Neskubėk spręsti nei apie medį, nei apie žmogų iš vieno jo gyvenimo tarpsnio

Tėvas turėjo keturis sūnus.  Siekdamas išmokyti juos neskubėti priimant sprendimus, tėvas sugalvojo įdomią užduotį.  Kas trys mėnesiai jis išsiųsdavo po vieną sūnų apžiūrėti gretimos karalystės sode augantį vaismedį.

Kai iš kelionės sugrįžo ketvirtasis sūnus, tėvas sušaukė visus vaikus ir paprašė pasidalinti, kokį medį kiekvienas matė.

Užtenka tiesiog patikėti

Papasakosiu vieną iš mano mėgstamiausių alegorijų, kurioje parodoma, kaip daug kas gyvenime priklauso nuo savivertės.  Pasakojimo herojei prireikė kito žmogaus tam, kad ji galėtų įgyti aukštą savivertę.  Pridursiu, kad tam kito žmogaus nereikia – užtenka tiesiog patikėti.

Du jaunuoliai­­­­­­­­­­­­­­­­­­ nusprendė paieškoti laimės tolimuose kraštuose. Tapę jūreiviais išplaukė į kelionę po pasaulį, kol išsilaipino vienoje saloje. Čia juos sutiko draugiški čiabuviai. 

Saloje gyvenančios genties valdovas turėjo dvi dukteris. Vyresnioji buvo tikra gražuolė, o jaunesnioji – tiesiog negraži.

Vienas iš jaunuolių pareiškė, kad jis surado čia savo laimę ir pasiliks saloje: jis nusprendė vesti vieną iš valdovo dukterų.  Jo draugas pritarė sprendimui:

Nepaleidžia baimė dėl vaiko saugumo

Arūno Maniušio nuotr.

Jau ne kartą bloge kalbėjau, kaip padėti vaikams sumažinti savo baimes.  Šį kartą atsigręšiu į suaugusius žmones, nes neretai ir juo kankina įtampos, baimės, nerimas.  O juk nuo suaugusiųjų būsenos priklauso, kaip jausis ir vaikas. Žemiau pateiktas vienos mamytės laiškas yra būtent apie tai.

Noriu Jūsų patarimo. Mane užklumpa visokios mintys apie vaikelio netekimą. Bijau, kad dukrytei kas atsitiks, kad naktį uždus užkritus kaldrytei ant galvytės, jei kas partrenks einant gatve,  ir visokios panašios mintys. Ar gali būti tai susiję su skaudžiu įvykiu -  kai buvau nėščia, mirė mano sesers mergaitė. Jai tada buvo 11 mėnesių. Nežinau, kaip man atsikratyti baimės prarasti vaiką.

Kaip sumažinti baimės akis

Arūno Maniušio nuotr.

Šis straipsnelis skiriamas mamytėms, norinčioms padėti savo vaikams išmokti būti drąsiais.

Pakalbėkime apie baimę. Tiksliau – baimes.  Sako, kad nėra nė vieno daikto, reiškinio ar dalyko, kurio kas nors  paniškai nebijotų.  Kartais baimės objektai rodosi net juokingais.  Žinoma, ne tam, kuris bijo. 

O bijoma vorų, šunų, tamsos, šviesos, raudonos spalvos, vandens, moterų, vyrų, griaustinio, šnabždesio, likimo... Visko neišvardinsi. 

Nesusikalbėjimai arba karas dėl mėlyno žirgo

­­­­­­­­­­­­­­­­­­

Kartą vienos karalystės karaliaus pasiuntinys, benešdamas žinią kitos karalystės monarchui, kelionės metu pametė laišką.  Kadangi jis mintinai žinojo laiško turinį, tai keliavo toliau.

Atvykęs pas kitos karalystės valdovą jis pranešė, kad perduos žinią nuo savo karaliaus:

- Mano karalius liepė perduoti... kad jūs dovanotumėt jam... mėlyną obolmušį žirgą..., o jeigu dėl kokios tai priežasties.... nedovanosite tokio žirgo... tai...

Klaidingo pritarimo efektas

Arūno Maniušio nuotr.

Klaidingo pritarimo efektą pirmieji pastebėjo ir įvardino psichologai Rosas, Grinas ir Housas, pravedę įdomų eksperimentą, kurio metu dalyviams buvo pateikta konfliktinė situacija ir du galimi tos situacijos sprendimo variantai. 

Dalyviai turėjo pasirinkti sau priimtiną konflikto sprendimo variantą ir įvertinti, kokia procentinė dalis žmonių pasirinktų tą patį variantą.

Akmuo ant kelio

Kartą vienos turtingos ir klestinčios karalystės vadovas liepė tarnams ant judraus kelio užritinti didelį akmenį. 

Akmuo buvo didelis ir trukdė miestelėnams ir svečiams keliauti keliu. 

Daug važiuojančių keliu žmonių reiškė nepasitenkinimą dėl ant kelio atsiradusios kliūties, keiksnojo karalių, kad jis nežiūri tvarkos savo keliuose. Tačiau nė vienas net nepabandė nustumti akmens.