasirinkta metafora, išreiškiančią seminaro esmę.  O štai Meistro lygio seminarą „Sąmonės lygio kėlimas“ (2016 m. kovo 12-13 d.d.) pradėjo net keturiais anekdotais.  Šeštadieniui jie kaip tik tiks.
 
Krito žmogus į bedugnę ir paskutiniu momentu užsikabino už šakos.  Kabo ir šaukia:
- Pad
ėkit, kas nors! Padėkit!
Ir staiga jis išgirdo Balsą:
-Paleisk šaką ir už kelių sekundžių būsi su manimi rojuje.
-Ne!!!!! Ne tu! Kas nors kitas, padėkit!!!!!!
***
Papuolė stalius į rojų ir sako Dievui:
-Kaip aš tau pavydžiu – garbė, didybė, galybė...
Dievas pažiūrėjo į jį ir sako:
-O kaip aš tau pavydžiu…
Stalius nustebęs:
-Ko gi, Dieve?
-Suolai, kuriuos tu pagaminai, niekada  būriais nelakstė paskui tave šaukdami: „Duok! Duok! Duok! Duok!...“

2016 m. liepos 22 d., penktadienis

Pavardės keitimas. Galima, bet tai daryti reikia kruopščiai ir atsakingai


Kiekviena prof. S.Kovaliovo pravedamo seminaro diena prasideda nuo klausimų atsakymų valandėlės.  Lektorius visada atvaziuoja anksčiau, ir seminaro dalyviai turi progą užduoti profesoriui jiems rūpimus klausimus pačiomis įvairiausiomis temomis.  Kai kuriuos klausimus-atsakymus pateiksiu savo bloge. 
L.Švanienės foto
Klausimas:
Kaip žiūrite į pavardės pakeitimą? Tarkim, jei intuityviai norisi pakeisti pavardėje 1-2 raides?

SERGEJUS KOVALIOVAS atsakė:
Pavardės keitimas – tai likimo keitimas. Neturi užmiršti, kad, kaip minimumas,  įvyksta prisijungimas prie naujos giminės netgi psichogenetikos lygyje, o kartais įvyksta ir atsijungimas nuo senosios giminės.  Aišku?

Ir todėl, jei nori pasikeisti pavardę neskausmingai, tu turi vizualizuoti dviejų Giminių modelius. Tiesą sakant, šiandien kaip tik parodysiu techniką, kuri vadinasi „ Bendruomenės keitimas“, ir atitinkamai naudojantis panašia schema galima padaryti šį keitimą.  Tuo atveju, jei pavardę pakeisi per daug staigiai, reikiamai nesuderinęs, iššauksi dviejų giminių priešiškumą – tiek tos giminės, kurią palieki, tiek tos, į kurią pereini.  Todėl keisti pavardę galima, bet tai reikia padaryti kruopščiai ir atsakingai.
Iš 2016 m. kovo 12-13 d.d. S.Kovaliovo pravesto seminaro "Sąmonės lygio kėlimas" medžiagos 

2016 m. liepos 21 d., ketvirtadienis

Jei tavęs neįmanoma motyvuoti teigiamai, tada būsi motyvuojamas neigiamai

"Žaibu perskeltas ąžuolas" M.Vorobjov (1878-1855)

S.Kovaliovas:
Tavo pasąmonė, visos tavo struktūros daro viena - motyvuoja tave. Ir jei neįmanoma tavęs motyvuoti teigiamai, tada motyvuos neigiamai. Ir būk dėkingas, jei tai bus tik vidurių paleidimas.  Gali būti ir kur kas rimčiau.

Iš S.Kovaliovo seminaro "Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai" , 2016.05.14-15

Skaitytojui gali kilti klausimas, o kam reikalingos tos pasąmoninės motyvacijos.  Kur jos mus veda? Kur jos mus kreipia?  Bendras atsakymas būtų - augti ir tobulėti.  Atskirais atvejais tai gali pasireikšti kaip raginimas spręsti gyvenimiškas problemas.  Todėl bet kokių, tiek vidinių, tiek išorinių bėdų atvejais, labai naudinga sau užduoti klausimą: "Kokiu tikslu visa tai su manimi vyksta?  Kokią pamoką turiu išmokti?"

Ar įmanoma nuplauti automobilį, sėdint jo viduje?


L.Švanienės foto

Klausimas: Sergejau Viktorovičiau, kaip dirbti su problemine krizine situacija, su kuria niekaip negaliu susitvarkyti jau 5-6 metai?

Sergejus Kovaliovas atsakė:

Kreiptis į psichoterapeutą, kuris gali padėti, ir susitvarkysit su ta problema. Iš tiesų situacija yra tokia – jūs galite pats būti kompetetingas psichoterapeutas, tačiau savyje jūs esate kaip automobilio, kurį norite nuplauti, viduje.  Ar supratot metaforą? Ar bandėt kada plauti automobilį, sėdėdami jo viduje?
Ir dar – dalis informacijos jūmyse yra amnezuota (tiesiog neprisimenate), todėl, kad jau turite susikūręs savo realybės versiją. Tik atsisakius jūsų realybės versijos, įmanoma pasiekti realybę, kuri ir yra realybė. Ar supratote?Kitais žodžiais tariant, jūs jau turite savo įvykių versiją, kurią įtvirtinote metų bėgyje.  Ši versija jus tenkina, joje nematote prieštaravimų, nes visus nelogiškus prieštaravimus jau atmetėte, ir t.t.  Taip ir turite savo įvykių versiją.
Tačiau jūsų versija – melas!  Jos pagrindas – jūsų žaidžiamas žaidimas.  O jūs žaidžiate Aukos žaidimą, ar kokį kitą, ir žaidžiate jį visą laiką. Bet žaidimas – melas.  O jūs juo tikite.

Vadinasi turi būti trečias žmogus, kaip teisėjas, kuris pasakys:  „Atleisk, aš netikiu.  Pabandykim išsiaiškinti“.  Ir kartu su jumis jis suras tiesą.  Štai ir viskas.  Todėl psichoterapeutas – objektyvus asmuo, žiūrintis iš šalies.  Jo vaidmenį kartais gali atlikti kunigas, kartais Mokytojas, bet visada tai bus vienas ir tas pats vaidmuo – žmogus iš šalies, žvilgsnis iš šalies, neužterštas žvilgsnis į situaciją.  Tai nebus žvilgsnis, kuris laikosi įsikibęs vienos įvykio versijos.

Iš S.Kovaliovo seminaro "Meistriškumo integracija. Realybės valdymo moduliai" , 2016.05.14-15

2016 m. liepos 20 d., trečiadienis

Važiuojant mašina ar dviračiu pradeda trūkti oro, atrodo, kad uždusiu


Sveiki, turiu baimę greičiui. Važiuojant mašina ar dviračiu kartais pradeda trūkti oro ir atrodo, kad uždusiu. Taip pat būna kino teatruose, kai per kokį filmą greičiau vaizdas pradeda judėt, ar supantis paprastomis supynėmis. Kaip ją būtų galima įveikti? Žinau kad reikia giliai kvėpuoti, bet nevisada tai padeda.

Laurynas


Labas, Laurynai,

Natūralu, kad gilus kvėpavimas tavo atveju nevisada padeda, nes jis nėra susietas su būsena, kai jautiesi tvirtai, stabiliai bei gali lengvai koncentruotis į tai, kas vyksta aplinkoje.  Ką tai reiškia?  Iš probleminės būsenos tu bandai išeiti giliu kvėpavimu. Pabandyk prisiminti, kokiose dar situacijose tu taip giliai kvėpuoji.  Galimas dalykas, kad taip kvėpuoji po greito bėgimo, išniręs po ilgesnio buvimo po vandeniu ar pas gydytoją, kai jis klausydamas tavo plaučius liepia giliai kvėpuoti.  Visos šios situacijos nėra tos, kai esi visiškai ramus.  Todėl gilus kvėpavimas ir nepadeda.

2016 m. liepos 19 d., antradienis

Integralinio neuroprogramavimo istorija, struktūra ir dinamika


Prof.S.Kovaliovas
Psichologijos mokslų daktaras, filosofijos daktaras, profesorius,
Inovacinių psichotechnologijų instituto generalinis direktorius,
Praktinės psichoterapijos centro mokslinis vadovas
Sergejus Kovaliovas:

Prisipažinsiu, kad savo psichoterapinio kelio pradžioje net nepagalvojau, kad kada nors sukursiu „INP* projektą”, tik siekiau surasti iš tiesų efektyvią sistemą psichoterapiniam darbui (tuo pačiu ir sau pačiam – nelabai mylimam, ir netgi labai neurotiškam). Iš pat pradžių man labai tiko ir patiko NLP. Plačiai išgarsėjusio: tai aukštinamo, tai keikiamo neurolingvistinio programavimo studijoms, panaudojimui ir propagavimui aš paskyriau ne vienerius savo gyvenimo metus. Netgi dar daugiau – susižavėjęs šios krypties paprastumu ir efektyvumu, aš parašiau apie NLP keletą knygų. Jos iki šiol vis dar kažkodėl yra populiarios, nors kai kurias iš jų aš asmeniškai vertinu, kalbant F. Ranevskajos žodžiais, kaip „spjūvį į amžinybę“, ypač turint omenyje, kad būtent dėl šių opusų įprastame visuomenės gyvenime mano vardas buvo tvirtai susietas su neurolingvistiniu programavimu, nors jau seniai su juo neturiu nieko bendro…