2017 m. liepos 5 d., trečiadienis

Kaip sėkmingai išlaviruoti tarp „galima“ ir „negalima“

Turbut visiems tėvams svarbiausia yra išmokyti vaiką klausyti, kai kažko neleidžiama, kad nelįstų, neimtų ir nedarytų. Čia reikia pasitelkti didžiausias pastangas išradingai ir labai nesusipykus su vaiku atitraukti nuo draudžiamos veiklos ar daiktų, kad suprastų, jog negalima.  

Labai svarbu vaiką kaip įmanoma anksčiau supažindinti su šio pasaulio taisyklėmis, kurių privalu laikytis ne tik todėl, kad taip patogiau tėvams, kad tai padeda išlaikyti sveikus brangius namų daiktus, bet ir dėl paties vaiko saugumo.  Iš kitos pusės reikia atsižvelgti ir į tai, kad vaikas yra mažas žmogus, kuriam reikia patirti šį pasaulį jį liečiant, ragaujant, atliekant su jo elementais tam tikrus veiksmus. Pasaulio pažinimas vyksta panaudojant visus pojūčius: stebėjimą, klausymą, lietimą (ir manipuliavimą daiktais), skonio ir kvapo pajautimą.

Patirtis – mąstymo pagrindas

Vaikai dar neturi reikiamos patirties, kad galėtų mąstyti kaip suaugusieji, todėl jiems tiesiog būtina  „susirinkti“ savo patyrimus.  Tėvai turėtų padėti mažyliui saugiai ir sėkmingai gauti kaip įmanoma daugiau įvairių patyrimų, įskaitant ir tuos, kurie yra nemalonūs ar net skausmingi.

Taip taip! –  net ir tuos, kurie gali sukelti skausmą. Tarkim, rekomenduočiau leisti vaikui prisiliesti pirštu prie karšto lygintuvo, patirti adatos dūrį, ar durų privėrimo skausmą ir t.t. Ir tai galima pakartoti kelis kartus, nors paprastai net ir vienos skaudžios patirties užtenka pamokos išmokimui.

Skausmingi patyrimai – prižiūrint suaugusiems

Noriu pabrėžti, kad rūpestingi tėvai turėtų patys suorganizuoti situacijas, kuriose vaikas galėtų gautų daugiau patirties. Pripažinkime, kad kur kas geriau, jei skausmingą patirtį vaikas gaus prižiūrimas suaugusiojo. Tarkim, savo mažyliams specialiai pasiūlydavau paliesti karštą puodą, ar net pati trumpam prikišdavau vaiko pirštuką prie įkaitusio arbatinuko šono arba įdurdavau adata.

Neslėpsiu, kad tokie mokymai kartais baigdavosi vaikų ašaromis, tačiau išmokta pamoka ateityje padėdavo  jiems būti atsargiems su atitinkamais daiktais. 

Viena mamytė pasakojo, kaip mažylio senelis leido vaikučiui įkišti smailą daiktą į elektros rozetės skylutę. Vėliau vaikutis vis privesdavo savo tėvelius prie rozetės sava kalba pasakodamas, kad ten- ujujui. Sakykit, ar reikės šį žmogutį saugoti nuo žaidimų su rozetėm. Tikrai, ne.

Brangūs daiktai ir vaikas

Namai, pilni prabangių daiktų, kurių negalima liesti, yra skurdi aplinka vaiko pasaulio pažinimo procesui sėkmingai įgyvendinti. Net ir tokioje situacijoje bus atvejų, kai natūralus mažylio smalsumas nugalės draudimo baimes – vaikas suras progų sugriebti brangią vazą, padaužyti kompiuterį ar išmaudyti išmanųjį telefoną. Šios veiklos rezultatai gali svariai patuštinti tėvų piniginę.

Kaip geriausiai elgtis tėvams? Kol vaikutis visai mažas, geriausia būtų laikyti brangius daiktus jam nepasiekiamoje vietoje. Vaikui augant visi šeimos nariai turėtų laikytis bendrų principų, kas vaikui galima, o kas – ne.  Vaiką trikdys situacija, jei mama leis mažyliui baksnoti kompiuterio klavišus, o tėtis griežtai draus. Arba jei ir tėtis kartais leis, o kartais draus.

Šeimoje taikomos taisyklės turi būti paprastos ir vienareikšmės.

Tačiau net ir nustačius vieningus reikalavimus, naivu būtų tikėtis, kad mažasis aplinkos tyrinėtojas nebandys peržengti šeimos gyvenime priimtų ribų. Supraskite, kad tai daryti jį verčia natūralus noras pažinti aplinką, mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus, o taip pat siekimas patikrinti, ar draudimai vis dar galioja.

Kinologai, dresuodami šunis, vadovaujasi taisykle, kuo mažiau kartoti komandas. Buvo pastebėta, kad dažnai ir ypač be svarbaus reikalo šūkčiojant keturkojui augintiniui, jis ima „nebegirdėti“ jam skiriamų komandų. Veiksmingiausiai veikia kartą ir užtikrintu tonu pasakytas paliepimas. Tikrai išlošite, jei šia taisykle vadovausitės ir bendravime su savo vaiku.

Kaip elgtis pavojingose situacijose?

Akylos mamytės tikriausiai jau pastebėjo, kad ne visose situacijose galima saugiai įgyti taip svarbaus patyrimo. Pavyzdžiui, neįmanoma saugiai pakliūti po mašina. Arba iškristi iš balkono. Pavojingose aplinkybėse griebkite vaikutį ir bėkite šalin.  Puiku, jei jums pavyks suvaidinti išgąstį. Mažyliai puikiai jaučia tėvų jausmus. Tokiu būdu jie  nesąmoningai supras, kad jei didelė ir stipri mama išsigando, tai tikrai yra kažkas baisaus ir pavojingo.

Bendra veikla

Vaikas neišgyventų be suaugusiųjų, tad nuo pat mažens jis stebi mamą, vėliau ir kitus jam reikšmingus žmones. Jo noras būti kartu su tėvais yra natūralus.  Ilgainiui, mažylis ima mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus ir jam įdomiau ne tiek žaisti pačiam vienam su jam skirtais žaislais, bet ir veikti kažką  kartu su suaugusiais.

Puiku, jei siūdama mama duos vaikui skiaučių, leis pažaisti su vandeniu ir putomis plaudama indus, pasiūlys minkyti gabaliuką tešlos, kepdama bandutes, ir pan.  O meistraujantis tėvelis galėtų pasisodinti mažylį šalia iš pradžių su žaisliniais, vėliau ir su tikrais įrankiais.

Prisimenu, kaip mano sūnelis gerą valandą darbavosi plaktuku, kaldamas vinutes į jam tėvelio paskirtą lentą. Be abejo, ne kartą nusimušė pirštukus, bet juk ir suaugusiems pasitaiko.

Drausti ar sudaryti sąlygas veiklai

Tik įvairi veikla, bendravimas su tėvais, galimybė daryti klaidas ir iš jų mokytis sudarys geriausias sąlygas tiek fiziniam, tiek protiniam vaikučio vystymuisi. Kad neatsitiktų kaip tam berniukui iš anekdoto – tik nuėjęs į pirmą klasę jis pagaliau suprato, kad jo vardas nėra „Negalima“.

Sėkmės, mielosios mamytės, sudarant savo vaikučiams sąlygas, kuriose būtų daug „galima“ ir minimaliai „negalima“. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą