Blogis pasireiškia tada, kai nėra Dievo

Еnšteinas jaunystėje

Internete perskaičiau įdomią istoriją apie Enšteino jaunystę.  Kyla įtarimas, kad tai gali būti ne visai tikras įvykis, bet svarbiausia, kad istorija man patiko, ir kilo noras ja pasidalinti su savo blogo skaitytojais.

Paskaitos metu profesorius studentams uždavė klausimą:
-Ar viską, kas yra pasaulyje, sukūrė Dievas?

Vienas studentas atsakė:
-Viską sukūrė Dievas.

Tada profesorius pastebėjo:
-Jei Dievas viską sukūrė, tai reiškia, kad jis sukūrė ir blogį. O atsižvelgiant į tai, kad apie mus sprendžiama pagal mūsų darbus, reiškia Dievas, sukūręs blogį, ir pats yra blogis.

Studentai susimąstė, o profesorius buvo patenkintas, kad niekas negali paprieštarauti jo logiškai išvadai. Tačiau vienas studentas pakėlė ranką:
-Ar galiu užduoti klausimą? – ir gavęs profesoriaus sutikimą, tęsė toliau. – Ar egzistuoja šaltis?

-Žinoma.- atsakė profesorius.

-Iš tiesų šaltis neegzistuoja.  Pagal fizikos dėsnius tai, ką vadiname šalčiu, yra paprasčiausiai šilumos nebuvimas. Absoliutus nulis - −273,15 °C yra visiškas šilumos nebuvimas. Šalčio nėra.  Žodį „šaltis“ sukūrėme tik tam, kad išreikštume, ką jaučiame, kai yra mažai šilumos.

Studentas tęsė toliau:
-Tas pats su tamsa.  Jos taip pat nėra. Yra tik šviesos nebuvimas. Juk mes galime tyrinėti šviesą, bet ne tamsą. „Tamsa“ – žodis, kurį naudojame apsakyti situaciją, kai nėra šviesos.

O tada jaunuolis grįžo prie kalbos apie blogį:
-Analogiškai nėra blogio. Blogis pasireiškia tada, kai nėra Dievo. Jis panašus į šaltį ir tamsą.  Dievas nesukūrė blogio.  Blogis – tai rezultatas, kai žmogaus širdyje nėra Dieviškos meilės.

Kaip jau galite atspėti, kaip pasakojama šioje istorijoje, studento pavardė buvo Enšteinas.