Kaip žinoti, kada reikia kovoti, o kada nuolankiai priimti gyvenimiškas situacijas?

Arūno Maniušio nuotr.

S. Kovaliovo seminaro dalyvio klausimas: Viena iš Pranciškaus Asyziečio maldos versijų skamba taip: „Duok man stiprybės pakeisti tai, ką galiu pakeisti, duok man išminties  priimti tai, ko negaliu pakeisti.“ Kaip žinoti, kokiais atvejais reikia nuolankiai priimti, o kokiais atvejais valios pastangomis keisti?

Žmogaus įsitikinimai yra savaime išsipildančios pranašystės

Arūno Maniušio nuotr.

Išsireiškimas, kad “įsitikinimai yra savaime išsipildančios pranašystės” yra taip dažnai kartojamas, kad net buvau užmiršusi šio posakio autorių.  O šios tiesos autorius – P. Vaclavik.  Jis pastebėjo, kad tai, ką gyvenime matome, kaip elgiamės, ką gauname priklauso nuo mūsų įsitikinimų.

Kaip žinojimas tampa žinojimu

Lingos Švanienės nuotr.

Pradėsiu nuo pasakojimo apie žmogų ir laikraštį (pagal Ch.Šapirą).

Vienas žmogus karštą vasaros dieną stabtelėjo prie kiosko nusipirkti vandens.  Jo dėmesį patraukė keistas vedamojo pavadinimas, užrašytas didelėmis raidėmis.  Žmogus nusipirko laikraštį ir dabar jau visai iš arti įsitikino, kad užrašas buvo būtent toks, kokį jis perskaitė iš toli.  Tada žmogus nusipirko dar vieną laikraščio egzempliorių.  Užrašas ir jame teigė tą patį.  Žmogus nusipirko jau trečią laikraščio egzempliorių... Ir jame užrašas teigė lygiai tą patį. 

Šeši pasyvumo veidai ir kaip jie trukdo siekti naudingų tikslų

Arūno Maniušio nuotr.

Kodėl taip sunku pradėti veikti savo sumanymų įgyvendinimui?  Pirmoji ir pagrindinė priežastis – pasyvumas. Apie pasyvumą yra sukurta Šifų (kurią papildė S. Kovaliovas) teorija, pagal kurią žmogus tik paviršiniame lygyje kalba, kad nori kažką pakeisti, o gilumoje visai to nesiekia ar net priešingai – visaip stengiasi išvengti to, kas galėtų nukreipti jį į naudingą veikimą.  Pasyvumas pasireiškia šešiais elgesio būdais:

Kaip neįsivelti į manipuliacinius žaidimus ir iš Gelbėtojo pačiam netapti Auka

Arūno Maniušio nuotr.

Net mažai ką apie psichologiją nutuokiantys žmonės, tikriausiai, bus girdėję apie Karpmano trikampį, kuris apibūdina neekologiškus santykius žmonių manipuliaciniuose žaidimuose.

Prisiminkim, kad Karpmano trikampį sudaro trys veikėjai: Auka, Budelis ir Gelbėtojas.  Kiekvienas šių santykių dalyvis tikisi tam tikros naudos sau. 

Ar tuoktis nėščiai, ar palaukti, kol gims vaikutis?

Sveiki, laukiuosi pirmo vaikučio, man dabar 13 savaičių. Su draugu jau esame kartu trejus metus, planuojame ateitį kartu. Dabar iškilo dilema: ar tuoktis, kad vaikas gimęs turėtų pavardę, to, aišku, nori mūsų tėvai. Ar palaukti, kol vaikas gims, paaugs, ir tada nueisim prie altoriaus. Pamenu, kad jauna būdama sakiau, kad "iš reikalo netekėsiu". Myliu savo vyrą, bet jei dabar tuokčiausi, tai tikrai atrodytų kaip "iš reikalo". Kaip pasielgti?

Sveika, 

Gyvenimas tiek susituokus, tiek susidėjus turi ir savų pliusų, ir minusų.  Jų šį kartą nenagrinėsiu, nes laiškutyje aiškiai išsakai savo poziciją, kad prie altoriaus eiti planuojate.  Šiuo metu tau rūpi išspręsti dilemą, kada tai geriausia padaryti: dabar ar vėliau.  Pabandykim atskirti su tuo susijusius  klausimus.

Vaiko pavardė

Tave neramina, kad nesusituokus gimęs vaikutis negalės turėti savo tėvo pavardės.  Skubu tave nuraminti. Abiems tėvams pageidaujant, nepriklausomai, ar jie susituokę, ar ne, vaikučiui gali būti suteikiama tėvo pavardė.

Noriu atsiverti žmonėms, tačiau bijau, kad mane išduos

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki,

Mano mama buvo alkoholikė, ir tėvas kartais išgerdavo negalėdamas susitvarkyti su ja, todėl tikriausiai galima teigti, kad užaugau ne tokioje darnioje šeimoje. Esame gana neturtingi. Nuolatiniai kivirčai, nepagarba vienas kitam, melas apie savo šeima, kartais net smurtas (nors ir niekada nebuvo nukreiptas prieš mane) lydėjo mano vaikystę. Kadangi mano santykiai su tėvu buvo daug geresni nei su mama, giliai širdyje pateisinu jo suduotus kumščius prieš mamą, nes dar iki dabar manau, kad ji varydavo tėtį ir mane iš kantrybės, skatindavo ji pati skandinti liūdesį alkoholyje bei kurstydavo nesantaiką.