Meilė nėra priklausomybė. Meilė – tai meilė.

Pateiksiu dar vieną seminaro dalyvės klausimą ir prof. Sergejaus Kovaliovo atsakymą.

-Sergejau Viktorovičiau, sakoma, kad pranašu savo tėvynėje nebūsi..

S.Kovaliovas:
-Yra dar tikslesnis amerikiečių posakis:  ekspertas – tai vaikinas ne iš mūsų miesto.

Seminaro dalyvė:
-Mano psichologinės problemos yra susijusios su artimais man žmonėmis. Kai čia mokydamasi stengiuosi gautas žinias realizuoti savo šeimoje, tai artimieji, švelniai tariant ir grubiai išsireiškiant...  Patarkite, prašau, kaip reanimuoti santykius su savo artimaisiais.

S.Kovaliovas:
-Labai paprastai. Reikia jiems paaiškinti, kad jūs turite pilną teisę gyventi taip, kaip norite, nes tai - jūsų gyvenimas, ir tik jūs sprendžiate, koks jis turi būti. Paaiškinkite jiems, kad jūs nesiruošiate reikalauti, kad jie gyventų, kaip jūs norite. Tokiu būdu jie neturi net mažiausios teisės vadovauti jūsų gyvenimui.

Supratote? Nė mažiausios teisės. Čia verta prisiminti Frico Perlzo principą:

Aš esu aš, o tu esi tu.
Aš darau tai, kas man tinka,
Tu darai tai, kas tau tinka.

Beje, padirbėkite dar su savo priklausomybe. Į jus tarytum iš įvairių pusių vis metą lasą... Ką jums tai duoda? Gal saugumo jausmą? Gal buvimo kartu jausmą?

Seminaro dalyvė:
-Ne. Aš noriu jiems padėti, palaikyti ir t.t.

S.Kovaliovas:
-Brangioji mano, realizuokite tokius savo norus darbe su klientais. Jums reikia didelėmis raidėmis užsirašyti Ekleziasto žodžius „Nėra baisesnių žmogaus priešų nei jo artimieji.“. Pasikabinkite šią frazę lovugalyje ir skaitykite vakarais prieš užmigdama, kai esate  priešhipnozinėje būsenoje, ir rytais tik atsibudusi, kad prisimintumėte visiems laikams.

Sako, kad Ekleziastas buvo labai protingas žmogus, ir verta juo pasitikėti. Aišku? Mes savo gyvenimus pradedame, būdami totaliai priklausomais nuo tėvų. Mes kitaip negalime, nes kitaip neišgyventume. Paskui, kai sukanka trys metai, ateina kontrpriklausomybės laikotarpis. Tada vaikas atsuką tėvams užpakaliuką ir sako, kad aš nors esu mažas, bet jau moku apsirengti, kalbėti ir pan. Vaikas reikalauja papildomų laisvių.

Mes užaugame, bet vis dar blaškomės tarp šių vaikiškų priklausomybės ir kontrpriklausomybės. Tai yra – iš pradžių mes gerinamės, o paskui „kad supykinčiau tėtį ir mamą, išsimaudysiu pamazgų duobėje“. Tikroji nepriklausomybė galima tik tada, kai suvienysite šiuos du aspektus ir pradėsite save realizuoti.

Gaila, tačiau daugelis iš mūsų laikotarpiu, kai formuojasi mūsų nepriklausomybė (12-16 metų), gyvena labai sunkiomis sąlygomis, sunkiose situacijose.

Tad spręskite savo priklausomybės problemą. Šiam klausimui skiriu tiek daug dėmesio, nes kaip sakė žydų išminčiai, paukščiui nesvarbu, ar prie žemės jį laiko stora virvė, ar plonas siūlas.  Bet kokiu atveju jis negali pakilti.

Aišku? Priklausomybė – tai, kas trukdo jums įgyti jūsų kosminę esmę.  Ne be reikalo  Buda teigė, kad gyvenimas yra kentėjimas, todėl kad kentėjimą gimdo priklausomybė ir savitarpio priklausomybė.

Ir dar viena, jau ketvirtoji protinga mintis: meilė nėra priklausomybė. Meilė – tai meilė. Priklausomybė pasireiškia tada, kai tu reikalauji: „Aš tave myliu, todėl tu man privalai duoti...“.

Tikroji meilė reiškiasi priešingai.  Ar priminti jums meilės apibrėžimą? Primenu, kad tai vienintelis meilės apibrėžimas.

Jeigu man gerai, kai tau gerai, ir jeigu aš elgiuosi taip, kad tau būtų dar geriau, tai reiškia, kad aš tave myliu. Jei tu mano atžvilgiu elgiesi taip pat – reiškia, kad tu mane myli.

Tai vienintelis meilės apibrėžimas! Visa kita – tik šiaip įsimylėjimas, priklausomybė ir pan.