Dieve, padėk! Dieve, duok! Dieve, kodėl gi nedavei?

L.Švanienės foto

Kiekvieną seminarą prof. S.Kovaliovas  pradeda pasirinkta metafora, išreiškiančią seminaro esmę.  O štai Meistro lygio seminarą „Sąmonės lygio kėlimas“ (2016 m. kovo 12-13 d.d.) pradėjo net keturiais anekdotais.  Šeštadieniui jie kaip tik tiks.

 

Krito žmogus į bedugnę ir paskutiniu momentu užsikabino už šakos.  Kabo ir šaukia:
- Padėkit, kas nors! Padėkit!
Ir staiga jis išgirdo Balsą:
-Paleisk šaką ir už kelių sekundžių būsi su manimi rojuje.
-Ne!!!!! Ne tu! Kas nors kitas, padėkit!!!!!!

***
Papuolė stalius į rojų ir sako Dievui:
-Kaip aš tau pavydžiu – garbė, didybė, galybė...
Dievas pažiūrėjo į jį ir sako:
-O kaip aš tau pavydžiu…
Stalius nustebęs:
-Ko gi, Dieve?
-Suolai, kuriuos tu pagaminai, niekada  būriais nelakstė paskui tave šaukdami: „Duok! Duok! Duok! Duok!...“

***
Vienas vyriškis vėlavo į svarbų susitikimą ir niekaip negalėdamas rasti vietos automobiliui priparkuoti, meldėsi:
-Dieve! Dieve! Padaryk taip, kad atsirastų laisva vieta automobiliui pastatyti!
Ir štai jis atranda laisvą vietą.
-Dieve, neskubėk, nebereikia laisvos vietos, jau radau.

***
Vienas teisuolis, pragyvenęs gražų gyvenimą, papuolė į rojų, ir Dievas jam sako:
-Štai pažiūrėk: unikalus ekskliuzyvinis limuzinas.  Jis galėjo būti tavo.  Pažiūrėk: moteris rafaelinio grožio, ir kartu - puiki šeimininkė ir ištikima iki grabo lentos! Ji galėjo būti tavo žmona.  Žiūrėk toliau: štai pilis ant kalno su vaizdu į jūrą.  Ji galėjo būti tavo.
Žmogus ir klausia:
-Dieve, aš juk teisingai gyvenau, tai kodėl tu man viso to nedavei?
-Aš norėjau duoti, bet tu visą laiką prašei: duok „Mersedesą“, duok blondinę, duok šešių kambarių butą!..

Papasakojęs metaforą, o šiuo atveju – anekdotus, prof. S. Kovaliovas paprastai užbaigia: „O dabar jūsų pasąmonė tegu padaro reikiamas išvadas.“.