Pasiilgau anekdotų

-Kai gimiau, man pasakė: „Rinkis arba protą, arba atmintį“.
Neprisimenu, ką tada išsirinkau.
-Nemeluok! Viską tu prisimeni!

Bijau numirti paslaptinga mirtimi.
Tada mano giminaičiai gali nueiti į „Ekstrasensų mūšį“,
ir ten jiems papasakos apie mane kokią nesąmonę.

Man atrodo, kad vis tik pasiekiau finansinį stabilumą.
- Kaip?
-Pinigų nebuvo, nėra ir greičiausiai nebus.

-Ar turi kokių trūkumų?
-Vieną – sakau tai, ką galvoju.
-Tai čia privalumas, o ne trūkumas.
-Man nusispjaut, ką tu galvoji!

Pacientas psichologui:
-Ir tai jūs vadinate progresu?!
Anksčiau buvau Napoleonas, o dabar - niekas!

-Sakyk atvirai,ką tu man jauti?
-Kantrybę.

Tiesą sakant, ji pati nežinojo, ko nori.
Tačiau jis vis tiek privaėljo susiprasti, ko ji nori, pats.

-Ech! Man tavo problemas!
-Tau ką savų neužtenka?

Rytojus – tai mistinė vieta,
kur tu rytais bėgioji,
gyveni taip, kaip nori,
ir neturi problemų.

Mano fanai dažnaimanęs klausia:
-Pagal ką nusprendei,kad mes tavo fanai?
Ir apskritai,kas tu toks?

Pas psichiatrą:
- Daktare, aš pasveiksiu?
-Man ir pačiam būtų įdomu sužinoti...