![]() |
| L.Švanienės nuotr. |
Sveiki, jaučiuosi tarsi
įstrigusi nesibaigiančiame rate - viskas sukasi, ir nėra išėjimo iš šio rato.
Turiu mylimą vyrą ir dukrą. Dirbu gan įtemptą nervine prasme darbą. Todėl matyt
pernelyg dažnai leidžiu pykčiui prasiveržti netinkamu laiku netinkamoje vietoje
ir sukuriu įtemptas situacijas namie, konfliktuoju su vyru.
Paskutinis konfliktas įvyko dėl atrodytų labai banalios priežasties -
katinas suėdė vyro pusryčius. To padaro mano vyras niekada nenorėjo, tai buvo
mano kaprizas ir aš visad stengiuosi, kad jis kuo mažiau painiotųsi vyrui po
kojomis. Bet kame, ką tas padaras iškrečia, o vyras papriekaištauja, matau
priekaištus sau. Tuo tarpu (bent jau man taip atrodo) aš užmerkiu akis ir
susitaikau su daugybe vyro įgeidžių.
Šį kartą, vėlgi įžvelgusi, kad čia kaltas ne katinas, o aš, tikrai supykau.
Vyras nesuprato mano pykčio priepuolio, nekalbėjimo ir bildėjimo namuose, o kai
pradėjome kalbėtis užsipuolė mane dėl mano nevaldomo charakterio ir to, kad jis
negali nė žodžio apie jokius blogius pasakyti, nes viskas baigiasi mano įsiūčiu
ir trankymusi po visus namus. Ne aš nešūkauju, aš tiesiog garsiai viską darau -
net lėkštę į spintelę dedu garsiai.





