Kaip jauna mokytoja atsisveikino su mokykla ir ramiai perėjo į naują gyvenimo etapą

Arūno Maniušio nuotr.

Tęsiu savo straipsnio „Nuostabus sąmoningų sąmonės vienetų pasaulis“ talpinimą tinklaraštyje.  Įžanginėje dalyje kalbėjau apie Sąmoningų sąmonės vienetų tipus ir jų hierarchiją.  Dabar pateiksiu pirmąjį sėkmingos psichoterapijos, dirbant su subdalimis, pavyzdį.

Iki mokslo metų pabaigos buvo likę mažiau nei du mėnesiai.  Klientei, dirbusiai mokykloje mokytoja (jai šis darbas nebuvo prie širdies), netikėtai pasitaikė proga išvykti į kitą šalį ir ten pradėti mėgstamą veiklą. Išvykti reikėjo už poros dienų. Jauna moteris tiesiog stingo iš siaubo nuo minties, kaip jai reikės pranešti apie išvykimą mokyklos administracijai. Į jos galvą brovėsi netgi tokios mintys, ar tik neišvykus niekam nieko nepranešus, nors pati puikiausiai suprato, kad taip elgtis nedera.

Šios problemos sprendimui panaudojome psichoterapiją su Savarankiškais sąmonės vienetais, ir klientė gavo norimą rezultatą mažiau nei per terapinio seanso valandą. 

Norint pradėti naują gyvenimo etapą, visų pirma svarbu tinkamai atsisveikinti su prieš tai ėjusiu laikotarpiu, kitaip sakant – jį užbaigti.  Mokyklos vaizdiniu klientei pasirodė rudos mokyklos pastato durys.  Panaudodamos jau žymia tapusią psichotechnologiją „S. Kovaliovo šešeriukė“, atsisveikinome su durimis, kurios pakeitė spalvą, dydį, formą – tapo šviesios, erdvios, šiuolaikiškos. Analogišku būdu atsisveikinome su svarbiais jai kolegomis.  Stingdanti baimė, kuri iš pradžių buvo lyg didžiulis ledkalnis, sumažėjo, tapo tarytum minkštesnė, tačiau klientė savo baimę vis dar vertino palyginus aukštai – šešiems iš dešimties (iš pradžių buvo visi dešimt).

Pasiteiravus, kiek baimei metų, išaiškėjo, kad – dešimt. Klientė prisiminė, kad mokydamasi ketvirtoje klasėje mokslo metų pabaigoje ji užmiršo gražinti į mokyklos biblioteką vieną vadovėlį. Bibliotekininkė toje mokykloje buvo griežta ir grasino nubausti už laiku negražintas knygas. Bausmės, tuo labiau neaišku kokios, baimė, tąkart sugadino mergaitei visas atostogas. Nebuvo nė dienos, kad ji neprisimintų artėjančios bausmės ir neišgyventų siaubo, su tuo susijusio.

Vaikystėje patirtos psichotraumos paprastai perprogramuojamos, naudojant psichotechnologija PARKUR iš Asmeninės Istorijos psichoterapijos arsenalo. Tą kartą pritaikiau kitą būdą – Savarankišką sąmonės dalį užauginome. Visų pirma paprašėm suminkštėjusį sumažėjusį ledkalnį pažiūrėti į klientę ir įsitikinti, kad jai šiuo metu kur kas daugiau nei dešimt metų. Supratusi savo klaidą, subdalis susigėdo, bet mes ją nuraminom ir pasiūlėm paaugti iki klientės amžiaus, įsisavinant visą klientės įgytą iki to laikotarpio patirtį.  Subdalis su džiaugsmu taip ir pasielgė ir iš ledo gabalo pavirto į žydrą minkštą kamuolį.  O klientės baimė, pagalvojus apie neišvengiamą pokalbį su mokyklos administracija, sumažėjo iki 2, išreikšdama nežymų jaudulį ir ramų tikrumą dėl jaunos moters sprendimo.

Pridursiu, kad vėliau klientė papasakojo, jog su kolegomis ir mokiniais ji atsisveikino lengvai ir šiltai, o kartu įsitikino, kad jos pamokos be jokių problemų buvo paskirstytos kitiems dviem mokytojams, kurie tuo buvo labai patenkinti.

(bus daugiau)