Apie aptvarus, narvus, gardus, lubas, kurie yra žmogaus galvoje

Tikriausiai, jums teko skaityti apie eksperimentą su blusomis, kurias patalpino į stiklainį, kurio kraštai buvo tokiame aukštyje, jog blusos galėtų iš jo iššokti.  Dalis blusų taip ir padarė – iššoko. 

O tada stiklainis buvo uždengtas stiklu.  Aukščiau šokančios blusos atsitrenkdavo į stiklines lubas.  Ir taip jos šokinėjo tol, kol visos suprato, kad aukštai šokti negalima, ir ėmė šokinėti (jos juk blusos, jų paskirtis šokinėti) taip, kad nesiektų stiklinio dangčio.

Po kurio laiko stiklas buvo nuimtas, bet blusos ir toliau šokinėjo „nesiekdamos“ tariamų lubų.

Analogiškas eksperimentas buvo atliktas ir su avimis.  Ilgą laiką nakčiai avys buvo suvaromos į tvora aptvertą gardą, o ryte per vartus išvaromos į ganyklas.  Po kurio laiko tvora buvo nuimta, o vartai palikti.  Vakare, avis per vartus suginė į „gardą“, kuris iš tiesų buvo atvira erdvė.  Kol vartai būdavo uždaryti, tol avys laikydavosi būryje tariamo aptvaro ribose.  Ryte, atidarius vartus, jos verždavosi į ganyklą per juos.

Iš savo kaip sodietės praktikos galiu pasakyti, kad mūsų laikomos ožka ir avis, sėkmingai ganosi elektrinio piemens užtvara aptvertoje ganykloje, kai pats elektrinis piemuo nėra įjungtas.  Tiesa, turiu pasakyti, kad po kurio laiko ožka įsidrąsina patikrinti užtvarą, ir tada piemenį kuriam laikui vėl tenka įjungti į tinklą.

O S.Kovaliovas vieno seminaro metu pasakojo apie pandą, kuri visą gyvenimą praleido 3 m ilgio narve.  Ji priprato vaikščioti 3 metrus į priekį, tris metrus atgalios. Tikriausiai, nereikia net sakyti, kas atsitiko, kai narvas buvo nuimtas – panda toliau vaikščiojo taip, lyg narvas tebebūtų vietoje.

Mes galime juoktis iš kvailų gyvūnų, tačiau tokių nematomų narvų apribojimų yra apsčiai ir mūsų, žmonių, gyvenime.

Apribojimus padeda aptverti tėvai, aiškindami kaip dera ir kaip netinka elgtis, mokytojai, kaldami į galvas tiesas, kurias jie privalo įkalti mokiniams, kaimynai/kolegos, viršininkai, o taip pat laikraščiai, pateikdami savo požiūrį į gyvenimą.  Dažniausiai būna taip, kad sąlygos seniai pasikeitė (tvorų ar lubų nebeliko), bet liko ribos galvose, ir jos  toliau įtakoja žmogaus poelgius, sprendimus, jausmus.

Įdomu tai, kad apribojimams išlaikyti žmogaus psichika išnaudoja daug energijos. Bet ne ir tokiomis sąlygomis gyvenama kaip įprasta (kaip blusa, kaip avis, kaip panda), nedrįstant kažką keisti savo gyvenime.  Beje, tam reikalinga ne tik drąsa, bet ir žinojimas, kaip tai padaryti.  Todėl greičiausiai ir lengviausiai išsilaisvinti iš pasąmoninių apribojimų galima su specialisto pagalba.

Psichoterapiniame procese apribojimų nuėmimas bei vidinės ir išorinės laisvių plėtimas – įprastas darbas.