2016 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Kaip jauna mokytoja atsisveikino su mokykla ir ramiai perėjo į naują gyvenimo etapą


Arūno Maniušio nuotr.
Tęsiu savo straipsnio „Nuostabus sąmoningų sąmonės vienetų pasaulis“ talpinimą tinklaraštyje.  Įžanginėje dalyje kalbėjau apie Sąmoningų sąmonės vienetų tipus ir jų hierarchiją.  Dabar pateiksiu pirmąjį sėkmingos psichoterapijos, dirbant su subdalimis, pavyzdį.

Iki mokslo metų pabaigos buvo likę mažiau nei du mėnesiai.  Klientei, dirbusiai mokykloje mokytoja (jai šis darbas nebuvo prie širdies), netikėtai pasitaikė proga išvykti į kitą šalį ir ten pradėti mėgstamą veiklą. Išvykti reikėjo už poros dienų. Jauna moteris tiesiog stingo iš siaubo nuo minties, kaip jai reikės pranešti apie išvykimą mokyklos administracijai. Į jos galvą brovėsi netgi tokios mintys, ar tik neišvykus niekam nieko nepranešus, nors pati puikiausiai suprato, kad taip elgtis nedera.

2016 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Nuostabus Sąmoningų sąmonės vienetų pasaulis

Arūno Maniušio nuotr.
Inovacinių psichotechnologijų institutas jau treti metai iš eilės išleis integralinio neuroprogramavimo metodu dirbančių specialistų straipsnių rinkinį, įvairiapusiškai atskleidžiantį darbo šiuo metodu specifiką. Mums, instituto darbuotojams, yra privalu parašyti bent po vieną straipsnį. Iš jų vėliau išrenkami geriausi, ir tik jie yra spausdinami. 

Aš nežinau, ar mano straipsnis paklius į rinkinį, tačiau pateikti jame efektyvaus psichoterapinio darbo pavyzdžiai gali būti įdomūs mano svetainės skaitytojams, todėl jį patalpinsiu ir čia. Straipsnis  susideda iš 5 dalių: pirmoji – įžanginė, ir joje pateikiama teorinė dalis. Kitos keturios dalys – efektyvaus psichoterapinio darbo pavyzdžiai. Šiandien skaitytojų dėmesiui siūlau įžanginę dalį.

2016 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Vieną dieną gražiai kalba, kitą dieną šaukia, kad skirsis...

Arūno Maniušio nuotr.
Vyrui 42 m., 12 m. serga išsėtine skleroze. Iš šalies nepasakytum, kad sergantis. Paskutiniais metais jis pradėjo elgtis keistai: kalbėdavo, kad jam nedaug liko gyventi, kad išeis, su šeima negyvens ir pan. Dar vėliau pradėjo vėlai grįžti arba visai negrįžti ir naktį, ignoruoti šeimą. Visi stengėsi įtikti, galvojo, kad tai dėl ligos, pasirodo, ligonis pradėjo tikra ta žodžio prasme paleistuvauti (sms, flirtai, susitikinėjimai).
Ligonis ir toliau gyvena šeimoje, tačiau labai ją traumuoja, kalba, kad skirsis, bet tai tik kalbos, žmona pasiūlo išeiti, bet, deja. Ypač traumuojami vaikai, tačiau jie labai prisirišę prie jo ir žmona kenčia, nenorėdama draskyti vaikams širdelių.

2016 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Gyvenimo paradoksai

Arūno Maniušio nuotr.
Peržiūrinėdama seną paštą, radau kadaise gero pažįstamo atsiųstus gyvenimo paradoksus.  Dalinuosi jais su savo tinklaraščio skaitytojais:

Turbūt nėra labiau paradoksalios frazės, nei „Aš paaukojau jam geriausius savo gyvenimo metus!". Viena vertus, moteris gailisi metų, praleistų su „tuo asilu", kita vertus, ji pripažįsta, kad būtent tie metai buvo geriausi jos gyvenime.

***
Liūdna aksioma: šimtą kartų paskolink žmogui pinigų ar padaryk kokį nors kitą gerą darbą, o šimtą pirmąjį kartą atsakyk ir būsi šimtą kartų blogesnis už tą, kuris jį iškart pasiuntė velniop...

***
Paradoksaliausias gėrimas - kava. Ją žmonės degina, kad būtų juoda, pila pieno ar grietinėlės, kad būtų balta, maišo su cikorija, kad būtų karti, įberia cukraus, kad būtų saldi, kaitina, kad būtų karšta, o paskui pučia, kad atauštų!


***
Pastabus skaitytojas tikriausiai atkreipė dėmesį į Arūno Maniušio paradoksalią nuotrauką.  Joje daugybė priešingybių: senas - jaunas, tamsus - šviesus, vyras - moteris, priekis - nugara...  Pabandykite surasti joje ir daugiau priešingybių. 

2016 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis

Kaip pasakyti draugui, kad jis tapo man labai svarbus


Arūno Maniušio nuotr.
Sveiki, kaip pasakyti draugui , kad jis man labai svarbus tapo, nors mes pažįstami tik 3 dienas ... Prašau, padėkite. Man labai reikia turėti draugą. Kaip susidraugauti artimiau!! Jei galima pakeiskite mano vardą.

Rimvydas (vardas pakeistas)


Sveikas, Rimvydai,

Šį laišką rašau praėjus daugiau nei trim dienoms po tų trijų dienų, kai susipažinai su tau svarbiu žmogumi.  Gali būti, kad jau  pats nusprendei, ką daryti, ir sumanymą įgyvendinai.  Nežiūrint to, tavo klausimas yra svarbus ir atsakymas į jį gali būti įdomus ir kitiems skaitytojams.

2016 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis

Posakis „jei pavydi, reiškia – myli“ yra neteisingas

Arūno Maniušio nuotr.
Pradėsiu nuo alegorijos, kurią sugalvojau pati.

Kartą gyveno mergaitė, kuriai vis trūko meilės.  Netgi ne tiek pačios meilės, kiek įrodymų, kad kitas ją myli.  Ir ištekėjo ji už pavydaus vyro, kuris visą savo laisvalaikį skirdavo meilės jai įrodinėjimui:  ją sekė, kad nežiūrėtų į kitus vyrus, kaltindavo išdavystėmis, vadindavo parsidavėle, kas valandą reikalaudavo įrodymų, kad ji yra jam ištikima.  Bet visa tai mergaitės nepripildydavo meile, net gi priešingai – ji jautė savyje didėjančią skaudžią tuštumą, ir vis labiau ir labiau jai trūko meilės.

Kol vieną kartą mergaitė suprato, kad posakis „jei pavydi, reiškia – myli“ yra neteisingas.  Šitai supratusi mergaitė įsidrąsino ir paliko vyrą. Gyvendama viena, ji išmoko mylėti save ir ta meile užpildyti vidinę tuštumą. Ir tik tada, kai pamilo save, ji tapo moterimi, sugebančia mylėti ir priimti kito meilę.

2016 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Žmogus išlips iš duobės, ir niekam nereikės verkti



Arūno Maniušio nuotr.
Dirbau su kliente, kuri mokosi  Inovacinių psichotechnologijų institute. Ir staiga pasireiškė jos baimė dirbti psichoterapeute.  Pradėjus aiškintis, su kuo gali būti susijusi jos baimė, klientė prisiminė, kad prieš 10 metų ji buvo viena iš Medicinos centro tame mieste, kuriame gyveno, įkūrėja. Ji matė sunkius ligonius, klausydavosi jų istorijų, įsigyvendavo į jų skausmą. Ilgainiui jai pasidarė taip baisu, jog net pati susirgo sunkia depresija ir ilgai negalėjo pasveikti.  Sunkios būsenos paveikta, ji pardavė savo  akcijas, ir netgi susirgusi nebegalėjo kreiptis į tą Medicinos centrą – taip sunku jai buvo.
Prisimenate priežodį, kad nudegęs barščiais, pro batvinių (t.y. burokų) lauką eidamas pučia? Taip moters pasąmonė, saugodama ją nuo galimų neigiamo darbo su klientų problemomis pasekmių, ėmė ją gąsdinti, sukeldama tokio darbo baimę.
Papasakojau klientei pavyzdį apie du žmones, vienas iš kurių, įkritęs į gilią duobę ir negalėdamas iš jos išlipti, graudžiai verkė. Kitas, norėdamas vargšelį nuraminti, įšoko į duobę. Galime įsivaizduoti, kad ilgai jis nelaimėlio neramino, nes greitai ir pats pradėjo verkti, matydamas, kad nėra vilties išsikrapštyti iš duobės.