Jei šauksi ant vaiko, paaugęs jis šauks ant tavęs, nes toks bendravimo būdas jam bus natūralus

L. Švanienės nuotr.

Liūdna, nes tikrai dažnai pasitaiko, kad tėtis ar mama rėkia ant vaiko.  Žiūrėkim, kas iš to gaunasi. 

Dirbau su kliente, kuri skundėsi, kad jos 16 metų sūnus ima kelti balsą, kalbėdamas su ja.  Pasiteiravus, ar pasitaiko, kad ji pati rėkia ant sūnaus, moteris prisipažino, kad ne tik rėkia, bet kartais elgiasi kaip tikra furija, mėto į sūnų šlepetes ar mazgotes.  Pykčiui praėjus, ji labai gailisi.

Pasiteiravau, ar ji myli savo sūnų.  Moteris be abejo patvirtino, kad myli.
- O ar mylite jį, kai rėkiate ant jo? 
- Taip, myliu, - patvirtino moteris. 
- Ar jam tai sakote? 
- Taip, - vėl patvirtino berniuko mama. 
- Tokiu būdu, - tęsiau, - jūsų sūnaus pasąmonė gauna informaciją, kad mamos meilė pasireiškia rėkimu.  Jis jus myli ir, natūralu, kad savo meilę išreikš taip pat.  Logiška? Logiška. 


Moteris sutrikusi pritariamai linktelėjo galva.
- Ar jūs to norite, kad sūnus rėktų ant jūsų?- pasiteiravau.
- Ne! - tvirtai atsakė moteris.
- Tada dirbkim su ta psichikos dalimi, kuri priverčia jus nesąmoningai kelti balsą. Juk rėkti ant sūnaus pradedate ne tyčia, o kažkaip savaime taip gaunasi.

Ši elgesio koregavimo užduotis nebuvo pagrindinė, dėl kurios dirbome su moterimi, tačiau psichoterapiniame procese neretai išsprendžiamos ir papildomos problemos, neleidžiančios klientui gyventi ramiai, efektyviai, laimingai.

Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai